Įvairialypė architekto kasdienybė ir kūrybinių įkvėpimų metropolyje paieškos – tai pasaulinio garso architektų Remo Koolhaaso ir Reiniero de Graafo knygų temos. Išverstos į lietuvių kalbą, knygos „Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui“ ir „Keturios sienos ir stogas: sudėtinga paprastos profesijos prigimtis“ papildo leidyklos „Lapas“ seriją „Architekstai“.
Vieno sėkmingiausių tarptautinių architektūros biurų OMA partneriai R. Koolhaasas ir R. de Graafas kviečia ne tik pažinti architektūros amatą, bet ir permąstyti visuomenę. Nors parašytos skirtingais laikotarpiais – 1978 ir 2017 m. – abi knygos žengia už įprastų literatūros apie architektūrą ribų.
„Karščiuojantis Niujorkas“ (vertė Skaistė Aleksandravičiūtė) – klasika tapęs intelektualinis manifestas Manhatanui. Apžvelgdamas Niujorko dangoraižių istorinę raidą, R. Koolhaasas meistriškai konstruoja unikalią grūsties teoriją. Pasak architekto ir architektūros istoriko Mato Šiupšinsko, knygos specialiojo redaktoriaus ir įvado autoriaus, pats tekstas tampa architektūros kūriniu.
„Nuo architektūros pasaulio ikonos iki savitiksliuose ieškojimuose užstrigusio ciniko – Koolhaaso įvaizdis toks mitologizuotas, kad kiekvienas besidomintis neišvengiamai atranda jį po gabaliuką, nuotrupą, primirštą tekstų ir architektūrinės kūrybos pavyzdį. <…> Šioje knygoje atidus skaitytojas pastebės užuomazgas idėjų, istorijų, metodų ir interesų laukų, tapusių pagrindu gerokai vėlesniems Koolhaaso, jo biuro ir biuro pasekėjų darbams. Kartu tai knyga apie mus persekiojančius praeities ideologijų atgarsius, racionalios žmogaus fantazijos iracionalumą ir tai, kad į laisvę lengvai ištrūkti nepavyks“, – rašoma knygos įvade.
Ironiškoje esė rinktinėje „Keturios sienos ir stogas“ (vertė Mantė Zagurskytė-Tamulevičienė) R. de Graafas reflektuoja architektūros amatą, neatsiejamą nuo išorinių aplinkybių, ir nevengia kritikos tiek sau, tiek kolegoms. Lietuviško įvado autoriaus, architekto Andriaus Ropolo teigimu, R. de Graafo tekstai skatina suprasti šiuolaikinį pasaulį, mat architektams nepakanka vien gerai išmanyti architektūros istorijos ir teorijos – reikia gerai suprasti politiką, ekonomiką ir kitas sritis.
Įvade autorius pastebi: „Dirbant mažoje, gana uždaroje rinkoje lengva pamiršti globalias jėgas ir problemas matyti vien kaip mūsų pačių sistemos ir kultūros netobulumą, bet ne pasaulines tendencijas. Vietinėse diskusijose dažnai skundžiamasi dėl mūsų sistemos primityvumo ir nepažangumo, esą kažkur kitur (dažniausiai Vakarų Europoje) viskas yra gerai. Šioje knygoje galime įsitikinti, kad taip nėra.“
Architektė Sabina Daugėlienė džiaugiasi studijos DO ARCHITECTS ir leidyklos „Lapas“ bendradarbiavimu leidžiant seriją „Architekstai“: „Kas kitas, jeigu ne mes, architektai, turėtume su žmonėmis nuolat kalbėti apie juos supančią aplinką, kviesti juos rinktis knygas apie architektūrą ir miestus? Kuo labiau išsilavinusi, kritiškesnė ir reiklesnė aplinkai visuomenė, tuo daugiau kokybės aplink. O su kiekvienu naujai išleistu ar išverstu leidiniu architektūros tema tampa vis prieinamesnė.“
