Fasadas – pastato veidas, kurį gali sugadinti menkiausi netobulumai. Taip eksterjeras nukenčia išraiškingos architektūros pastatus padengus pigesnėmis, greitai estetinę išvaizdą prarandančiomis medžiagomis. Net ir tuo atveju, kai pasirenkamos kokybiškos, brangios medžiagos, sugadinti galutinį vaizdą gali montavimo klaidos.

Reikalingas sistemiškumas

Architektė Gražina Janulytė-Bernotienė teigė, kad renkantis fasadų apdailos medžiagas visuomet svarbu tai, kad produktas būtų sisteminis, kad komponentai būtų suderinti. Ir, žinoma, darbus turi atlikti kvalifikuotas rangovas.

„Vadovaudamiesi gerąja praktika mes į savo projektus įdedame visą aprašą – technines specifikacijas, nurodančias fasado apdailos medžiagų reikalavimus. Juose – komponentų storis, medžiagos naudojimo paskirtis (ar skirta interjerui, ar eksterjerui). Nurodome ir kitas būtinas ypatybes, taip pat reikalavimą, kad produktas turi turėti CE ženklą“, – sakė architektė.

Anot G. Janulytės-Bernotienės, tokie reikalavimai padėjo ne vienu atveju – pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto Santakos slėnio pastatams, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslo ir studijų centrams buvo nupirktos kokybiškos medžiagos – kompozitinės klijuoto aliuminio plokštės.

Nedidelės detalės būna labai svarbios

Vokietijos gamintojo „3A Composites“, Lietuvoje pristatančio „Alucobond“ apdailos medžiagas, atstovas Gediminas Senkus teigė matęs ne vieną pavyzdį, kai įspūdingos architektūros pastatuose nuspręsta pasirinkti pigesnes, neva beveik taip pat kaip aukščiausios kokybės atrodančias medžiagas.

„Visi puikiai žinome, kad ne viskas auksas, kas auksu blizga. Ir tai netrunka išryškėti. Čia kaip ir su automobiliais – smarkiai skiriasi produktų kainos, nes brangesnių automobilių gamintojai sukuria išskirtines technologijas, pirmieji jas pasiūlo vartotojams, stengiasi pasiekti ir išlaikyti maksimalią kokybę. Taip ir su apdailos medžiagomis“, – palygino G. Senkus.

Anot jo, pasirenkant fasadų apdailą ir jų montavimo technologiją labai svarbios net ir smulkios detalės. Pasitaiko atvejų, kai kokybiškos apdailos plokštės pritvirtinamos kniedėmis, užuot panaudojus kasetinę sistemą, turinčią paslėpto tvirtinimo funkciją. Specialistų teigimu, tai – arba visiškas neišmanymas, arba taupymas ten, kur nederėtų.

„Būna, kad ir architektai pernelyg skrupulingai elgiasi ten, kur ne visuomet to reikia, pavyzdžiui, rūpindamiesi laiptinių sienų ar grindų plytelių dekoravimu. Tačiau nebūna reiklūs, kur iš tiesų reikalinga estetika, kokybė. Manau, visuomet svarbu nusistatyti prioritetus“, – kalbėjo G. Senkus.

Vis dėlto dažniausiai pasitaikanti situacija – kai architektas pasirenka kokybiškas pastatų fasadų medžiagas, bet užsakovai taupo ir priverčia keisti sprendimus. Dar blogiau, kai medžiagų parinkimo klausimas paliekamas spręsti rangovui. Tuomet labiausiai žiūrima į kainą ir į tai, kad būtų bent minimaliai atitinkami techniniame projekte nurodyti parametrai.

Mažesnė kaina, bet prastesnė kokybė

„Rinkoje galima rasti ir geresnių, ir prastesnių vidaus ar išorės apdailos medžiagų – tai natūralu ir suprantama. Vieniems užtenka ne tokių kokybiškų, bet pigesnių produktų, kiti orientuojasi tik į aukščiausią kokybę. Blogai tuomet, kai prekybininkai siūlo pigesnius analogus ir teigia, kad jie niekuo nesiskiria nuo brangių medžiagų. Tai paprasčiausia apgavystė. Prastesnė kokybė vis tiek išryškėja ir nuvilia. Ilgaamžiai produktai, pasižymintys aukšta kokybe, ne be reikalo kainuoja daugiau – jiems sukurti, išbandyti technologijas reikia didesnių investicijų“, – sakė G. Senkus.

Vėdinamųjų fasadų apdailos pasiūlymų – išties nemažai: laminuotos plokštės, fibrocementinės plokštės, keraminės ar natūralaus akmens plokštės. Skiriasi ne tik šių medžiagų kaina, bet ir naudojimo galimybės, galutinis rezultatas.

Vertinantieji natūralumą tikrai nelieka nepastebėję aliuminio apdailos plokščių. Ši apdaila pirmiausia pasižymi universalumu, aukšta kokybe, ilgaamžiškumu, naudojimo galimybėmis.

„Kompozitinių aliuminio plokščių „Alucobond“ gamintojai siekia tobulumo. Ne veltui „Made in Germany“ laikomas kokybės ir patikimumo simboliu. Žvelgiant į plokščių gamybos evoliuciją, matyti, kokie išradimai ir su kokybe susiję šuoliai buvo padaryti (plokštės buvo pradėtos gaminti 1969 metais). Iš pradžių pasiūlyti paprastai dažyti paviršiai. Tobulėjant technologijoms, sukurti įvairūs matiniai, struktūriniai paviršiai, įvairaus šviesos atspindėjimo ir sugeriamumo paviršiai. Galiausiai pateikti natūralūs žemės mineralų atspindžių paviršiai – tai naujas technologinis žingsnis“, – aiškino G. Senkus.

Keraminės ar natūralaus akmens plokštės daug sveria, todėl joms tvirtinti reikia didesnių investicijų. Kompozitinėms aliuminio plokštėms nereikia masyvaus karkaso, o jų apdailos kaina panaši į kitų natūralių apdailos plokščių. Be to, šioms plokštėms tvirtinti galima pasirinkti kasetinę sistemą, kurią naudojant tvirtinimo elementai yra paslepiami.

Išskirtinių projektų – ne vienas

Lietuvoje yra įgyvendinta daug projektų, kai fasadų apdailai pasirinktos „Alucobond“ kompozitinės aliuminio plokštės. Iš išskirtinių pavyzdžių galima paminėti Panevėžio „Cido“ areną, Vilniaus universiteto Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą. Ženklą „Alucobond“, kaip savo pastatų išorės įvaizdžio partnerį, yra pasirinkę BMW, „Porsche“, „Mercedes Benz“, „Jaguar“ automobilių gamintojai.

Neseniai atidarytuose ir naujai statomuose „Lidl“ prekybos centruose irgi naudojamos „Alucobond“ fasado apdailos plokštės. Anot G. Senkaus, vokiečiai orientuojasi į ilgaamžiškumą, praktiškumą, sistemiškumą, kokybę. Būtent šie kriterijai yra svarbiausi pasirenkant medžiagas, ir tai daroma tam, kad ne tik po 10 ar 15 metų, bet ir vėliau nekiltų problemų dėl išblukusios plokščių spalvos, defektų. O tai tenka pamatyti panaudojus neaiškios kilmės laminuotas (HPL) ar fibrocementines plokštes.

Kompozitinių aliuminio plokščių galimybės – neribotos, jų panaudojimas yra labai universalus. O to nepasakysi, arba tai būna pernelyg sudėtinga ir brangu, naudojant kitas medžiagas.

 RĖMĖJO TURINYS