Justina GRAINĖ

Gyventi sostinės centre – tai ne tik prestižo reikalas. Tai gali būti patogus, šiuolaikiškas pasirinkimas, o šioje miesto dalyje galima mėgautis moderniausiais būsto įrengimo sprendimais. Tai įrodo naujausias „YIT Lietuva“ daugiabučių projekto „Matau Vilnių“ etapas. „Pakalnės namas“ – ketvirtasis projekto etapas – pasiūlė butus pačiame Vilniaus centre su kvapą gniaužiančiu sostinės panorama prie langus. 

„Matau Vilnių“ atvėrė išskirtinę Vilniaus panoramą

„Matau Vilnių“ daugiabučių kvartalui parinkta išskirtinė vieta – buvusi „Tauro“ alaus gamyklos teritorija Vilniaus centre šalia Tauro kalno. „Greta išlikę istoriniai buvusios V. Šopeno alaus daryklos pastatai –  nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Naujai statybai skirta sklypo dalis buvo ilgą laiką uždara, aptverta mūrinėmis tvoromis, užstatyta menkaverčiais pramoniniais statiniais. Kad už tvorų yra didžiulė alaus darykla, buvo galima nuspėti tik iš apynių kvapo.

Sklypas išsidėstęs ryškaus reljefo teritorijoje, ant vienos svarbiausių sostinės kalvos – Taurakalnio (istoriškai vadinto Pamėnkalnio, Baufalo, arba Velnio kalno) šiaurės vakarinėje papėdėje. Reljefo perkritimas – apie 16 metrų. Į vakarus brandaus miško masyvu apaugęs, natūralus, status šlaitas.

Šioje vietoje nugriovus menkaverčius pramoninius pastatus ir mūrines atitvaras atsivėrė natūralios kalvos fragmentai ir istorinis V. Šopeno alaus daryklos kompleksas. Susidarė galimybės atkurti funkcinius ryšius tarp Naujamiesčio ir miesto centro. Apleistą pramoninę teritoriją nuspręsta paversti kokybiška gyvenamąja aplinka, atverti teritoriją visuomenei, atstatyti nutrauktus fizinius ir vizualinius ryšius tarp Naujamiesčio ir miesto centro. Dar vienas tikslas – atkurti istorinę Aludarių gatvės trasą, atstatyti pramoninės urbanizacijos metu sužalotą Taurakalnio reljefą, išryškinti istorinį architektūrinį paveldą“, – apie projekto vietos istoriją pasakoja architektas Kęstutis Kisielius. 

Miesto istoriją menanti vieta

„Pakalnės namas“ – A++ energinio naudingumo klasės pastatas, pasiūlęs tvaresnius ir šiuolaikiškus sprendimus. Paskutiniame „Matau Vilnių“ kvartalo name iš viso įrengta 19 modernių būtų. Čia būstą gali rinktis skirtingų poreikių gyventojai, nes jų plotas gali būti nuo 33 kv. m iki 116 kv. m. Patogiam gyvenimui – erdvūs balkonai ir terasos bei didžiuliai vitrininiai langai, pro kuriuos galima stebėti sostinės gyvenimo tėkmę ir išskirtines panoramas. 

Svarbiausias tikslas kuriant „Pakalnės namą“ – ne tik pastatyti daugiabutį, kuris atitiktų 15 minučių miesto koncepciją, bet ir darniai įsilietų į istorinį ir kultūrinį sostinės kontekstą. Todėl namo fasadas buvo derinamas prie vietos istorijos. Netoli Tauro kalno, Lukiškių aikštės ir Gedimino prospekto sukurtame „Matau Vilnių“ kvartale paskutiniojo namo fasadui buvo pasirinktas rūdinto plieno fasadas, primenantis kažkada čia veikusių gamyklų stilistiką. 

Architektas K. Kisielius sako, kad projekto idėja buvo sukurti tokį namo įvaizdį ir jo aplinką, lyg taip buvo nuo seno. „Istoriškai sklypas čia buvo suformuotas dirbtinai, plečiant „Tauro” alaus daryklą. Taip nuo Pakalnės gatvės pastatyta 6 m aukščio betoninė atraminė siena ir šlaitas užpiltas gruntu. Vienu metu čia stovėjo įspūdingi 20 m aukščio nerūdijančio plieno alaus gamybos technologiniai bokštai, vėliau, perkėlus gamyklą į Panevėžį, jie buvo demontuoti. Tarp statybai skirto sklypo viršaus ir Pakalnės gatvės – 9 metrų aukščio skirtumas. Rytinė sklypo dalis ribojasi su kultūros paveldo objektu – V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso teritorija. Pakalnės gatvės išklotinę formuoja V. Šopeno alaus daryklos istorinė atraminė siena, pastatyta 1903 metais ir vėliau pristatyta betoninė siena, kuriai po konstrukcijų tyrimų nustatyta priešavarinė būklė.

