Palangos kino teatro „Naglis“ pritaikymo regioninės filmotekos reikmėms architektūrinio projekto konkursui pateikti 7 projektai.

Projektiniai pasiūlymai nuo vasario 15 d. bus išeksponuoti Lietuvos architektų sąjungos pastato antro aukšto atriume (Kalvarijų g. 1), galimybė apžiūrėti ekspoziciją – laikantis saugumo reikalavimų – darbo dienomis, darbo valandomis (9-17 val.).

Esamas kino teatras „Naglis“ pastatytas 1959 m. – yra pirmasis plačiaformatis 400 vietų kino teatras Palangoje. Jis priskiriamas ankstyvojo sovietinio modernizmo pastatams. Tai matoma ir iš jo laisvo planavimo sprendimo: tūris yra įkomponuotas į sklypą neatsižvelgiant į prieš tai buvusių Tiškevičiaus dvaro vietą ir vertę.

Tuo metu pastato architektūrinė išraiška yra orientuota į perimetrinio užstatymo gatvę. Dėl šios priežasties pastatas ir jo architektūrinė idėja atsiveria į gatvę tarsi ekranas. Dėl medžiagų stygiaus, dominuoja lakoniškumas ir paprasti technologiniai sprendimai, atviros betono konstrukcijos žiūrovų salėje. Atšilimo epochos viešasis pastatas, kurio stilistiką nulėmė Sovietų Sąjungos architektūroje įsigalėjęs racionalumas, išraiškos santūrumas ir pragmatiškas požiūris į erdves bei dekorą. Stipri ašinė simetriška kompozicija.

Pastatas priklauso „Lietuvos kinui“ ir yra vienintelis valstybinis kino teatras. Jo plėtra valstybei yra galimybė sukurti svarbų visuomeninį centrą, bei išsaugoti istorinį architektūros objektą.

1. KINOPLATFORMA

Urbanistinė koncepcija padiktavo ir architektūrinius sprendinius, bei perprojektuotus pastato funkcinius ryšius. Esamas katilinės pastatas, kuris buvo pristatytas vėliau, neturi vertingųjų savybių, todėl siūloma jį nugriauti. Vietoj jo siūlomas naujas priestatas, nekeičiant sklypo užstatymo tankumo.

Šis sprendimas leidžia papildyti kino teatro programą ir sukurti naujas vertybes: – Sukuriama žiedinė cirkuliacija aplink dvi pagrindines kino sales, paliekant jas esamame tūryje, – Įrengiamas Audiovizualinių menų kultūros centras (AMKC), kuris gali funkcionuoti kaip skaitykla, renginių vieta ir parodų salė; – Ant priestato įrengiama kino lauko terasa su LED ekranu, kur vasarą vyktų kino seansai ar lauko renginiai; – Nauja terasa kuria platformos identitetą; – Skaidrus priestato fasadas neužgožia esamo pastato; – Sutvarkant prieigas link kino terasos, likusi sklypo dalis ir lauko terasa pritaikoma reakreacijai. Esamo modernistinio pastato vertingosios savybės išsaugomos arba atkuriamos: – Naujas priestatas grąžina pastatui simetrišką kompoziciją, platforma pabrėžia horizontalumą; – Atkuriami originalūs langai.

2. ATGAL Į ATEITĮ

Pastato programoje užkoduotos dvi pagrindinės funkcijos – regioninė filmoteka ir kino teatras. Siekta aiškiai išskirti šias dvi funkcijas architektūrine kalba, tuo pačiu išsaugant istorinį pastato krūvį – nostalgišką modernistinio kino teatro charakterį.

Esama kino salė apsukama 180 laipsnių kampu. Tai leidžia po salės tūriu sukurti kokybišką, šviesią visuomeninę erdvę ir ją atverti į gamtą – Rąžės upės vingį ir prie jo augantį pušyną. Išnaudojant esamą sklypo reljefą mažoji salė projektuojama buvusios katilinės vietoje. Uždari pastato fasadai atveriami, kuriamas atviro kino centro charakteris. Giliau sklype esantis pagrindinis patekimas į kino teatrą akcentuojamas kontrastingos spalvos grindinio danga ir fasado apdaila. Sukuriamas aiškus orientyras ir trauka nuo Vytauto gatvės pusės.

Reprezentatyvūs kino teatro fasadai, esantys Vytauto gatvės išklotinėje „įmuziejinami“ atkuriant jų vertingiausius elementus. Fasadui grąžinami langai, centrinis įėjimas su natūralaus medžio durimis, stendai afišoms, žaismingas neoninis pavadinimas. Interjere restauruojamas pano „Naglis ir Neringa“, grąžinama mozaikinio betono grindų danga. Pastato elementai atkuriami panaudojant kokybiškas ir ilgaamžes medžiagas. Istorinėje pastato dalyje įkuriama edukacinė ir ekspozicijų funkcijos – atkuriama istorinio kino teatro atmosfera papildo ir pratęsia edukacinę funkciją.

3. KINO VILA

Nauja Filmoteka papildo Kino Teatrą kaip esamoje kino salėje laisvai stovintis tūris – Kino Vila – ir erdvė aplink jį. Paviljoniškų tūrių kompozicija ir medžiagiškumu yra referuojama į buvusią medinę Tiškevičių vilą ir kartu yra siekiama išsaugoti esamo kino teatro fasadus ir charakteringas erdves – viduje ir išorėje.

