Nuo 2022 gruodžio 15 d. iki 2023 sausio 20 dienos Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g.1, Vilnius) eksponuojama paroda „Holistinė modernizmo kvartalų renovacija”. Parodos medžiaga tuo pačiu pavadinimu pristatoma ir to paties pavadinimo leidinyje.
Daugiabučiai, pastatyti sovietmečiu – maždaug prieš 50-70 metų, jau nusidėvėję ir fiziškai, ir morališkai. Toks būstas nebeatitinka šiuolaikinių energinio efektyvumo reikalavimų ir nebėra patrauklus gyventojams: neatitinka dabartinių žmonių poreikių ir gyvenimo būdo, dažnai suvokiamas kaip nuobodus, pilkas ir vizualiai nepatrauklus.
Šiandien įvairiose Europos šalyse įgyvendinamos kelios skirtingos vyriausybinės renovacijos programos, daugiausia susijusios su šilumos izoliacija ir energijos vartojimo efektyvumu, tačiau niekaip neprisidedančios prie būsto, bendrų vidaus ar lauko erdvių pagerinimo, bendruomenių aktyvumo ir bendrų tradicijų stiprinimo.
„Renginių ir veiklų ciklu stengiamės suburti judėjimą ir sukurti holistinės daugiabučių renovacijos modelį, o tolesniuose etapuose galbūt net ir įgyvendinti bandomąjį projektą. Šios iniciatyvos tikslas – išplėsti daugiabučių renovacijos sąvoką ir padaryti, kad ji taptų kažkuo daugiau, nei tik apšiltinimu ar inžinerinių tinklų atnaujinimu: : kad ji apimtų kiekvieno buto, bendrų vidaus ir lauko erdvių sutvarkymą, kartu išlaikant viso kvartalo vizualinę kokybę ir architektūrinį vientisumą. Žinoma, į renovacijos procesą turėtų būti įtraukti ir gyventojai. Be to, ieškome galimybių sukurti naujas finansines ir teisines priemones, kurios leistų renovacijoje dalyvauti įvairioms suinteresuotosioms šalims – tiek privačioms, tiek viešosioms. Ir galiausiai, renovacija neturėtų iš sprendimų priėmimo proceso išstumti ar vėliau išstumti labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, kurios paprastai gyvena tokiuose būstuose; ji turėtų sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką visiems”, – apibendrina iniciatyvos autorė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.
Holistinio modernizmo kvartalų atnaujinimo iniciatyvos idėja kilo kaip Lietuvos atsakas į Europos Komisijos Naujojo Europos Bauhauso (NEB) programos kvietimą. Tačiau tema aktuali ne tik Lietuvai.
„Esame tvirtai įsitikinę, kad ši tema aktuali visoms šalims, kurios turi didžiulį pokario laikotarpio palikimą – didžiulius modernizmo kvartalus (mikrorajonus), surenkamąjį gyvenamąjį fondą. Posovietinės šalys sprendžia tas pačias problemas ir iššūkius, o kitos Europos šalys taip pat svarsto apie modernistinio būsto ateitį”, – sako Rūta Leitanaitė.
Po kelių tarptautinių diskusijų ir renginių, vykusių Lietuvoje 2021 m. – viešų diskusijų ir dviejų kūrybinių dirbtuvių – iniciatyva atnaujinta 2022 m. balandžio 11 d. tarptautine nuotoline konferencija „Holistinė modernizmo kvartalų renovacija”.
Įgyvendintus projektus ir tyrimus šia tema pristatė 15 lektorių iš įvairių šalių, tarp jų – Mies van der Rohe apdovanojimo laureatai Christophe Hutin ir Xander Vermeulen Windsant bei Ukrainos nacionalinės architektų sąjungos vicepirmininkė Olena Olyinik.
2022 m. gegužės 16 d. Tarptautinės architektų sąjungos Neeilinės generalinės asamblėjos ir tarptautinio architektūros forumo Affordable Housing metu pirmą kartą pristatyta paroda „Holistinė modernizmo kvartalų renovacija“. Joje – 11 Europos šalių gerosios praktikos pavyzdžiai. Parodos kuratorė – Rūta Leitanaitė, organizatoriai – Tarptautinė architektų sąjunga UIA, Baltijos šalių architektų sąjungų asociacija BAUA, Lietuvos, Latvijos ir Estijos architektų sąjungos; partneriai – iniciatyva „Affordable Housing Activation AHA“, Europos architektų taryba ACE.
Neseniai įgyvendinta trečioji bendros iniciatyvos „Holistinė modernizmo kvartalų renovacija” dalis – leidinys „Holistinė modernizmo kvartalų renovacija”. Knygoje pateikiami analitiniai tekstai ir atrinkti geriausi holistinės modernizmo būsto renovacijos pavyzdžiai iš įvairių Europos šalių.
Projektą remia Baltijos kultūros fondas ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionaliniai kultūros fondai.
1 komentaras. Leave new
svarbu , kad tokie „holistinės” renovacijos renginiai netaptų Lietuvoje vykstančios renovacijos stabdžiu . Nes ne renevuoti sovietmečio daugiabučiai Lietuvoje jau pasiekė kritinę būsena tiek estetinę ,tiek energetine prasme .