Kad būtų įgyvendintas „Pakalnės namas“, buvo nugriauta nevertinga betoninė atraminė siena ir gimė geležinio namo idėja. Idėją pastiprino ir tai, jog netoliese yra Geležinio Vilko gatvė, o apžėlusiuose Taurakalnio šlaituose klaidžioja vilko dvasia“, – pasakoja architektas K. Kisielius. 

Pritaikyti moderniausi metalo sprendimai

Nugriovus atraminę sieną ir nukasus kažkada dirbtinai čia supiltą gruntą nuo Pakalnės gatvės atsivėrė Taurakalnio šlaitai. „Buvo suformuotas vidinis kiemelis, o tada pradėtos namo statybos, pasirinkta nereguliari namo forma ir kartu su reljefu kylantis pastato aukštis. Namo apdailai pasirinkta rūdinto metalo apdaila. „Rūdintas – nereiškia, kad surūdijęs, – sako architektas K. Kisielius. – Tai specialus plienas, kurio paviršius apdirbtas naujomis technologijomis, tik išoriškai primena surūdijusį metalą. Toks sendintas paviršius dera prie istorinio V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso mūro. Taip pat tai nauja, pasaulyje sparčiai plintanti apdailos medžiaga.“

Architektas atskleidžia, kad prie Pakalnės gatvės, pratęsiant istorinę atraminę sieną, buvo pastatyta ažūrinė rūdinto metalo profilių atitvara, kuri formuoja istoriškai susiklosčiusį gatvės perimetrą. Pastato apdailai panaudotos kelios rūdinto metalo faktūros: kirstas tinklas, profiliuoti lakštai, stačiakampės lamelės. „Tai, kad visam pastatui panaudota viena medžiaga suteikia vientisumo įspūdį. Dalis paminklinės atraminės sienos rekonstruota pagal atskirą paminklotvarkos darbų projektą. 

Ankštame sklype yra visi pastato eksploatacijai reikalingi priklausiniai: vaikų žaidimo, mankštos ir poilsio aikštelės. Parko želdiniai papildyti naujais medžiais. Atraminės sienos su laiku pasidengs vijokliniais augalais“, – sako architektas K. Kisielius. 

Į pastato eksterjerą perkėlė nugriauto pastato vitražus

Projektas jau sulaukė pripažinimo. 2022 m. „Matau Vilnių“ įvertintas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) apdovanojimu už geriausią gyvenamosios paskirties projektą. Pirmaisiais projekto etapais buvo išsaugota ir atnaujinta kultūrine vertybe pripažinta Natalijos Daškovos 1972 m. nutapyta freska „Liaudies šventė“. O paskutiniame „Pakalnės namo“ etape perkelti šiai vietai svarbūs vitražai, kadaise puošę netoliese buvusį administracinį pastatą. 

Iš nugriauto pastato laiptinės buvo išmontuoti septyni vienodo dydžio vitražu įstiklinti mediniai langai. Kaip sako architektas K. Kisielius, iš pradžių jiems pritaikymui nerasta vietos, bet vėliau kilo mintis vitražinius stiklus panaudoti statomo namo fasado apdailai: „UAB „Siteks“ meistrai išėmė vitražinius stiklus iš medinių rėmų, įstiklino tarp dviejų didelio skaidrumo stiklų ir įrėmino aliuminio rėmuose. Kiekvieno rėmo vidiniu perimetru sumontuotas LED apšvietimas. Septinių rėmų 1,8×5 m dydžio vitražinių stiklų blokas pritvirtintas prie fasado viešai prieinamoje vietoje. 

Vitražų blokai tamsiame sienos fone dienos metu sukuria netikėtą optinį stiklo sienos efektą. Net ir nešviečiantys stiklai savo faktūra ir atspindžiais atrodo kaip paveikslas. Žinoma, tamsiuoju metu, kai suveikia paslėptas apšvietimas, efektas dar stipresnis. Pasirinktas vitražų panaudojimas antram gyvenimui pasiteisino“, – tvirtina architektas K. Kisielius. 

