Sostinės Taryba trečiadienį bendru sutarimu patvirtino Vilniaus miesto bendrąjį planą (BP), pagal kurį miestas gyvens artimiausius 10–15 metų. Miestas bus patogesnis pėstiesiems ir dviratininkams, daugės žaliųjų plotų, o pastatų aukštis bei kokybė bus kontroliuojami griežčiau. 

Pasak miesto mero Remigijaus Šimašiaus, bendrajame plane nugulė pagrindinės miesto strateginės kryptys: darnus judumas, patogūs gyvenamieji rajonai, pietinio Vilniaus plėtra. Tai reiškia, kad ateityje bus daug dėmesio skiriama kokybiškai architektūrai ir urbanistikai – architektūros taisyklių ir gatvių standartų įtvirtinimui. Taip pat bendrajame plane atsispindi „Miestas+“ programos principai – žaliųjų erdvių plėtra, gyvenamųjų rajonų modernizavimas, socialinės infrastruktūros plėtra. Daug dėmesio, kaip ir iki šiol, bus skiriama pėsčiųjų ir dviračių takų plėtrai, viešojo transporto ir dalinimosi ekonomikos plėtrai. 

„Vilnius yra augantis, jauniausias, dinamiškiausias miestas regione, augimo ambicijas derinantis su  įspūdingu gamtos ir kultūros paveldu, ir tai yra mūsų miesto sėkmingos ateities garantas. Visa tai sudėti į teisinį dokumentą ir buvo pagrindinis bendrojo plano tikslas“, – sakė Vilniaus miesto meras R. Šimašius.

Pasak miesto mero, nors bendrojo plano rengimas buvo užstrigęs biurokratijos džiunglėse, pavyko atsižvelgti ne tik į institucijų, bet ir į daugelio miestiečių pastabas.

Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ naują BP rengti pradėjo 2016 metais.  Tuo metu jau buvo aišku, kad 2007 m. patvirtintas senasis BP nebeatitinka šiandienos poreikių – vis daugiau miestiečių renkantis būstą arčiau miesto centro, atsiradus naujų biurų, prekybos ir pramogų objektų poreikiui, pasikeitus miesto planavimą reglamentuojantiems teisės aktams ir praktiškai nebelikus detaliojo planavimo pasidarė būtina tiksliau ir aiškiau apibrėžti plėtros galimybes ir užstatymo rodiklius, tiksliai nurodyti želdynų ir socialinės infrastruktūros teritorijas. 

„Kelerius pastaruosius metus miestą planavome sudėtingoje situacijoje, kai galiojo senasis, tik strategines miesto  plėtros gaires nubrėžiantis bendrasis planas ir turėjome naujojo plano sprendinius, kur kas labiau atsižvelgiančius į konkrečių žmonių konkrečią gyvenamąją aplinką ir reikalaujančius aukštesnio urbanistinių sprendimų standarto, – sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. – Tuo ne visada buvo patenkinti NT plėtotojai, bet daugeliu atveju palaikė gyventojai, kuriuos gynėme nuo gyvenamosios aplinkos konteksto neatitinkančios naujos kaimynystės ar kitų šio laiko standartų neatitinkančių plėtros planų.“ 

Vietoj 18-os visam miestui taikomų apibendrintų funkcinių zonų jame atsiranda net 3300 skirtingų kvartalų, kuriuose reglamentai nustatyti pagal ten vyraujančius rodiklius – aukštingumą, užstatymo tankį ir intensyvumą, konkrečioms teritorijoms būdingus užstatymo ir viešųjų erdvių formavimo principus. Tai padės geriau išsaugoti kiekvieno kvartalo savitumą ir jame susiklosčiusią gyvenseną. Tiksliau naujajame BP nurodytos ir želdynų bei socialinės infrastruktūros teritorijų ribos.

Skatinamas miesto dalių daugiafunkciškumas. Vilniaus miestas vis dar jaučia sovietinio planavimo pasekmes, kai vakarinėje miesto dalyje buvo statomi vien būstai, o darbo vietos kurtos centre ir pramonės rajonuose. Vilniui tapus paslaugų, žinių ir aukštųjų technologijų miestu, patogiau gyventi arti darbo vietos ir į jį vykti pėsčiomis ar viešuoju transportu. Todėl numatyta vakariniuose gyvenamuosiuose rajonuose plėtoti daugiau paslaugų ir darbo vietų, o miesto centrinėje dalyje – daugiau būsto.  

Mažės skirtis tarp centro ir gyvenamųjų rajonų.  Daugiau gyventojų turės galimybę naudotis gyvenimo centre privalumais – toliau keisis Žirmūnai, Naujamiestis, Naujininkai, Savanorių pr. Šiuose rajonuose daugiau paslaugų ir infrastruktūros bus pėsčiomis pasiekiamu atstumu, atsiras daugiau pagal aukštus standartus sutvarkytų želdynų ir kitų viešųjų erdvių. Visi šie pokyčiai vyks toliau konvertuojant neefektyviai naudojamas degraduojančias gamybines teritorijas plėtrai patraukliose vietose. Vilniuje vis dar yra apie 500 ha tokių teritorijų.

Planuojama subalansuota miesto susisiekimo sistemų plėtra. Užbaigus magistralinių gatvių tinklo mieste formavimą gyvenamuose kvartaluose nebeliks tranzitinio eismo, ten bus galima pagal naująjį miesto gatvių standartą kurti gyvenamąsias gatves su lėtu eismu, pėsčiųjų takais ir alėjomis bei daugiau automobilių stovėjimo vietų.

