Top Baneris

Nyderlandų „Achmea“ fondas į vėjo parką Akmenės rajone investavo 70 mln. eurų

2023 kovo 8 d.
thomas reaubourg JRUVbgJJTBM unsplash
Unsplash nuotr.
Pasidalykite straipsniu

BNS

Vienos didžiausių Nyderlandų draudimo kompanijų „Achmea“ fondas į Lietuvoje, Akmenės rajone statomą vėjo parką „Windfarm Akmenė One“ investavo 70 mln. eurų. 

Pernai gruodį tapusi viena didžiausių „Windfarm Akmenė One“ akcininkių, „Achmea“ vasarį paskelbė, kad jos fondas „Achmea IM Climate Infrastructure Fund“ į Lietuvoje pradėtą statyti 14-os turbinų 74,4 MW galios vėjo parką investavo 70 mln. eurų ir turi daugiau nei 35 proc. parko vystytojos akcijų, savo interneto svetainėje teigia „Achmea“. 

Parkas, pasak investuotojos, turėtų pradėti veikti 2024 metų antroje pusėje.  

„Achmea“ pernai gruodį paskelbė apie 150 mln. eurų fondo „Achmea IM Climate Infrastructure Fund“, investuosiančio į vėjo, saulės bei hidroenergetikos projektus, pradžią, o šiemet vasarį ji pranešė, jog per pirmus du veiklos mėnesius fondas investavo 140 mln. eurų į du sausumos vėjo parkus Lietuvoje bei Norvegijoje. 

„Achmea“ skelbia, jog fondas valdydamas portfelį bendradarbiauja su Vokietijos investicijų ir turto vystymo grupe „Aquila Capital“, kuri valdo Ispanijos atsinaujinančios energetikos bendrovę „Aquila Clean Energy“. 

sander weeteling iGDg f mlWo unsplash
Unsplash nuotr.

Vasarį pranešta, kad „Aquila Clean Energy“ pasirašė ilgalaikį susitarimą (PPA) su Estijos „Eesti Energia“ – pagal jį „Aquila Clean Energy“ Estijos įmonės valdomai Lietuvos energijos tiekėjai „Enefit“ parduos 1,8 teravatvalandės (TWh) elektros, pagamintos jos Lietuvoje vystomame vėjo parke. Tačiau daugiau detalių nei apie šį parką, nei apie sandorį nebuvo pranešta.   

Tiek „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna, tiek „Aquila Capital“ BNS teigė negalintys atskleisti daugiau informacijos. „Eesti Energia“ atsakymų į BNS klausimus apie vystomo parko vietą, parametrus bei įsigijimą taip pat nepateikė.   

„Windfarm Akmenė One“ direktorius Piotras Ranko BNS patvirtino, kad ispanai dalyvauja parko statybose. 

„Ispanai ten tikrai montuoja viską, bet pasakyti, kad šiandien ispanai nupirko – kol kas pagal dokumentus egzistuoja „Windfarm Akmenė One“, – teigė P. Ranko.

Apie „Aquila Capital“ sąsajas su „Windfarm Akmenė One“ projektu BNS teigė ir kai kurie šaliniai atsinaujinančių energijos išteklių rinkoje. 

„Aquila Clean Energy“ rinkų ir operacijų vadovas Joakimas Johnsenas vasarį pranešime spaudai teigė, kad tokie ilgalaikiai susitarimai elektrinių statytojams leidžia užtikrinti stabilias pajamas iškart po projektų starto, o „Eesti Energia“ valdybos narys Margusas Valsas tuomet sakė, jog susitarimas leidžia ilgam laikui garantuoti pastovų energijos srautą už fiksuotą kainą. 

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus Lino Sabaliausko, apie elektros pardavimą „Eesti Energia“ paskelbusi „Aquila Clean Energy“ turėjo būti garantuota dėl vėjo parko statybų. 

„Vystymas (vėjo parkų – BNS) neretai užtrunka ketverius metus. PAV ir visos planavimo procedūros – mažiausiai dvejus metus. Jeigu tu ateini į rinką, kur planavimo procedūros dveji metai, tai faktas, kad negali pasakyti, kad štai aš čia statysiu ir jau pardaviau elektros energiją“, – BNS teigė L. Sabaliauskas. 

„Jeigu pasakei, kad parduodi ar pardavei kažkam (elektros energiją – BNS), tai turi būti užtikrintas, kad tavo PAV atitinkamoje vietoje leidžia vykdyti veiklą, turi su gyventojais sudaręs sutartį, išsinuomavęs žemes“, – pridūrė jis. 

Vokietijos „Aquila Capital“ skelbia visoje Europoje valdanti vystomus arba jau įgyvendintus vėjo, saulės ir hidroenergijos projektus, kurių bendra galia siekia 11,4 gigavato (GW).

„Windfarm Akmenė One“ savo interneto svetainėje nurodo Lietuvoje vystanti keturis vėjo parkus. Be parko Akmenės rajone, ji vysto 16 turbinų 99 MW galios parką, kuris įvardijamas kaip parduotas, bei du 14 turbinų po 100 MW galios parkus – pastarieji įvardyti kaip esantys vystymo stadijoje. 

Atsinaujinančios energetikos rinkos dalyviai BNS teigė, jog užsienio investuotojai vėjo parkus iš vystytojų Lietuvoje paprastai įsigyja tuomet, kai projektas būna iš esmės parengtas – atliktas ir patvirtintas poveikio aplinkai vertinimas (PAV), susitarta su gyventojais, sudarytos žemės nuomos sutartys. 

Apie pradėtas vėjo parko „Windfarm Akmenė One“ statybas Akmenės rajone, Kruopių seniūnijoje, sausio pabaigoje pranešė Energetikos ministerija.

Jos teigimu, 12-os jėgainių parkas, kurio galia sieks 75 megavatus (MW), o metinis gamybos pajėgumas – 0,3 TWh, yra pirmasis Lietuvoje registruotos Vokietijos kapitalo įmonės „Abovo red“ plėtojamo 400 MW vėjo parko etapas. 

„Abovo red“ vadovas Rolandas Schweckhorstas kelis kartus BNS žadėjo pateikti komentarą, tačiau to iki šiol nepadarė. 

Registrų centro duomenimis, 2021 metais įsteigtos „Abovo red“ akcijas lygiomis dalimis valdo Šveicarijos bendrovė „Leofortis“, Vokietijos „Taktani“ bei Hongkongo „Saschokeconomics Limited“.

Tuo metu viena dabartinių „Windfarm Akmenė One“ akcininkių – Liuksemburgo įmonė „European Sustainable Projects VI“ 100 proc. įmonės akcijų 2021 metų pabaigoje įsigijo iš tų pačių trijų „Abovo red“ akcininkių.

Tačiau pernai lapkritį ir gruodį didžiąją dalį įmonės „Windfarm Akmenė One“ akcijų „European Sustainable Projects VI“ pardavė trims užsienio įmonėms – Nyderlandų „Achmea IM Climate Infrastructure Fund HoldCo 1 B.V.“ (valdo 36,8 proc.), Liuksemburgo „Nika Renewables Holding“ (23,8 proc.) ir tos pačios šalies „Pangion Holding“ (21,1 proc.), rodo Registrų centro duomenys. 

„European Sustainable Projects VI“ šiuo metu valdo 18,3 proc. įmonės akcijų. 


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video