Pasiekta 15 minučių miesto koncepcija

Kaip ir kiti „Matau Vilnių“ namai šalia Tauro kalno, taip ir „Pakalnės namas“ atitinka 15 minučių miesto idėją. Šio projekto lokacija suteikia galimybes naudotis visais gyvenimo mieste privalumais ir patogiai pasiekti viešąsias bei žaliąsias miesto erdves. Tai ypač aktualu vis tankėjančiuose miestuose, kuriuose gyvenantys žmonės nenori švaistyti laiko kamščiuose. „Vilniečiai nenori daryti kompromisų – rinktis tarp patogios būsto vietos ir kokybės. Investuodami į būstą pirkėjai šiandien siekia, kad jų poreikiai būtų patenkinti visiškai. Tai reiškia, kad vystytojai savo projektus turi itin gerai apgalvoti ir darniai priderinti juos tiek prie bendrų miesto plėtros procesų, tiek gyventojų poreikių“, – sako „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas. 

Norint išpildyti 15 minučių miesto koncepciją, naująjį daugiabučių kvartalą prie pat centro reikėjo tinkamai integruoti į esamą urbanistinį, architektūrinį ir kultūrinį-istorinį kontekstą, sukurti atitinkamą laisvalaikio infrastruktūrą, pasirūpinti kokybiškomis poilsio erdvėmis. „YIT Lietuva” vadovas sako, kad šiems aspektams buvo skirtas itin didelis dėmesys: „Pasirūpinome gyventojų poilsiui skirtomis erdvėmis, vaikų žaidimų aikštelėmis. Į namų aplinką ir juos supančias poilsio erdves daug investuojame visuose savo projektuose.“

Išskirtinė projektui pasirinkta vieta suteikia galimybę gyventi ne tik šalia centro, bet ir mėgautis išskirtiniais Vilniaus vaizdais. Būtent apie tai užsimena „Matau Vilnių“ projekto pavadinimas. Visi kvartalo namai pastatyti šlaituotoje teritorijoje, todėl daugelis gyventojų gali džiaugtis išskirtiniais vaizdais. „Jie atsiveria iš daugelio – net ir pirmuosiuose aukštuose esančių – butų. Be to, kvartalo namai suprojektuoti taip, kad miesto panoramas matytų net ir į vidinį kiemą orientuotų butų gyventojai. Šiuo požiūriu kvartalas išsiskiria iš kitų Vilniuje vystomų projektų – kitų naujų mažaaukštės statybos namų, siūlančių išskirtinius vaizdus į miestą, sostinėje yra itin nedaug“, – akcentuoja „YIT Lietuva“ vadovas. 

Dėmesys tvarios statybos standartams

Paskutinis projekto etapas „Pakalnės namas“, kaip ir visas daugiabučių kvartalo projektas, kurtas taikant BIM modeliavimą. BIM naudojimas apėmė visus tris svarbiausius etapus – planavimą, projektavimą ir statybas. K. Vanagas atskleidžia, kad BIM modelio naudojimas projekte iš dalies numatytas ir jau pastatytų namų priežiūrai, nors ši BIM naudojimo sritis paprastai yra aktualesnė eksploatuojant gamybinius ar administracinius pastatus.

Didžiulis dėmesys skiriamas ir tvariems sprendimams. „Dar ankstyvojoje stadijoje pradėjus vystyti projektą, „YIT Lietuva“ komanda atlieka ir projekto CO2 emisijos skaičiavimus. Tuo siekiama išsiaiškinti tendencijas, kokios konstrukcijos pastatas bus tvaresnis, palankesnis aplinkai. „YIT Lietuva“ statybų proceso CO₂ emisijas skaičiuoja savo iniciatyva. Mums, kaip vystytojams, tai aktualu. Pradedame skaičiuoti ir pastato eksploatacijos CO₂ pėdsaką“, – sako „YIT Lietuva“ vadovas. 

Naujas, tvaresnis fasadas, menantis vietos istoriją

„Pakalnės“ name akį traukia tarsi surūdijęs fasadas, kuris, kaip numatė architektai, mena šios vietovės istoriją. Šią architektų pasiūlytą idėją įgyvendino įmonė „Materials“, pritaikiusi fasadui kirstai tempto tinklo apdailą iš „Corten“ plieno. 

„Šis sprendimas buvo originalus, nes tokia apdaila retai naudojama tradiciniam vėdinamam fasadui. Tai patvirtina, kad parinkus teisingą tinklo akies dydį ir plieno tipą („Corten“, aliuminį, nerūdijantį plieną, varį) galimas platus jo panaudojimo spektras. Tinklas tinkamas įvairios paskirties projektams, nes fasadas nereikalauja jokios priežiūros ir atrodo estetiškai net po daugelio metų“, – sako įmonės „Materials“ vadovas Alius Pažėra.

