Palėvenės miestelio dominikonų vienuolyno statinių ansamblis, kurio ištakos siekia net XVII a., pamažu kyla tarsi feniksas iš pelenų. Sovietmečiu labiausiai naikintam kultūros paminklui itin didelį dėmesį skiria Kupiškio rajono savivaldybė, pasiryžusi jį prikelti naujam gyvenimui.

[su_quote cite=”Audronė LAINAUSKAITĖ”]Projekte numatyta kiek įmanoma labiau sutvarkyti šį statinių kompleksą. Kartu su instituto kolegomis planuojame konservuoti ir restauruoti freskas, atlikti kitus restauravimo darbus.[/su_quote]

Subtili ansamblio išraiška

Palėvenės vienuolyno istorijos pradžia – 1676-ieji. Anuomet čia apsigyveno pirmieji dominikonų vienuoliai, pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Vienuolius finansiškai rėmė tuomečio Vilkomirsko (dabar Ukmergė) žemės teisėjas Laurynas Mykolas Odlanickis-Počobutas su žmona Marija.

Pasak legendos, teisėjas slapstėsi miške nuo priešų ir prisiekė: pavykus išsigelbėti, Palėvenėje pastatys Šv. Dominyko bažnyčią ir funduos šalia esantį vienuolyną. Šį savo pažadą įgyvendino. Maža to, prieš mirtį fundatorius vienuoliams netgi paliko dalį savo žemių ir statinių – karčiamą, tvartus, palivarko pastatus.

Iš pradžių bažnyčia buvo nedidukė, stačiakampė vienanavė su trisiene apside. Pagrindiniame fasade dominavo bokštas su kupoliniu šalmu. Vėliau abipus navos buvo primūrytos tokio pat aukščio koplyčios, už didžiojo altoriaus pastatytas kiek pakrypęs priestatas – vienuolių choras. Iš zakristijos vienos durys vedė į vienuolių chorą, kitos – į vienuolyną.

Nuo XVIII a. vidurio bažnyčios interjerą papuošė 8 vėlyvojo baroko ir rokoko formų altoriai, įvardyti dominikonų ordinui svarbių šventųjų ir siužetų titulais, įrengta klausykla, sujungta su sakykla, unikalios ložės, dekoruotos kartušais su fundatorių herbais.

Šios interjero detalės sudaro vientisą plastinį ir ikonografinį ansamblį, kuris puikiai atspindi čia gyvenusių vienuolių meninį skonį ir vienuolijos istoriją. Net pablukusi ir pirminį spindesį praradusi interjero dekoro įranga stebina rafinuotomis formomis, subtilia ansamblio išraiška.

Daug kas elegantiškai išsaugota

Bene originaliausio Lietuvos regiono vienuolyno ansamblį sudarė aukšta mūro siena, kuri juosė daugybę įvairios paskirties mūrinių ir medinių statinių, vadinamų aštuoniais namais. Be vienuolių gyvenamojo namo, mūriniu koridoriumi sujungto su bažnyčia, ūkio trobesių ir tarnų namų, čia buvusi špitolė, kurioje galėjo tilpti 12 žmonių.

Iki XIX a. vidurio vienuolyno patalpose veikė mokykla, kur mokėsi vienuoliai novicijai ir civiliai jaunuoliai. Jie galėjo naudotis beveik 1 tūkst. knygų biblioteka. Beje, čia 2 metus yra mokęsis XVIII a. garsus architektas Laurynas Gucevičius, vienuolyne blaivybės idėjas pradėjo skelbti vyskupas Motiejus Valančius.

Kauno gubernatorius įsakymu, 1865 m. Palėvenės vienuolynas už bendradarbiavimą su 1863 m. sukilėliais buvo panaikintas, turtai išdalyti. Garsioji dominikonų biblioteka galutinai likviduota 1916 m., kai knygų likučius vokiečiai išgabeno į savo šalį. Vienuolyno autentiškumą pribaigė sovietmetis. Tuomet netgi čerpių stogas buvo pakeistas šiferiu, o įspūdingoje 2 aukšto salėje buvo įrengta primityvi kino salė. Tiesa, ilgametė šio objekto tyrinėtoja, Projektavimo ir restauravimo instituto architektė Audronė Lainauskaitė sakė, kad visgi daug ką čia elegantiškai pavyko išsaugoti.

Iki šių dienų išliko mūrinis arklidės su ratine statinys, svirnas su malūnu, lavoninė, netaisyklingos P raidės formos 2 aukštų mūrinis vienuolių gyvenamasis namas ir masyvi tvora su įvažiavimo vartais. Architektės teigimu, vienuolijos žmonės turėjo savo plytų gamyklą. Čia pagamintomis plytomis ir buvo statomi pastatai. Gaila, bet dalis rankų darbo plytų neatlaikė metų bėgsmo.

Pats vienuolyno pastatas – irgi ypatingas. Pirmame aukšte buvo išdėstytos vienuolių celės, svetainė, refektorius, buitinės patalpos. Ištyrus paaiškėjo, kad šio aukšto sienos buvo gausiai polichromuotos. Čia išlikę ir vienuolių dominikonų portretų fragmentų, ir šiltų – gelsvų bei rusvų – spalvų dekoratyvių kompozicijų detalių, išnyrančių iš po tinko celėse. Aptikta netgi autentiško tinko likučių.

