Rūta Anusevičienė
„Statyba ir architektūra“ tęsia aktualių ir naudingų vebinarų ciklą. Birželio viduryje surengtas vebinaras „Patalpų akustika: užduoties formavimas“. Jame nagrinėtos temos – ką reikia žinoti prieš planuojant akustikos projekto sprendimus, kokie akustikos projektavimo iššūkiai laukia rangovų ir gyventojų, analizuota komercinių bei visuomeninių pastatų akustikos specifika bei kiti aktualūs klausimai.
Kuo intensyviau naudojamasi erdvėmis, tuo daugiau dėmesio skiriama garso izoliacijai
Architektas Marius Mateika, skaitęs pranešimą tema „Akustikos svarba, vertė ir ateitis“, pasidalijo, kad profesionalai garsą vertina kaip daugiau nei 30-ies skirtingų parametrų rinkinį. Vystytojų pagrindinis tikslas – triukšmą neutralizuoti, suvaldyti garsą, o visuomenei aktualu, kad tas garsas nepavirstų į triukšmą.
M. Mateika paaiškino, kodėl verta investuoti į akustinius sprendimus, komfortą, kaip surasti „aukso vidurį“. Pavyzdžiui, projektuojant, statant, įrengiant koncertų, konferencijų centrus pirmiausia reikia įvertinti, ar siekiama monofunkciškumo (taikomi vienokie parametrai), ar daugiafunkciškumo (reikalingi kiti parametrai). Jeigu erdvė bus naudojama radikaliai skirtingoms veikloms, tuomet reikia ieškoti galimybių tą erdvę transformuoti.
Architektas pastebi dar vieną aktualiją – auga biurų darbuotojų nepasitenkinimas dėl atvirų darbo erdvių, nes jose našumas krenta. Tinkami akustiniai sprendimai padeda gerinti mikroklimatą, padidinti darbingumą bei kurti privatumą, neutralizuoja triukšmo daromą žalą.
Prekybos centruose triukšmo valdymas padeda dviem aspektais: pagerinamos darbuotojų sąlygos, o pirkėjai praleidžia daugiau laiko. Tačiau gyvenamajai aplinkai, pasak M. Mateikos, vystytojai skiria kur kas mažiau dėmesio: „Vystytojui nėra labai svarbus ten apsigyvensiančių žmonių komfortas.“ Tačiau jis pastebi, kad antrą, trečią būstą įsigyjantys žmonės labiau domisi akustiniais parametrais, nes jau turi karčios patirties.
Sukurti akustinį komfortą ne taip paprasta
UAB „Akustika plius“ bendraturtis, akustikas Viktoras Mekas pranešime „Akustinis komfortas ir techninės užduoties svarba“ aktualizavo pastarųjų 5-erių metų akustikos tendenciją, kad darbuotojai labai smarkiai spaudžia tiek darbdavius, tiek vystytojus atsižvelgti į garso izoliaciją. Vartotojai supranta, kas jiems netinka, bet tiksliai nežino, ko ir kaip turėtų reikalauti.
Žinant lūkesčius galima juos įgyvendinti, ir ankstyvojoje stadijoje gan lengvai, sako ekspertas. „Akustiką dažniausiai yra kur kas lengviau pataisyti, pakoreguoti, lyginant su garso izoliacija. Kai viskas jau yra įrengta, garso izoliaciją koreguoti yra labai sudėtinga, brangu, matuojant tiek pinigais, tiek erdve, kartais – net ir estetika“, – įsitikinęs V. Mekas. Triukšmo sklaidą jis siūlo sumažinti tam tikrais tarpiniais sprendimais: biuruose pastatyti baldus su uždangomis, spintas tarp darbo erdvių.
Dideli užsakovų norai ir ne visuomet didelės galimybės juos įgyvendinti
UAB „Akustinių tyrimų centras“ Fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos vadovas Andrius Oskominas pristatė pranešimą tema „Pastatų garso kokybės nustatymas ir dažniausios erdvių projektavimo klaidos“. Anot jo, jei norime akustinio komforto, jau iš anksto reikia numatyti, kokioms konkrečiai patalpoms jį taikysime. Dažniausiai apie garso izoliavimą pagalvojama įrengiant posėdžių sales, vadovų kabinetus ir kt.
Dažna pašnekovo minėta biurų problema – estetiška aliuminio fasadinė sistema, kai pertvaros yra atremiamos į fasadinį profilį: „Tokiu atveju silpniausia garso izoliacijos vieta – ne pati pertvara, bet aliuminio profilis. Tarp patalpų lieka vos 2–3 mm aliuminio, visa izoliacija ir yra tas aliuminis“, – sakė A. Oskominas. Jis nagrinėjo ir daugelį kitų garso izoliacijos problemų biurų pastatuose, pavyzdžiui, jog nėra slenksčių, iš koridoriaus į patalpą driekiasi ortakiai, sienomis pravesti vamzdžiai ir t. t.
Jis akcentavo garso izoliavimo sunkumus suprojektavus berėmes grūdinto stiklo duris: „Nors storas grūdintas stiklas ir turi neblogą garso izoliaciją, tačiau berėmėje konstrukcijoje vis tiek lieka plyšių, nėra galimybės stipriai prispausti varčios prie tarpinių, nėra slenksčio, šviečia tarpelis ir pan., o klientai pageidauja tinkamos, geros garso izoliacijos, bet ankstesni sprendiniai neleidžia to padaryti“, – apie dažnas situacijas kalbėjo pranešėjas.
