Svarstant, kurį pirkimo būdą pasirinkti, derėtų pradėti nuo atviro konkurso, ypač statybų sektoriuje. Tuo tarpu ribotas konkursas turėtų būti organizuojamas tik gerai apgalvojus jo tikslus, rekomenduoja Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), išanalizavusi 2015 m. – 2016 m. I pusmečio statistiką apie vykdytus riboto ir atviro pirkimo konkursus bei vidutinį jų dalyvių skaičių.
Riboti konkursai turėtų būti rengiami, kai tikimasi sulaukti labai didelio dalyvių skaičiaus ir (arba) siekiama sudaryti pirkimo sutartį su itin aukštos kvalifikacijos tiekėjais. Visgi Lietuvoje vykdomiems viešiesiems pirkimams paprastai būdinga nedidelė tiekėjų konkurencija, o vidutinis dalyvių skaičius ribotuose ir atviruose konkursuose beveik nesiskiria. Pvz., analizuojant statybų sektoriaus pirkimus, 2015 m. ribotame konkurse dalyvavo vidutiniškai 4,9, atvirame – 5,4 dalyvio (2011–2015 m. periodu ribotame konkurse vidutiniškai dalyvavo 5,9, atvirame – 4,6 dalyvio).
Esant nedidelei tiekėjų konkurencijai, perkančiosios organizacijos, norėdamos įsigyti tam tikras prekes, paslaugas ar darbus, neturėtų baimintis sulaukti pernelyg didelio dalyvių skaičiaus ir dėl to pasirinkti vykdyti viešąjį pirkimą riboto konkurso būdu. Priešingai, praktikoje gausu atvejų, kai perkančioji organizacija, siekdama sumažinti potencialių dalyvių skaičių, vykdo ribotą konkursą, tačiau konkursuose dalyvauja mažiau kandidatų nei numatytas minimalus kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičius.
Siekdama atrinkti tiekėją, turintį aukščiausią kvalifikaciją, perkančioji organizacija nustato kvalifikacijos kriterijus, pavyzdžiui, įvykdytų ir (ar) vykdomų atitinkamos vertės sutarčių skaičių, vidutines metines su pirkimo objektu susijusias pajamas, specialistų skaičių ir pan., bei nurodo, jog didžiausią balų skaičių gaus tiekėjas, turintis didžiausią reikalautų sutarčių skaičių, didžiausias pajamas ir pan.
Norėdami atitikti tokius kvalifikacinius reikalavimus, tiekėjai jungiasi į didesnes ūkio subjektų grupes, tačiau praktikoje pastebima, kad tinkamam sutarties įvykdymui toks jungimasis esminės reikšmės neturi, nes realiai sutartį vykdo tik vienas ar du jungtinės veiklos partneriai iš, pavyzdžiui, penkių. Taip susiklosto situacija, kai atrankoje daugiausiai balų gavusios ūkio subjektų grupės turimas sutarčių skaičius ar pajamos tampa neproporcingai didelės, lyginant su pirkimo objektu, ir viršija tai, kas protingai būtina.
Visgi, jei perkančioji organizacija mano, kad efektyviausiai ir racionaliausiai valstybės lėšos bus panaudotos, jei prekės, paslaugos ar darbai bus įsigyjami riboto konkurso būdu, VPT pažymi, kad vadovaudamasi VPĮ 47 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, vykdydama kvalifikacinę atranką ji privalo užtikrinti realią konkurenciją (rekomenduojama kviesti pateikti pasiūlymus daugiau kandidatų nei VPĮ numatytas minimalus kviečiamų kandidatų skaičius), o kvalifikacinės atrankos kriterijus nustatyti aiškius ir nediskriminuojančius.
Perkančiosios organizacijos, nustatydamos tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijus bei tvarką, turi įsivertinti realią jų įtaką viešojo pirkimo sutarties vykdymui ir nustatyti šių kriterijų reikšmių maksimalias ribas, už kurias duodami balai, kartu nurodydama, kad šias ribas viršijanti tiekėjo patirtis ir (ar) pajėgumai nevertinami, ir balai už tai neskiriami.
Pagal VPT inf.
