2014 m. kovo 4 d. prasidėjo Palangos aplinkkelio statybos darbai. Aplinkkelis bus tiesiamas įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Palangos aplinkkelio tiesimas ir eksploatacinė priežiūra“. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) yra pirmoji valstybės institucija, pradėjusi įgyvendinti tokį projektą.
Projekto trukmė – 25-eri metai, kaina – 123,575 mln. litų. Valstybė už atliktus darbus ir paslaugas pradės mokėti nuo 2015 m., atlygį išmokės per 23-ejus metus.
Statybos darbus vykdo jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivieniję partneriai AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Šiaulių plentas“. Pagal sutartį 8,25 km ilgio Palangos aplinkkelis bus nutiestas per dvejus metus, statybos darbai privalo būti baigti iki 2015 metų balandžio 30 dienos. Palangos miesto teritorijoje aplinkkelis drieksis 6,25 km, o Kretingos rajono – 2 km. Darbų metu netoli Palangos esanti Vydmantų sankryža bus rekonstruota į dobilo formos skirtingų lygių sankryžą, aplinkkelyje atsiras dar dvi vieno lygio sankryžos. Pagal projektą Palangos aplinkkelis bus dviejų eismo juostų, važiuojamosios dalies plotis – 7,5 metro. Pasibaigus partnerystės sutarčiai Palangos aplinkkelio eksploatacijos garantija bus ne mažesnė kaip 10 metų.
„Kaip buvęs susisiekimo ministras džiaugiuosi, kad būtent susisiekimo srityje įgyvendinamas pirmasis viešosios ir privačiosios partnerystės projektas, kurio naudą pajus ir Palangoje gyvenantys žmonės, ir transporto priemonių vairuotojai, pervežantys krovinius. Šiuo aplinkkeliu bus išspręsta automobilių srauto problema,“ – sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius taip pat palankiai atsiliepia apie naują iniciatyvą, kai šalyje kelių statybai naudojami alternatyvūs finansavimo šaltiniai. „Šis projektas valstybinės reikšmės keliuose yra pirmas ir, esu tikras, sėkmingas bandymas derinti privačią ir viešą partnerystę. Džiaugiuosi, kad aplinkkelis pirmiausia leis lengviau atsipūsti Palangai: sumažės sunkiasvorio transporto srautai, aplinkos tarša, automobilių spūstys.“
Šio aplinkkelio ne tik palangiškiai, bet ir kretingiškiai laukė seniai – 2004 metais jo projektą Vyriausybė įtraukė į savo programą, tačiau konkretūs darbai pradėti tik 2011 metais. Jau 2013 metų gruodžio mėnesį VĮ Kretingos miškų urėdija kelio tiesimo teritorijoje pradėjo ženklinti iškirsti būtinus medžius. Naujasis aplinkkelis suteiks ne tik patogumą vairuotojams, bet ir iš esmės pagerins ekologinę situaciją prie Palangos. Paskaičiuota, kad vien praėjusiais metais per Palangą tranzitu pravažiavo 170 tūkst. lengvųjų ir krovininių transporto priemonių, daugiausia – į pasienį su kaimynine Latvija. Kadangi Palangos aplinkkelis taps magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja dalimi, jis tranzitinį transportą nuo Palangos nukreips Liepojos, Klaipėdos, Šiaulių kryptimis, sunkiasvoris transportas nebevažiuos per kurorto centrą, sumažės jo judėjimas mieste. Ypač svarbu, kad į Latviją krovinius vežantys tranzito automobiliai netrikdys palangiškių ir kurorto svečių ramybės – pagrindiniai transporto srautai iš Klaipėdos jūrų uosto aplinkkeliu aplenks šį unikalų Baltijos pajūrio kampelį.
Palangos aplinkkelyje įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektas parodo ypatingą šio infrastruktūros objekto svarbą ne tik regioniniu, bet ir valstybiniu mastu.