A. Oskominas gana išsamiai apžvelgė sienų konstrukcijų, fasadų, durų privalumus ir trūkumus pagal garso izoliacines savybes, taip pat kitus parametrus.
Peržiūrėkite visą vebinaro įrašą jums patogiu metu.
Skirtingiems garso suvaldymo atvejams bei pageidavimams – skirtingos ir medžiagos
„Exterus“ interjero apdailos medžiagų projektų vadovė Kristina Denisovaitė prezentacijos metu „Akustinės medžiagos sienoms ir luboms“ apžvelgė 5 akustinių medžiagų kategorijas ir nagrinėjo, kuri kokiais atvejais yra tinkamiausia:
- Atspindinčios akustinės medžiagos. Tai kietos, sunkios, lygios ir neporėtos medžiagos, pavyzdžiui, metalas, stiklas, betonas ar mediena. Jos atspindi garsą norima kryptimi, pastiprina jį ir dažniausiai yra naudojamos visuomeninės paskirties objektuose.
- Sugeriančios (absorbcinės) akustinės medžiagos. Jos yra pluoštinės, lengvos, minkštos. Pavyzdžiai – mineralinė vata, audiniai, veltinis, porolonas. Šios medžiagos puikiai sugeria garsą, slopina aidą, sumažina garso atspindžius. Sprendimas itin tinka susirinkimų kambariams, įrašų studijoms, virtuvėlėse, bet gali būti panaudotas ir darbo vietose, susitikimų erdvėse ir pan. Vadinamieji lubų sugertukai iš veltinio patalpose padeda puikiai slopinti aidą.
- Absorbcinės rezonansinės akustinės medžiagos. Tai iki 40 proc. atviro ploto perforuotos plokštės, sumontuotos su oro tarpu ir/ar vatos užpildu. Šio tipo medžiagos dalį garso sugeria ir atspindi vienu metu, subalansuoja. Pasiekiamas rezultatas – malonus garsas, mažesni žemi dažniai ir bendras foninis triukšmas.
- Akustiškai skaidrios medžiagos. Tai perforuotos plokštės, tinkleliai, akustiškai skaidrūs tekstiliniai audiniai, lamelės ir kt. Jos nedaro įtakos garso sklidimui, jo nesugeria ir neatspindi, labiau tarnauja kaip dekoratyvusis elementas paslėpti garsą absorbuojančias arba atspindinčias medžiagas, siekiant apsisaugoti nuo mechaninių pažeidimų, dulkių ir t. t.
- Difuzinės akustinės medžiagos. Difuzinės medžiagos yra kietos, laužytos įvairiais kampais. Jos atspindi įvairiomis kryptimis pasklidusį garsą, leidžia jam sklisti tolygiau, jį minkština, švelnina. Difuzinės medžiagos panaudojamos auditorijose, klasėse, susitikimų kambariuose, konferencijų salėse, kultūriniuose objektuose ir kitur, kur yra poreikis garsą išsklaidyti.
Prasta garso izoliacija daugiabučiuose – labai dažna problema
„Knauf“ rinkodaros vadovė Vilda Bojarūnė prezentacijos metu „Garso izoliacijos produktai“ kalbėjo apie tipines situacijas, pasitaikančias kone kasdien, bei būdus jas spręsti. Labai svarbus pranešimo akcentas – jog A++ būsto klasė mums negarantuoja, kad ir garso izoliacija bus A klasės, nes techniniai reglamentai neįpareigoja statytojo to padaryti lygiagrečiai. Taigi, turėdami puikiausią šilumos izoliaciją, kartais įsigyjame būstą tik su vidutinės kokybės arba prasta garso izoliacija.
V. Bojarūnė taip pat atkreipė dėmesį, kad kaimynų skleidžiamas triukšmas tikriausiai yra vienas labiausiai trikdančių, nes garsas atkeliauja ir per visas besiribojančias konstrukcijas.
Net ir naujos statybos būstuose pasitaiko tokių problemų: gyventojai girdi garsus iš kelių aplinkinių butų, žingsnius, vamzdžiais tekančio vandens garsą ir t. t. Žmonės teiraujasi, kaip remontuojant būstą sumažinti smūginius garsus.
Pranešėja minėjo gana paprastą sprendimą: gerai garsą praleidžiančioms konstrukcijoms patobulinti naudojamos apkalos (vadinamieji aptaisymai), kurie padeda žymiai pagerinti garso izoliaciją. Apkala perima dalį garso energijos, todėl suminis rezultatas pagerėja. Apkalos gali būti arba laisvai pastatomos, arba tvirtinamos prie esamos konstrukcijos.
Garso izoliacija aktuali visur – tiek gyvenamuosiuose, tiek komerciniuose ar visuomeniniuose pastatuose. Siekdami akustikos komforto dėmesį turime skirti ne tik medžiagoms, bet ir pačiam projektui, kad galutinis rezultatas tenkintų gyventojų ar darbuotojus.