Kirstai temptas tinklas – tvarus sprendimas, nes kertant bei ištempiant sunaudojama mažiau plieno ir jo nereikia dažyti. Tai lengva medžiaga, todėl pastatui tenka ypač mažos apkrovos. Esminiai privalumai: originalus 3D paviršiaus reljefas, lankstumas, platus pritaikymas. Galima naudoti ne tik sienoms, bet ir luboms, turėklams, inžinerinės įrangos aptvėrimui, fasado apželdinimui ir kitur, priklausomai nuo paskirties ir idėjos. 

Išmanieji elektros sprendimai – nuo pirmos dienos

Nuo pirmųjų „Matau Vilnių“ projekto etapų inžinerinius sprendimus atlieka įmonė „Engineer“, kurios atstovai džiaugiasi, kad užsakovas skyrė resursų vakarietiškiems sprendimams. „Jau pirmame šio projekto etape buvo įrengtos automobilių įkrovimo stotelės. Šiandien tai jau tampa įprasta, bet tuomet tai buvo pirmasis klientas, pateikęs tokį užsakymą“, – sako įmonės vadovas Jurij Laneckij. 

Šiandien visuose daugiabučiuose visi elektros kabeliai sukloti preciziškai, per pamatus vedant elektros laidus, novatoriškai užtaisomi plyšiai, kad būtų išlaikytas pamato stabilumas, nebūtų šilumos praradimų. Vandentiekio vamzdžiuose įrengti davikliai, kad užfiksavus minusinę temperatūrą, būtų pašildomi, taip užtikrinant vandens tiekimą bet kokiomis oro sąlygomis bei elektros taupymą. 

„Engineer“ įrengė saugos kameras, fiksuojančias teritorijos perimetrą, automobilių stovėjimo zoną, įėjimus, kiemą. Gyventojai gali naudotis išmaniąja programėle, leidžiančia matyti vaizdą per visas kameras. Teritorijose įrengtas valdomas apšvietimas, pritaikyti ilgalaikiai šviestuvai, ant stogų įrengtos saulės elektrinės, taip pat įrengti sprendimai elektros užtikrinimui gaisro atveju. 

[/su_note] [su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]

Aukščiausios kokybės fasadų sprendimai

Projekte „Matau Vilnių“ langų, durų ir vitrinų sprendimai buvo patikėti įmonei „Durų sistemos“, pirmaujančiai aliuminio fasadų gamyboje. Įmonė turi daugiau nei 25 metų patirtį teikianti aukštos kokybės, individualiai pritaikytus sprendimus komerciniams ir gyvenamiesiems objektams. Įmonė jau skaičiuoja per 4000 sėkmingai užbaigtų projektų Europoje. 

„Šiame projekte pritaikėme tai, kas šiuo metu yra geriausia rinkoje. Didžiuojamės savo tvaria praktika naudojant ekologiškas medžiagas Dirbame su aukščiausios kokybės tvariais „Reynaers“ aliuminio profiliais, padedančiais kurti išskirtinius architektūrinius projektus“, – sako įmonės vadovas Algirdas Rutkauskas. 

Įmonė savo veikloje stengiasi ne tik meistriškai atliepti klientų poreikius, bet ir siūlyti jiems naujausius sprendimus: „Peržengdami naujovių ribas, esame pasiryžę kurti architektūrinio dizaino ateitį pasitelkdami išskirtinius sprendimus, skirtus aliuminio fasadams, durims, langams ir stumdomoms sistemoms.“

Šiltinimo sprendimai gyventojų gyvenimo kokybei

Projekte „Matau Vilnių“ įmonė „Biastera“ atliko sienų bei lubų šiltinimo ir apdailos darbus. Įmonės vadovas Justas Ereminas neslepia, kad dirbti buvo labai įdomu, nepaisant tam tikrų iššūkių: „Vienu metu projekte dirbo skirtingi rangovai, tad reikėjo derintis, kad vieni kitiems netrukdytume ir kartu spėtume įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal labai ribotus terminus.“

Įmonės vadovas atskleidė, kad darbus palengvino profesionalus architektų darbas – visos detalės bei jungiamieji mazgai buvo kruopščiai apgalvoti ir perteikti ant popieriaus. Šiltinimo darbuose naudota „Baumit“ medžiagų technologija ir keturios skirtingos šiltinimo medžiagos. Taip buvo įgyvendinti gaisrinės saugos reikalavimai. 

Automobilių stovėjimo aikštelės perdangos šiltinimui naudota „Paroc Linio Pro“ akmens vata, kuri užtikrina puikią garso izoliaciją. Lodžijų sienoms, besiribojančioms su butais, panaudota „Baumit Star Therm Resolution“ (fenolio) plokštė, taupanti patalpų plotą ir užtikrinanti šilumos izoliaciją. Visa tai leido užtikrinti modernius, reikalavimus atitinkančius ir gyvenimo kokybę gerinančius šiltinimo sprendimus.