Blog

Panevėžio architektūros identiteto paieškos – „Pastatai kalba“ festivalio metu

Česlovo Petraškevičiaus vila (Norbert Tukaj nuotr.)

Ar kada svarstėte, kas slepiasi už Panevėžio miesto savivaldybės, Apylinkės teismo rūmų ar Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolyno durų? Sukote galvą, kaip atrodo Juozo Miltinio dramos teatro ar Panevėžio bendruomenių rūmų užkulisiai? O galbūt visad knietėjo, tačiau niekada taip ir nebuvo progos užsukti į legenda tapusį „Žaros“ restoraną? Laukti liko nedaug, Su šiais išskirtinės architektūros pastatais susipažinti iš arčiau bus galima jau rugsėjo 12-13 dienomis, kai startuos naujas organizacijos „Architektūros fondas ir strateginio partnerio „Lietuvos kultūros taryba“ projektas „Pastatai kalba“. 

Tai – pirmą kartą organizuojami atviros architektūros savaitgaliai mažesniuose Lietuvos miestuose. Pirmojo projekte dalyvaujančio miesto – Panevėžio – gyventojai  ir miesto svečiai bus kviečiami į nemokamas, savanorių-gidų vedamas ekskursijas. 15-os žinomų ir dar neatrastų miesto pastatų programa siūlys ne tik įkelti koją ten, kur dažniausiai draudžiama, bet ir sužinoti daugiau apie savo miesto pastatus, jų specifiką ir sukūrimo istorijas, susipažinti su pastatų architektais.

Lankytojams gerai žinomi XX a. ketvirto-dešimto dešimtmečių pastatai iškils kaip architektūriškai svarbūs miesto elementai. Kiekvienas turės galimybę daugiau sužinoti apie statinių santykį su aplinka, jų atsiradimo priežastis, specifiką bei svarbą, įtaką miestui, jo plėtrai ir gyventojams, taip pat išplėsti architektūrinį žodyną.

„Panevėžio architektūra įdomi būtent todėl, nes nėra „atrasta“‘ – kalbėdamas apie projektą teigia vienas iš jo organizatorių, architektūrologas Evaldas Vilkončius. „Tai ne Kaunas su savo modernizmu, ne Klaipėda su vokiška architektūra ar Vilnius su baroku. Panevėžyje nėra ryškaus architektūrinio identiteto. Jį sudaro skirtingų laikotarpių ir stilių pastatai, kurie, nors ir neformuoja aiškios vienumos, žavi ir traukia savo skirtingumu“.

Į Panevėžį pažvelgti kitu kampu kvies Panevėžio apylinkės teismo rūmai, Gamtos mokykla, kultūros centras „Panevėžio bendruomenių rūmai“, „Aukštaitijos“ sporto centras, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Santuokų rūmai, Muzikinis teatras bei kiti pastatai.

Teismo rūmai (Norbert Tukaj nuotr.)

„Architektūra formuodama erdvę nulemia žmogaus santykį su miestu“, – teigia architektė ir projekto turinio kuratorė Julija Musteikytė-Mora. – Koks šiandien Panevėžys geriausiai atspindi jame stovintys pastatai. Net jei dabartinė miesto struktūra ir centrinė dalis suformuotos sovietmečiu, tai dar nereiškia, kad tuo jo istorija ir baigiasi. Kokia ji šiandien? Koks joje miestiečių vaidmuo? „Pastatai kalba. Panevėžys“ programoje pristatomus objektus gerai pažįstame iš išorės, bet turbūt ne visais atvejais žinome, kokia architektūrinė istorija slypi jų viduje. Ekskursijų metu kviesime išgirsti atsakymus ir atrasti savo santykį su miestu iš naujo“.

Festivalio metu taip pat vyks ir kiti kultūriniai renginiai: Marijos Drėmaitės ir Vaido Petrulio paskaitos apie sovietmečio architektūrą, meninių pasakojimų pasirodymai ir koncertai. Kai kurie iš jų vyks ir eksponuojamų pastatų erdvėse taip lankytojams suteikdami galimybę juos pažinti kitoje, neįprastoje šviesoje. Visos ekskursijos ir renginiai – nemokami, atviri visiems, vedami savanorių-gidų ar pačių pastatų autorių-architektų.

Išgirsti miestą ir prakalbinti mus supančias Panevėžio erdves „Pastatai kalba. Panevėžys“ šiemet kvies rugsėjo 12–13 dienomis. Daugiau informacijos: www.pastataikalba.lt

Juozo Miltinio dramos teatras (Norbert Tukaj nuotr.)

Muzikinis teatras (Norbert Tukaj nuotr.)

Panevėžio Santuokų rūmai_Nuotr._ © Norbert Tukaj

Panevėžio Santuokų rūmai (Norbert Tukaj nuotr.)

Kultūros centras Panevėžio bendruomenių rūmai

Kultūros centras Panevėžio bendruomenių rūmai (Norbert Tukaj nuotr.)

    Statybin?s prek?s

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.