Svirno pastatas – renginiams

Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, buvę dominikonų statiniai atiteko vietos bendruomenei. Atlikti inžineriniai ir architektūriniai tyrimai atskleidė Palėvenėje buvus didingus ir puošnius statinius. Toks įvertinimas paskatino vis garsiau svarstyti ir apie galimybę restauruoti šio Kupiškio rajono miestelio dominikonų vienuolyno ansamblį ir pritaikyti jį šiuolaikinės visuomenės socialiniams ir ekonominiams poreikiams.

Šiuo metu baigiamas atnaujinti Palėvenės dominikonų vienuolyno statinių ansamblio svirnas. Čia numatomos patrauklios, visuomenei prieinamos kultūros paslaugos, kurios skatins Kupiškio krašto ir visos Lietuvos gyventojų susidomėjimą.

„Svirno pastate įrengtose ekspozicinėse erdvėse vyks edukaciniai užsiėmimai, bus rengiami poezijos, bardų dainų vakarai, muzikos festivaliai, kapelų ir teatrų šventės, ekspoziciniai renginiai“, – pasakojo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Marius Mališauskas.

Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčia jau atnaujinta. Tik dabar ji atskirta nuo vienuolyno pastato. Čia 2009–2018 m. buvo atliekami bažnyčios centrinio altoriaus ir presbiterijos sienų tapybos, šoninio altoriaus „Šv. Domininkas’“, „Šv. Tomas Akvinietis›“ altoriaus dekoro, „Triumfo arkos“, sakyklos, lubų skliauto, fundatorių ložės, sienos paveikslo „Šv. Florijonas“ tyrimai, konservavimo ir restauravimo darbai. Palėvenės dominikonų vienuolyno statinių ansamblio pagrindinio pastato – vienuolyno – sutvarkymo darbai taip pat vyksta.

„Pernai pavyko sutvarkyti dalį stogo. Naujomis technologijomis sovietinės stogo konstrukcijos buvo pakeistos į autentiškas, kai kurios iki šių dienų išlikusios stogo konstrukcijos išsaugotos ir restauruotos“, – sakė Palėvenės dominikonų vienuolyno ansamblio restauravimo, remonto ir prarastų dalių atkūrimo projekto vadovė, įmonės „Lietuvos paminklai“ architektė Ieva Vilytė.

Projekte numatytas ansamblio statinių sienų, durų, langų, įėjimo prieangio pagal ikonografinę medžiagą atkūrimas. Specialistės teigimu, vienas vėlyviausių korpusų, pastatytų iš prastų degtų plytų, jau „pučiasi“, kartą buvo suveržtas, tačiau teks jo tūrį galutinai stabilizuoti. Numatytas ir šio korpuso vidaus patalpų atkūrimas, nes buvę skliautai, vidaus sienos, medinės perdangos sunyko.

Planuose – dideli darbai

Pasak architektės I. Vilytės, šio ansamblio tūris yra išlikęs, taip pat nuo pat vienuolyno gyvavimo pradžios pirmame aukšte išlikusi pirminė sienų tapyba. Tačiau ši labai sunykusi. Freskų atkūrimas – konservavimas ir restauravimas – pareikalaus daug kruopštaus darbo.

Už projekto architektūrinę dalį atsakinga A. Lainauskaitė papasakojo, kad bus restauruoti visi statinių fasadai, pagal istorinį vaizdą bus atkurti langai, durys. Ant fasado nuo Lėvens upės pusės išlikę saulės laikrodžio fragmentai – jį planuojama atkurti.

Vienuolyno viduje planuojami remonto, sienų, lubų, skliautų, grindų konservavimo ir restauravimo darbai. Grindys greičiausiai bus klojamos atsižvelgiant į tuomečio skydinio parketo likučius. Prieš 30 ar daugiau metų darytose nuotraukose ir senuose matavimo brėžiniuose matyti čia buvusios krosnys. Jos greičiausiai bus mūrijamos iš naujo.

„Projekte numatyta kiek įmanoma labiau sutvarkyti šį statinių kompleksą. Kartu su instituto kolegomis planuojame konservuoti ir restauruoti freskas, atlikti kitus restauravimo darbus, – tęsė pašnekovė. – Šis regiono vienuolynas išties vertas dėmesio. Muziejų Lietuvoje pakanka, tad čia matyčiau unikalią vietą, labiau skirtą ekskursijoms, edukacinei veiklai.“

Architektės teigimu, visam ansambliui atkurti prireiks nemažai laiko, bet labiausiai projektas imlus lėšoms.

Vien 2016–2018 m. į Palėvenės dominikonų vienuolyno statinių ansamblį bendrai investuota per 792 tūkst. Eur. Didžiąją jų dalį sudaro Europos Sąjungos lėšos, valstybė skyrė daugiau nei 180 tūkst. Eur, Kupiškio rajono savivaldybė projektą jau parėmė beveik 138 tūkst. Eur.

 RĖMĖJO TURINYS