Kol Lietuvoje dar nenaudoti mažo skersmens poliai, Vilniaus senamiestyje buvo pastatų, kuriuos stiprinant pritaikyti didelio skersmens poliai. Ryškiausias pavyzdys – Arkikatedros gelbėjimas 1931–1937 metais, vadovaujant lenkų inžinieriui J. Wąsowicziui. Arkikatedros sienose buvo prakaltos nišos, pro šias prakištos plieninės sijos ir atremtos į naujai įrengtus gręžtinius polius. Tam, kad mažesnę įtaką turėtų korozija, sijos apibetonuotos. Be to, pastogėje įrengtos papildomos skersinės metalinės templės, neleidžiančios Arkikatedrai skėstis.
1990 metais Lietuvos geotechnikos draugijos pasitarime mūsų šalyje nutarta plėtoti pagrindų ir pamatų stiprinimo mažo skersmens spaustiniais poliais kryptį. Stimulą tam davė pamatų stiprinimo spaustiniais mažo skersmens poliais darbai, kuriuos Vilniuje, Totorių g. 20, 1989–1990 metais atliko Kijevo bendrovė „Maks“. Susipažinę su svečių darbu, Lietuvos geotechnikai nusprendė šią technologiją išbandyti patys.
Iniciatyva pasiteisino: Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Geotechnikos laboratorijos specialistai ir mūsiškės geotechnikos bendrovės šiuo metodu sėkmingai sustiprino daugelį dėl netolygių pagrindo deformacijų supleišėjusių pastatų Lietuvoje, dirbo Latvijoje, Rusijoje (Kaliningrado srityje).
Mažo skersmens poliai kartais vadinami mikropoliais, mini poliais, siauraisiais poliais, mažaisiais poliais. Šiuo atveju „mikro-“ ir „mini“ susiję su polių pločiu, o ne ilgiu, nes siaurųjų polių ilgis gali siekti 50 metrų.
Yra dvi pagrindų ir pamatų stiprinimo mažo skersmens poliais kryptys: spaustiniai poliai ir gręžtiniai–injekciniai (šakniniai) poliai.
Lietuvoje šakniniai poliai buvo išbandyti ir anksčiau (pavyzdžiui, jais 1989 metais sustiprintas senovinis, vertingas, bet labai apgailėtinos būklės buvęs pastatas Tilto gatvėje, kurį kadaise nuo Katedros aikštės pusės nutapė, įamžino ir taip nuo nugriovimo vėlesniais metais išgelbėjo Mstislavas Dobužinskis), tačiau gerokai plačiau paplito spaustiniai poliai. Spaustiniai poliai geri tuo, kad yra įspraustiniai (vadinasi, juos spaudžiant aplinkinis gruntas sutankinamas arba nustumiamas į šoną, o ne iškasamas į paviršių), bet, kitaip nei kiti įspraustiniai poliai (kaltiniai, vibraciniai), jie nejudrūs – nekelia gruntui smūginio ar vibracinio poveikio. Profesorius
V. Ulickis iš Sankt Peterburgo pasiūlė sąvoką „švelniosios technologijos“. Spaustiniai poliai priklauso būtent tokioms technologijoms, todėl yra itin tinkami pagrindų ir pamatų renovacijai.
Įrengiant spaustinius polius, jiems įgilinti naudojama esamo pastato masė. Lietuvoje dažniausiai pasitelkiamas spaustinių polių variantas su įrengiamu papildomu rostverku, kuriame paliekamos skylės poliams įspausti ir į kurį įbetonuojamos armatūros kilpos spaudimo agregatams užinkaruoti. Lietuvoje naudojamų agregatų įspaudimo jėga siekia 50 tonų.
Poliai būna 10–20 centimetrų skersmens metaliniai vamzdžiai užvirintu buku galu (smaigalys nedaromas). Įspaudus jų vidus pripildomas smulkiagrūdžio betono.
Lietuvoje spaustiniams poliams buvo bandyta panaudoti centrifuguotus kompozitinius vamzdžius (jų išorėje – plonas skardos sluoksnis, viduje – kelių centimetrų storio centrifuguotas, kitaip sakant, greitu sukimu sutankintas, betonas), įgilinamus atviru galu. Taip 1992–1993 metais stiprinti Verkių popieriaus fabriko vieno cecho pamatai. Poliai buvo įspausti į 10–12 metrų gylį. Vėliau centrifuguotų vamzdžių atsisakyta, metaliniai buvo pranašesni ir patogesni.
Be stiprinimo spaustiniais poliais, Lietuvos geotechnikai pagrindus ir pamatus yra tvirtinę mažo skersmens gręžtiniais bei kaltiniais poliais.
1990–1995 metais kaltiniais mikropoliais buvo tvirtinami keli nelabai didelės istorinės vertės pastatai. Tuo pačiu laikotarpiu netgi buvo bandyta derinti dvi technologijas: tvarkant Vyskupų rūmų Vilniuje prie Katedros aikštės pamatus, iš išorės siauri poliai buvo kalami, o viduje – spaudžiami. Vėliau kaltinių polių pagrindams ir pamatams rekonstruoti atsisakyta, nes jie kelia neigiamą poveikį aplinkiniams statiniams ir jų gyventojams.
Gręžtiniai–injekciniai (šakniniai) poliai ypač pamėgti ir dažnai naudojami Italijoje bei Rusijoje. Juos įrengiant pamatas pragręžiamas įstrižai, įrengiama atraminė polių sistema, primenanti ožius malkoms pjauti. Šie poliai ne gręžtiniais, o gręžtiniais–injekciniais vadinami dėl to, kad betonuojant polį ir tuo pat metu ištraukiant apsauginį vamzdį slėgis betonui apsauginiame vamzdyje padidinamas iki 1 MPa (10 bar), kad formuojamo mikropolio skersmuo būtų kuo didesnis ir kuo nelygesnis (laikomajai polio galiai šonine trintimi padidinti).
Mikropoliai naudojami gruntui iš po pastatų išimti rekonstruojant pastatus arba keičiant užterštą gruntą švariu. Vilniuje pasvirę spaustiniai poliai, rekomendavus VGTU docentui Jonui Amšiejui, buvo panaudoti keltuvo į Gedimino kalną apatinės stoties pamatams.
Pagrindų ir pamatų stiprinimą mažo skersmens poliais galėtume vadinti papildomų atramų senajam pamatui suteikimu (panašiai žmogui, susilaužiusiam koją, padeda ramentai), o injekcinis stiprinimas keičia visą grunto masyvą – iš dispersinio grunto paverčia jį dirbtine uoliena. Iš esmės injekcijos metu vyksta grunto dalelių suklijavimas į vieną monolitą cementu arba tam skirtais cheminiais reagentais.
Pagrindams ir pamatams stiprinti taikytini du injekcijos metodai: porų (žemo slėgio, klasikinė) injekcija ir srautinė (aukšto slėgio, čiurkšlinė) injekcija. Kiekviena turi savo pranašumų ir trūkumų. Abu injekcijos metodai yra brangūs, todėl jų naudojimas turėtų būti ekonomiškai pamatuotas. Lietuvoje labiau paplito aukšto slėgio injekcija. Šio pobūdžio injekciją, išrastą japonų ir dabar jau itin populiarią visame pasaulyje, Lietuvoje pradėta taikyti 1997 metais. Atliktas injekcinis tvirtinimas Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Telšiuose, taip pat Latvijoje.