Miestas bus toliau plėtojamas koncentruojant jį apie viešojo transporto linijas.Taip daugės gyventojų, galinčių viešuoju transportu pasiekti darbo ir paslaugų vietas, augant keleivių srautui atsiras galimybės diegti galingesnę viešojo transporto rūšį. Periferinėse zonose bus toliau plėtojami prie greitojo viešojo transporto privežantys maršrutai. BP numatyta tolesnė dviračių takų tinklo plėtra, siekiant, kad dviračiai būtų naudojami ne tik rekreaciniais, bet ir susisiekimo tikslais.

Detalesni ir tikslesni sprendiniai geresnei nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai. Senajame BP Senamiesčio teritorijai nebuvo nustatyti jokie konkretūs užstatymo galimybes ribojantys reglamentai, tai reguliavo tik specialieji paveldosauginiai teisės aktai. Naujame BP reglamentuota užstatymo tipologija, intensyvumas, nustatytas vyraujantis ir didžiausias leistinas pastatų aukštis (metrais), kiti reglamentai. Naujojo BP sprendiniais siekiama išsaugoti tiek unikalų Vilniaus miestovaizdį, tiek didelę pastatų architektūrinės stilistikos bei parametrų įvairovę. 

BP įtvirtintos ir žaliosios jungtys, ir gyvenamajai aplinkai svarbūs žalieji sprendimai. Vilnius buvo ir liks žalias miestas – 48 proc. miesto teritorijos sudaro želdynai ir miškai. Greta gyvenamųjų teritorijų esančius miesto miškus taip pat numatyta pritaikyti rekreacijai. BP akcentuojama miesto teritoriją kertanti žalioji jungtis, jungianti Bukčių mišką su Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniu, Šeškinės šlaitais, Ozo draustiniu, per Jamonto parką link Vanaginės miškų ir Cedrono vaga link Verkių regioninio parko. Kompaktiškai užstatytoje miesto teritorijoje BP numato sukurti lokalių želdynų tinklą, užtikrinant jų pasiekiamumą 200–300 m atstumu nuo būsto ir didžiųjų miesto parkų sistemą taip, kad jie būtų ne toliau nei 2000 metrų atstumu.

Miesto žaliųjų teritorijų teritorijų tinklą sudarys miesto parkai, skverai, jungiami alėjų ir kitų žaliųjų jungčių. Želdynai BP yra tiksliai inventorizuoti, aiškios jų ribos ir plotai. Intensyviai naudojamus želdynus, šiandien esančius privačiuose sklypuose, numatyta išpirkti visuomenės poreikiams ar kitaip užtikrinti jų viešą naudojimą. Mieste tokių teritorijų yra apie 190 ha. Įvardinti ir smulkieji gamtinio karkaso elementai.

Tiksliau reglamentuojamas maksimalus užstatymo aukštis. Senasis BP beveik visame mieste buvo nustatęs 35 m maksimalų aukštį, o naujame įvesta foninio aukščio sąvoka, reikalaujanti, kad didžioji dalis kvartalo pastatų būtų 6–7 aukštų. Ir tik miesto pocentriuose galimi aukštesni statiniai. Bus tęsiama aukštybinių pastatų koncentracijos politika, neišbarstant jų po visą miestą. 

Detaliau reglamentuotos prekybos centrų statybos galimybės. Iki šiol galiojęs BP leido centrinėje miesto dalyje statyti prekybos centrus iki 20 000 kv. m, kitur jų statybos galimybės praktiškai nebuvo ribojamos. Naujas BP numato didesniųjų prekybos centrų statybos galimybę miesto pocentriuose, palei magistralines gatves. Gyvenamosiose teritorijose galės būti statomi mažesni, aplinkinės teritorijos aptarnavimui skirti prekybos centrai. 

Daugiau tikslumo, lankstumo ir išmanumo reglamentuojant statybos galimybes. Naujas BP beveik visame mieste numato mažesnius užstatymo intensyvumo reglamentus, nei leido senasis planas. Mišriai naudojamose miesto teritorijose šie rodikliai priartinti prie gyvenamajai statybai būdingų rodiklių, taip užtikrinant ten kokybiškas gyvenimo sąlygas. Pastatų pirmuosiuose aukštuose reglamentavimu skatinama įrengti ne garažus, o patalpas paslaugoms ar socialinei veiklai, taip pat skatinamas požeminių garažų, naujų parkavimo vietų gatvėse įrengimas. 

„Naujas bendrasis planas – didelės profesionalų komandos, savivaldybės įmonių ir administracijos, miesto politikų ir neabejingų miestiečių darbo rezultatas. Pirmųjų  svarstymų metu gauta apie 1200 pasiūlymų, paskutinio viešinimo metu – apie 330 miestiečių pasiūlymų. Visi jie padėjo padaryti planą geresnį, labiau atitinkantį miestiečių lūkesčius“, –  sakė vyriausiasis miesto architektas M. Pakalnis.

BP sprendiniai parengti remiantis naujausiais miesto raidą atspindinčiais statistiniais duomenimis, aktualiomis miesto raidos prognozėmis, realią padėtį atspindinčio miesto skaitmeninio 3D modelio duomenimis.