VAIZDAERDVĖS. Kino vila specifiškos formos – tai vieta žiūrėti (taip pat tyrinėti ir kurti) ne tik kino, bet ir judančius miesto vaizdus. Siūlomas paviljonas forma ir detalėmis kuria kadruotas, žiūros spektrą atitinkančias erdves su akcentiniais rakursais, fokusuotais į Palangos miesto, bei vidinius kino vaizdus – tai nauja, ženkliška, medinės vilos bruožų turinti, tūrinė kompozicija, veikianti kaip filmotekos ženklas ir vaizdo kūrimo prietaisas.

DU LYGIAVERČIAI ĮĖJIMAI-MIESTOŽENKLIAI. Esamas Naglio kino teatras ir naujai kuriama Kino Vila kartu sudaro dvigubą kompozicinę struktūrą – tai nauja ir sena, kino teatras ir filmoteka, perimetrinis tūris ir laisvai stovinti vila. Taip pat, nauja dviejų sąjunga pasiūlo dvi lygiavertes prieigas: iš Vytauto g., išsaugant istoriškai autentišką įėjimą, bei iš Rąžės upės pusės, siūlant viešą erdvę su vaizdu į upės parką ir kino terasą.

4. NAGLIS 2.0

Vertybiniu aspektu, esamas pastatas išsaugojamas identifikuojant ir išlaikant jo vertingąsias savybes. Projekte stengiamasi pasiūlyti vertybinį pastato rekonstravimo ir naudojimo požiūrį. Mūsų nuomone, šiuo metu architektūroje dominuoja pernelyg dualistinis požiūris: pastatas gal būti arba vertingas (nustatomos vertingosios savybės, ir jame siekiama išsaugoti praktiškai viską), arba nevertingas (tuomet jis dažniausiai nugriaunamas). Bet yra ir kitas kelias – pastatą tiesiog naudoti. Šiuo keliu ir einama projekte – nustatomos pastato vertingosios savybės (bendra tūrinė kompozicija, fasadų ritmas su esamomis ir atstatomomis originaliomis angomis ir detalėmis, vidaus sienų tinklas, sgrafito pano hole ir kt.), ir jos atsargiai papildomos naujais sprendiniais (pagrindinio fasado atvėrimas, kai kurių patalpų perplanavimas, stogo išnaudojimas, nevertingų priestatų perstatymas).

Tūrinės kompozicijos aspektu, pastatas susideda iš dominuojančio, simetriško kino teatro tūrio, ir kieme esančio asimetriško menkesnės vertės (greičiausiai, vėlesnės statybos) priestato. Siūloma priestatą griauti, jo sąskaita pratęsiant esamą pastato tūrį. Tai leistų padidinti reikalingus salių plotus, ir atsirastų vietoms papildomoms funkcijoms (dar viena kavinė, kino rezidencijos).

5. JŪROS EKRANAI

Architektūrinė idėja buvo atrasti dialogą tarp esamos sovietinės kino teatro architektūros ir siūlomos modernios stilistikos priestato. Siekėme funkcionalizmo švaros- vengėme architektūros, konkuruojančios su esamu pastatu. Sprendiniai paremti plano ryšiais, bei projektavimo užduotimi. Nauji fasadai, stiklo- fasadinės sistemos, su pirmame ir antrame aukštuose skirtingais rėmų rimtais. Ieškojome, kaip atskleisti šios vietos ypatybes, sukurti individualias erdves. Mūsų manymu taieksploatuojamo stogo terasa, bei reljefo suformuotas vidinis kiemelis, amfiteatras.

6. CAMERA

Koncepcijos naratyvinis sluoksnis siekia apimti vietos istoriją (Palanga, Tiškevičių dvaras, Naglio kino teatras). Be šio istorinio – semantinio sluoksnio, labai svarbus yra naujai suteikiamas simbolinis veiksnys – kokią žinią turi skleisti naujai kuriamas krašto filmotekos pastatas. Projekto simboliui impulsą suteikė foto – kino kamera, kurianti pastato žodinę reikšmę CAMERA.

Pastato koncepcija yra šių dviejų sluoksnių kompozicija : Vietos istorinis kodas Naglio kinoteatro fasadas + Modernaus kino meno sklaidos simbolis Camera Restauruota Naglio kino teatro fasadų dalis – tai legvai atpažistamas Palangos kino teatro pastatas, kurio architektūra tapusi bendrine pokario kino teatrų modernios architektūros kalba. Išsaugoti vaizdą nuo Vytauto gatvės – reiškia išsaugoti kurorto architektūros istoriją ir išsaugoti pokario modernių kinoteatrų istoriją. Projekto ‐ Regioninės filmotekos sukūrimo – tikslas reikalauja modernios struktūros su būtinom erdvėm, ryšiais. tai kino salių ir AKMC patalpos projektuojamos apjungiant išsaugomą pastato dalį su naujai kuriama( statoma nugriaunant esamą žiūrovinę salę ir katilinę). Naujai projektuojama ir saugoma pastato dalys apsijungia į simbolinį Cameros tūrį. Nuo Rąžės upės pusės matome naują modernų, o kartu ir ženklišką pastatą, žvelgianti Cameros objektyvu.

7. MAVAM

Rekonstruojamas pastatas turi tris pagrindines dalis: – informacinė ir pažintinė; – renginių salių; – poilsio. Pagal pagrindines paskirtis kuriami ir fasadai, erdvių interjerai. Pagrindinio tūrio priekiniame fasade išsaugojami ir paryškinami istoriniai pastato architektūros elementai. Kino salių tūrio fasadai kuriami imituojant šiuolaikinį meną, naudojamos šviesos ir metalo detalės. Trečiasis, kavinės tūris yra lyg įliejamas į gamtą, taip šis tūris priartinamas prie supančio kraštovaizdžio, Šventosios upės slėnio.

[poll id=”4″]