NT rinkos specialistai metų pradžioje apibendrino praėjusius metus ir prognozavo būsimuosius. Vienas specialistų išsakytų lūkesčių – šįmet sulaukti pirmojo tvarių pastatų vertinimo standartus BREEAM ar LEED atitinkančio gyvenamojo pastato.
Pasaulyje, sykiu ir Lietuvoje, vis daugiau dėmesio skiriama pastatų tvarumui – gyventojams suteikiamam komfortui, galimybėms sveikai gyventi, statybų procesų optimizavimui ir statybinių medžiagų kokybei.
Pasaulyje žinomais LEED ar BREEAM vertinimo standartais Lietuvoje jau sertifikuota nemažai pastatų, tiesa, visi jie komerciniai.
Bendrovės „Vesta Consulting“ direktorius, tvariosios plėtros konsultantas ir BREEAM licencijuotasis vertintojas Evaldas Savickis portalui SA.lt yra sakęs, jog nekilnojamojo turto projektus plėtojančios lietuviško kapitalo kompanijos dar tik pradeda suvokti naudą, kurią gali gauti savo projektuose įdiegdamos pasaulyje plačiausiai naudojamus tvarių pastatų vertinimo standartus BREEAM ir LEED.
Kodėl iki šiol dominuoja komercinės paskirties pastatų BREEAM / LEED sertifikavimas? Priežastis paprasta – BREEAM / LEED standartų diegimas ir sertifikatų siekimas reikalauja papildomų investicijų į technologijas, inžinerines sistemas, sertifikavimo procedūras ir pan.
Komercinių pastatų vystytojams tokios investicijos atsiperka per kelerius metus, kartais netgi per pirmuosius – pritraukiant daugiau, greičiau ir ilgalaikių nuomininkų, sumažinant eksploatacijos išlaidas ar parduodant pastatą pirkėjui, kuris reikalauja BREEAM sertifikato.
E. Savickis pateikė pavyzdį, kuomet po vieną BREEAM ir LEED tarptautinius standartus atitikusius pastatus pavyko parduoti tą pačią dieną, kai tik jie buvo sertifikuoti ir pripažinti kaip tinkami naudoti. Taigi, pati rinka reikalauja BREEAM ar LEED.
Tuo tarpu investicijos į BREEAM ar LEED gyvenamosios paskirties pastatui atsiperka sunkiau. Pardavėjas nenori susimažinti pelno maržos, o tai reiškia, jog investicijos į BREEAM perkeliamos pirkėjui. Bent kol kas pirkėjai nėra linkę mokėti papildomų 1000–5000 eurų už butą su LEED ar BREEAM ženkliuku. Tai reiškia, kad pirkėjai dar neįvertina BREEAM / LEED kuriamos papildomos vertės.
NT vertintojams taip pat stinga patirties įvertinti, kiek BREEAM sertifikatą turintis daugiabutis yra vertingesnis už neturintį tokio sertifikato. Todėl būtinas visuomenės edukavimas rodant, kuo BREEAM ar LEED standartus įsidiegę pastatai yra pranašesni už įprastus pastatus, ir kaip šie ženklai sukuria buto papildomą vertę (finansinę ar geresnio likvidumo, pan.) pirkėjui. Reikia laiko.
E. Savickio manymu, pirmasis vystytojas, kuris pasiryš į naują daugiabutį diegti BREEAM / LEED standartą gali pralaužti ledus, tuomet kiti vystytojai paseks pavyzdžiu nenorėdami pralaimėti konkurencinėje aplinkoje. „Bet aš kalbu tik apie Vilnių, kituose miestuose tikėtis išvysti BREEAM ar LEED sertifikuotų daugiabučių būtų naivu“, – reziumavo pašnekovas.
