• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Papildomi šilumos šaltiniai pravartūs visuomet

2016 balandžio 20 d.

Lietuvoje didžiąją dalį metų neišsiverčiame be šildymo. Dažnai būna, kad dar neprasidėjus oficialiam šildymo sezonui ar jam ką tik pasibaigus kenčiame nuo šalčio ir ieškome būdų, kaip sušildyti namus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanas docentas Kęstutis Čiuprinskas ir šildymo sistemų diegimo konsultantas Aurimas Jančaitis sutiko pasidalyti savo patirtimi ir pastebėjimais apie tai, kokie yra papildomi šilumos šaltiniai, kaip juos pritaikyti namuose ir išsirinkti optimalų variantą, kad ne tik žiemą, bet ir kitais metų laikais namai būtų geriausias šilumos prieglobstis.

Kondicionierius ar infraraudonieji spinduliai?

Jei namas tinkamai suprojektuotas ir gerai veikia šildymo sistema, klausimų, susijusių su papildomu jo šildymu, neturėtų kilti. Žmogui, norinčiam taupyti šildymo išlaidas ar pasišildyti subjurus orams, doc. K. Čiuprinskas siūlo neskubėti žavėtis reklamomis. Anot jo, pirmiausia reikia pasverti kiekvieno šilumos šaltinio trūkumus ir privalumus.

Šilumos šaltinių gausa išties nemaža. K. Čiuprinskas pasakojo, kad lietuvių namuose dažniausiai įrengiamos vandens sistemos: radiatorinės arba populiarėjančios grindinės. Taip pat montuojami oro kondicionieriai, kurie gali būti ne tik gera vėsinimo, bet ir papildoma šildymo priemonė.

„Šiltas paviršius šildo spinduliavimo, o ne konvekciniu būdu. Jis apšildo ir daiktus, ir žmones. Nereikėtų galvos šildyti, o kojų vėsinti. Geriausias variantas – kai grindys šildomos, o palei lubas būna vėsu, nes tai smarkiai veikia žmogaus savijautą“, – pastebėjo K. Čiuprinskas.

Anot pašnekovo, oro kondicionieriai, kurių viena dalis būna namuose, kita – išorėje, yra puikus variantas ne tik papildomai apšildyti namus žiemą, bet ir vasarą atsivėsinti. Tačiau kai lauke labai šalta, naudoti kondicionierius nerekomenduojama. Be to, šis įrenginys turi trūkumą: šildo viršutinę patalpos dalį, tačiau yra funkcijų, kai galima nukreipti šilumos srautą ir žemyn.

O štai papildomas namų šildymas infraraudonaisiais spinduliais – dar retas reiškinys namuose. Įrengiant tokį šaltinį šilumos plokštės pritvirtinamos prie lubų. Tačiau tokios sistemos trūkumas yra tai, kad šildomas būna namų viršus ir šilta būna galvai, o ne kojoms.

Židinys ar krosnelė?

zidiniai_2Židinio įrengimas namuose gali tapti ne tik puikia interjero detale, bet ir išties protingu sprendimu norint paskleisti namuose šilumą. VGTU doc. K. Čiuprinskas labiau palaiko idėją įsirengti židinį. „Aš pats savo namuose turiu židinį. Butas palyginti didelis, taigi kad nereikėtų jo viso stipriai šildyti, šiek tiek pažeminu temperatūrą, o svetainėje, kurioje dažniausiai būname, visai jauku užsikurti židinį. Jis patalpą ir sušildo“, – patirtimi dalijosi K. Čiuprinskas.

Krosnelės turi daugiau trūkumų nei židiniai, nes jų paviršius įkaista, tad galima ne tik nusideginti, bet ir sukelti gaisro pavojų. Kitas krosnelės trūkumas – kai tik liepsna nustoja degti, krosnelė iš karto atšąla. Židinys turi ypatybę spinduliuoti šilumą ilgesnį laiką. Anot K. Čiuprinsko, krosnelė yra daugiau priemonė iš bėdos, nes greičiau įrengiama, pastatoma. Norint teisingai pastatyti židinį, reikia gerų meistrų, o jų tenka laukti net metus ar ilgiau.

„Židiniai ir krosnelės padeda apšildyti namus, bet neturėtų būti pagrindinis šilumos šaltinis. Būna, žmonės pažaidžia kelerius metus, paskui tokie įrenginiai jiems nusibosta ir stovi nenaudojami. Tada židinys lieka tik interjero detalė. Vis dėlto židiniai visada turi paklausą, nesvarbu, ar atlieka šildymo funkciją, ar yra tik namų puošmena“, – kalbėjo K. Čiuprinskas.

Vėjo ir saulės sistemos – entuziastams?

