Sumažina eksploatavimo išlaidas
„Breeam“ metodologija numato platų kategorijų ir kriterijų vertinimo spektrą: tai – valdymas, sveikata ir gerovė, energija, transportas, medžiagos, vandens naudojimas, atliekos, žemės naudojimas, sklypo ekologija, tarša, naujovės. Valdymas – tai tvarka statybvietėse, darbų organizavimas, priežiūra ir viešieji pirkimai; sveikata ir gerovė – vidaus ir išorės aplinkos poveikis (triukšmas, apšvietimas, oro kokybė), atliekos – statybos išteklių naudojimo veiksmingumas, atliekų mažinimas, tvarkymas etc. Pagal pasiektus rezultatus „Breeam“ sertifikate gali atsirasti įvertinimų nuo „patenkinamai“ (30 proc. standarto) iki „labai puikiai“ (85 proc.).
Pasak D. Kvedaro, kai kurios aplinkosaugos srityje toliau nuėjusios valstybės – tokios kaip Nyderlandai, Švedija – „Breeam“ terpėje yra susikūrusios savo organizacijų ir labiau savo specifikai adaptuotų vertinimo skalių.
„Breeam“ vertinimas apima visus pastato gyvavimo ciklo etapus: projektavimą ir statybas, pastato eksploatavimą ir perdirbimą bei utilizavimą.Nors teoriškai išauginti pastatą iki „Breeam“ standarto galima net jį renovuojant, D. Kvedaras pabrėžė, kad „Breeam“ standarto konsultantą vertintoją į projektą racionaliausia įtraukti dar projektinių siūlymų stadijoje.
„Jeigu konsultantas prie projekto prisijungia vėlesniame etape, pavyzdžiui, kai jau prasidėjusios statybos, bet kokie jo pasiūlyti pakeitimai, suprantama, kainuos papildomus pinigus. Jei visos priemonės kompleksiškai planuojamos nuo pat pradžių, natūralu, kad statybų metu nebereikės perplanuoti nei darbų, nei investicijų. Tada ir objektas nelabai tepabrangsta. Pagal „Breeam“ standartus suprojektuotas pastatas, žinoma, yra taupesnis – mažiau kainuos jo eksploatacija, kuri, vertinant ilgalaikiu periodu, gerokai viršija statybos sąnaudas.“
Sėkmė – net kukliausias įvertinimas
Lietuvoje, kur diskusijų kyla net aptariant pastatų energinio sertifikavimo metodologiją ir vykdytojus, „Breeam“ metodo kompleksiškumas yra didžiulis iššūkis, pripažino D. Kvedaras. Pagal „Breeam“ standartą sertifikuoto objekto atsiradimas neįmanomas be visų projekto dalyvių indėlio: pradedant užsakovo apsisprendimu, tikslų iškėlimu, projektuotojo pasiūlytais ir konsultanto vertintojo patikrintais sprendiniais, baigiant statybos rangovo darbu. Vis dėlto svarbiausias, pasak „Baltic Engineers“ vadovo, yra pirminis etapas, kai užsakovas turi pasirinkti aplinkosauginius sprendinius. Čia verta įvertinti ir tai, kokių kategorijų siekimas yra parankiausias kuriant konkretų objektą. Ir to, patikino D. Kvedaras, nereikėtų laikyti manipuliacija.
„Užsakovas pats sprendžia, ko siekia – ar tik gauti tą sertifikatą su nuoroda „patenkinamai“, ar daugiau. Nebus taip, kad pasirinkus vieną iš dešimties kategorijų ir ją maksimaliai įvykdžius bus gautas „Breeam“ sertifikatas – nepakaks taškų. Būtina visa kategorijų skalė. Ir net gauti minimalius balus pagal šį standartą yra sėkmė – siekdamas sertifikato turi padaryti daugiau, negu reikalauja vietos statybos techniniai reglamentai“ , – komentavo didelę teritorijų planavimo, projektavimo, inžinerinio konsultavimo ir projektų valdymo patirtį turinčios įmonės vadovas.
