Augančio miesto temai šiemet dedikuotoje statybų parodoje „Resta“ daug dėmesio teko gyvenamosios aplinkos kokybei – darniai plėtrai, ekologijai, energijos taupymui. Žurnalo „Statyba ir architektūra“ kartu su Nacionaline pasyvaus namo asociacija (NPNA) surengtame seminare „Energinio efektyvumo sprendimų įtaka architektūrai“ diskutuota, ar pasyviųjų namų gyventojai pasmerkti susitaikyti su neišraiškinga jų architektūra ir ar iš tiesų tokie namai eilinio lietuvio kišenei dar ilgai bus neįkandami.
Įpročius ir skonį pakeisti sunku
Architektų biuro „Roda Architects“ architektas, pasyviųjų namų projektuotojas Rytis Kaminskas (nuotraukoje) teigė, kad nors energiškai efektyvus būstas nebėra naujiena, dauguma lietuvių dar jaučia sentimentų tradicinei ar sovietmečio architektūrai. Pavyzdžiui, senelių sodybos aktyviai verčiamos vasarnamiais, gaivinami sovietmečiu statyti mūriniai namai ar vadinamieji alytnamiai.
Pasibaigus šildymo sezonui sukrunta ir po 1988-ųjų pasistačiusieji didelio ploto ir aukščio namus. „Tokių namų vis dar labai daug, ir dažnai kelių šimtų kvadratų ploto būste gyvena vienas ar du žmonės, tačiau jie prisirišę prie vietos. Kiekvieną pavasarį grįžtama prie tų objektų ir ieškoma būdų, ką su jais daryti“, – pasakojo architektas.
Jis patikino, kad šiuolaikinė architektūra – aukšto lygio. Specialistai geba suprojektuoti statinius, kurie dera su aplinka, bet neimituoja senosios architektūros – žinoma, tai šios dienos statiniai – modernūs ir įdomūs. Tačiau, R. Kaminsko nuomone, kai kurie architektai vis dar sunkiai įveikia energinio efektyvumo barjerą – esą užsakovai gana turtingi, todėl jiems neįdomu, kiek reikės mokėti už šildymą.
Pasaulinė praktika – priešinga
Pasaulyje, anot R. Kaminsko, statomi energiškai efektyvūs pastatai nėra belangės dėžutės, jie irgi įdomūs, novatoriški. Architektas nesutinka su teiginiu, kad pasyviesiems namams reikia ypatingų technologijų.
„Aktuali problema yra tai, kad sudėtinga įsigyti nedidelės galios prietaisų ar įrenginių, kurių užtenka pasyviajam namui. Dar vienas mitas – kad pasyvusis būstas labai brangus. Turėtume lyginti du identiškus pastatus – pasyvųjį ir tradicinį. Pasyvusis namas bus brangesnis 8–12 proc. Tačiau jei tradicinis suprojektuotas neprotingai, pasyvusis pastatas gali būti netgi pigesnis“, – atkreipė dėmesį architektas.
R. Kaminskas priminė, kad pagrindinis būdas taupyti resursus – parengti kokybišką ir išsamų projektą. Architektų biuro „Roda Architects“ komanda praėjusiais metais pristatė pasyvųjį paprastos, lakoniškos architektūros namą „Greensbon 1“. Šįmet – antrą vieno aukšto A+ klasės namą „Greensbon 2“. Abu projektai, teigė architektas, sulaukė itin daug dėmesio.
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas architektas Marius Pranas Šaliamoras, pristatydamas pasaulines šiuolaikinės architektūros tendencijas, pabrėžė, kad gyvenimo kokybei įtaką daro ne tik energijos taupymas ar ekologija, bet ir estetika: „Architektūrinės idėjos padeda išspręsti daug problemų, o tinkamai suderinti technologiniai ir architektūriniai sprendimai – sukurti kokybišką estetinę aplinką.“
Architektai jaučiasi statistais
NPNA direktorius Aidas Vaičiulis pasakojo dar neseniai susitikime su architektais išgirdęs priekaištų, kad energiškai efektyvūs namai nesuteikia kūrybinės laisvės, esą juose negalima atidaryti langų ar įsirengti židinio.