Kaip papildomas šilumos šaltinis gali būti naudojama vėjo ir saulės energija, tačiau čia vėlgi gali kilti keblumų. Norint naudoti vėjo energiją – reikalinga vėjo jėgainė. K. Čiuprinskas įsitikinęs, kad miesto teritorijoje tai daugiau entuziastų reikalas, nes vėjui nemažai įtakos turi aplinkinis reljefas: medžiai, pastatai, kalneliai. Vėjo jėgainės atsiperka tuo atveju, jei vėjas yra stiprus ir pastovus. Todėl vėjo malūnai dažniau statomi prie jūros, kur oro srautas būna nesujauktas.

„Saulės energiją galima naudoti aktyviomis ir pasyviomis priemonėmis. Pasyvios – kai namas suprojektuotas taip, kad priimtų saulės šilumą, pavyzdžiui, pro didelius langus. Tačiau vasarą saulė pernelyg prikaitina, reikia užsidengti užuolaidomis ar markizėmis, todėl dideli langai šilumos požiūriu yra nuostolingi, nes stiklinė siena niekada nebus tokia šilta kaip nestiklinė“, – sakė K. Čiuprinskas.

Aktyvi saulės energijos naudojimo priemonė – saulės kolektoriai, kuriuos žmonės dažniausiai įsirengia karštam vandeniui ruošti. Galvojant apie patalpų šildymą, tai nėra labai aktualu. Vanduo neįšyla tiek, kad būtų galima tiekti jį šildymo sistemoms. Žiemos metu, kai būna saulėta, vandenį galima sušildyti penkiais laipsniais daugiau, pavyzdžiui, jeigu vidutinė temperatūra – 10 laipsnių, tai sušildyti galima iki 15 laipsnių. Tokiu atveju saulės kolektoriai nelabai atsiperka. Tai, kad galima sutaupyti įsirengiant saulės kolektorius, anot doc. K. Čiuprinsko, yra daugiau įsitikinimo klausimas.

Šildymo sistemų diegimo konsultantas Aurimas Jančaitis teigė, kad sumontuoti saulės kolektorius, ypač statant naują namą, yra geras sprendimas. Lietuvą pasiekiantis saulės energijos kiekis yra pakankamas, kad būtų galima gaminti šilumos energiją naujuose ir renovuojamuose statiniuose.

„Netgi mūsų platumoje tinkamai parinkus ir pritaikius sistemą įvairiais atvejais galima sutaupyti nuo 30 iki 90 proc. išlaidų už energiją, kuri yra reikalinga buitiniam vandeniui, baseinams ir iš dalies patalpoms šildyti. Renkantis kietojo kuro ir granulinius katilus visada naudinga kombinuoti juos su saulės kolektoriais. Antai Vokietijoje ar Austrijoje saulės kolektoriai dažnai naudojami kartu su šilumos siurbliais. Džiugu, kad tokių objektų vis daugiau įrengiama ir Lietuvoje“, – sakė A. Jančaitis.

Sprendimai taupiesiems

katiline

Optimalus ir pažangiausias namo šildymo variantas, pasak A. Jančaičio, yra hibridinės katilinės, kai į vieną sistemą sujungiami keli šilumos šaltiniai. Įrengtas šilumos kaupiklis, naudojamas šildymui ir karštam vandeniui ruošti, pritaikytas jungti kelis šilumos energijos šaltinius. Taip galima tarpusavyje derinti tradicinius ir atsinaujinančius šilumos šaltinius, pavyzdžiui, kietojo kuro ar dujinį katilą su šilumos siurbliu. Šilumos kaupiklio energija naudojama pagal poreikį: karštam vandeniui ruošti, šilumai tiekti į radiatorius ar grindiniam šildymui.

Kalbėdamas apie šilumos taupymą VGTU docentas K. Čiuprinskas dalijosi patarimais, kaip išsaugoti namuose šilumą pasitelkiant buitinius ir projektavimo sprendimus.

„Dideli langai, kurie dabar yra labai madingi, ne itin tinka mūsų klimatui, mums reikia mažesnių, kad neprarastume šilumos. Didelės palangės irgi mažina šilumos srauto sklidimą į kambarį, todėl nereikėtų radiatorius uždengti grotelėmis, apkrauti daiktais ar užuolaidomis. Taip gausime apie 15 proc. daugiau šilumos. Pasinaudoję tokiais kasdieniais sprendimais sutaupysime ir laiko, ir pinigų“, – sakė K. Čiuprinskas.

Dažnai kartojama taisyklė – prieš renkantis papildomą šilumos šaltinį geriausia yra pasitarti su specialistais. Jie atsakys į rūpimus klausimus ir pasiūlys tinkamiausius variantus konkrečiame būste.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad