Šiandien išrinktas bendrovės „Lidl Lietuva“ drauge su Lietuvos architektų sąjunga (LAS), Vilniaus miesto savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu surengto biurų parko Giraitės g. 3 Vilniuje architektūrinių pasiūlymų konkurso nugalėtojas – juo tapo „Do Architects“ komanda (projekto autoriai – Gilma Teodora Gylytė, Martynas Šeškas, Gerda Nevulytė, Andrė Baldišiūtė, Gedailė Nausėdaitė, Vaiva Šimoliūnaitė, Justina Jauniškytė, Algimantas Neniškis, Simonas Liukaitis). Nugalėtojams atiteks 5000 eurų prizas.
Per du konkurso dalyviams darbų rengimui skirtus mėnesius pasiūlymus spėjo parengti 14 architektų studijų.
Antroji vieta ir 2000 eurų atiteks Architektūros kūrybinei grupei (Remigijus Bimba, Olga Voišnis, Edvinas Pliuščikas, Audronė Janulytė, Raimondas Gudauskas, Remigijus Valionis). Trečiąją vietą pasidalijo dvi komandos – Domino Navidausko architektų studija ir „Vilprojektas“ komanda (Antanas Dominas, Antanas Navidauskas, Audrius Navidauskas, Justina Valentavičiūtė, Monika Mickutė) bei „Unitectus“ (Dainius Čepurna, Žilvinas Urbas, Tumas Mazūras, Ulrich Raysse, Mantas Vilkelis, Casper Lindskog Pedersen, Rasa Marozaitė, Viltė Bernatavičiūtė, Maciej Kubik).
Architektūros kūrybinės grupės projekto vizual. Antra vieta.
Projektą planuojama plėtoti trimis etapais. Pirmuoju etapu būtų vystomas atskiras maždaug 6–7 tūkst. kv. m ploto bendrovės „Lidl Lietuva“ administracinis pastatas. Antruoju etapu – nuomojamas administracinės paskirties 7 tūkst. kv. m bendro antžeminių patalpų ploto pastatas.
Domino Navidausko architektų studijos ir UAB „Vilprojektas“ projekto vizual. Trečia vieta.
Trečiasis etapas – nuomojamas administracinės paskirties pastatas (-ai), kurio (ų) plotas siektų 12–14 tūkst. kv. m. Preliminarus projekto įgyvendinimo biudžetas yra 40 milijonų eurų.
„Unitectus“ projekto vizual. Trečia vieta.
Bendrovė „Lidl Lietuva“ su laimėtojais žada tęsti derybas dėl tolesnio biuro parko projektavimo.
Konkursų nugalėtojų, bendrovės „Do Architects“, projekto aiškinraštyje koncepcija ir kūrėjų vertybės pristatytos taip: „Biurų parko teritorija yra pietinėje Vilniaus dalyje, kairiajame Neries upės slėnyje, apsuptame pagrindinių miesto transporto arterijų, didelio mastelio statinių, tolimų perspektyvų ir Vilniaus kalvų horizontų. Sklypas visu savo ilgiu yra matomas iš toli turtingų peizažų fone ir kuria stiprų augančio miesto įvaizdį.
Naujo pastato masyvas tęsia horizontalią užstatymo kryptį. Nuo šlaito prasidedanti, upės link vedanti trijų tūrių kompozicija tampa ryškiai matomu orientyru, užduodančiu charakteringą toną visai aplinkinei teritorijai. Monumentali pastato šiaurinė pusė nuo gatvių dengia pietuose projektuojamą giraitę – žalią viešąją erdvę biuro parko darbuotojams su terasomis, restoranų ir sporto paviljonais. Apželdinta daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė projektuojama šlaite, atkartojanti jo nuolydžius, rašoma architektų biuro „Do Architects“ aiškinamajame rašte.
Buvusiame Vilniaus miesto Kelių policijos pastate yra užkoduotos esminės moderniosios Vakarų Europos architektūrinės vertybės – vientisumas, santykis su gamta ir medžiagiškumas. Šias fundamentalias vertybes ir atradimus architektai išsaugoti kaip svarbų istorinį sluoksnį naujoje formoje – pastato įspaude.
LIDL būstinė yra arčiausiai Neries upės – gražioje ir reprezentacinėje sklypo vietoje. Pastato architektūra koduoja kokybiškas ir išskirtines erdves LIDL darbuotojams – žalias terasas per kelis aukštus ir bendras susitikimų erdves, orientuotas į žaliąją giraitę, bei atsiveriančius miesto tolius. Pastatas yra itin lankstus, racionaliu kolonų žingsniu ir aukščiais, suprojektuotas laikantis tvarumo principų.“
Architektas Matas Šiupšinskas, kurio recenziją prieš kelias dienas skelbė portalas SA.lt, nugalėtoju tapusį projektą, kurio autoriai pasirinko nugriauti senąjį K. Pempės ir G. Ramunio projektuotą pastatą, įvertino taip: „Autoriai esamą pastatą pakeičia šiek tiek panašiu ir taip pat orientuotu, bet žymiai didesniu tūriu. Nors formaliai ir bandoma rodyti idėjų tęstinumą, bet dėl savo mastelio sumanymas praranda esamo Kelių policijos pastato kokybę – santykį su šlaitu, upe ir erdvių mastelį. Estetine prasme sprendimas atrodo kokybiškas, bet stokoja originalumo ir nenustebintų atsiradęs ne tik čia, bet ir kitoje Vilniaus ar net visos Europos vietoje.
Taip pat šiame, kaip ir keliuose kituose projektuose, siūloma tvarkyti paupio zoną, nors pakrantė yra už teritorijos sklypo ribų, ir toks siūlymas nesprendžia pagrindinių konkurso problemų. Atsigręžimas į upes yra sveikintinas, bet kadangi panašiomis viešomis erdvėmis gali būti papildytas bet kuris iš keturiolikos projektų, jei tik savivaldybė to pareikalautų, tai išskirtinės vertės konkursiniam darbui nesuteikia.“
