Įgyvendinamas mažosios žaliosios energetikos plėtros modelis atveria plačius kelius miestų gyventojams – jie gali tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais ir reikšmingai sumažinti išlaidas elektrai. „Pirmos nutolusios saulės elektrinės kilovatai daugiabučių gyventojams buvo išparduoti vos per kelias dienas“, – teigia „Informacinių technologijų pasaulio“ direktoriaus pavaduotojas Algirdas Jacunskas, pabrėždamas didelį miestų gyventojų susidomėjimą ir norą savo poreikiams elektros energiją pasigaminti nuotoliniu būdu.
Taupumo aspektas – ne vienintelis privalumas
Galimybė saulės elektrinę statytis vienoje vietoje, o naudoti elektrą kitoje gyventojams patraukli ne tik dėl finansinio aspekto, bet ir siekiant didinti savarankiškumą. Ir nors gyventojams atrodo, kad pirkdami saulės elektrinės dalį iš trečiųjų asmenų jie turės mažiau nepriklausomybės, tai yra nepagrįsta pozicija. A. Jacunsko teigimu, lietuviams būdingas labai didelis noras būti kuo labiau nepriklausomiems, todėl jiems nuosavos elektrinės statyba atrodo kur kas patrauklesnis variantas. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti įvertintas ir patogumas – turint įsigytą elektrinės „gabaliuką“, nuo pečių nukrenta elektrinės priežiūros rūpesčiai.
A. Jacunskas išskiria ir lankstumo aspektą, kurį verta įvertinti besirenkantiems iš dviejų alternatyvų: statytis savo elektrinę ar pirkti elektrinės dalį iš trečiųjų asmenų. Įsigiję jau pastatytos saulės elektrinės dalį, gyventojai turės galimybę ateityje koreguoti galingumą. „Elektrinės statomos daugiau nei dviem dešimtmečiams, tad natūralu, kad per tiek laiko žmonių poreikiai gali pasikeisti. Paprastas pavyzdys – vaikai suauga, palieka tėvų namus ir elektros galbūt reikės mažiau. Tad, įsigijus saulės elektrinės dalį iš vystytojų, yra galimybė galingumą pakoreguoti“, – sako pašnekovas ir pabrėžia, kad nuosavas elektrines pasistatę gyventojai tokio lankstumo neturi. Žinoma, galima saulės elektrinę sumažinti, bet tai netikslinga, nes bus prarastos investicijos.
Supaprastintas procesas
Siekiant išvengti sudėtingų formalumų, gyventojams, norintiems įsigyti dalį saulės elektrinės, procedūra labai supaprastinta. Pirmiausia reikia pasirinkti saulės elektrinių vystytoją, kuriam gyventojai turėtų nurodyti savo elektros energijos poreikius. Saulės elektrinių vystytojas gyventojus įtraukia į sąrašą. Kai į sąrašą įtrauktų būsimų gaminančių vartotojų poreikiai sudaro 80 proc. saulės elektrinės gaminamos energijos, su gyventojais pasirašomos sutartys. Patiems žmonėms niekuo nereikia rūpintis. Elektrinės atstumas nuo objekto, kuriame elektra bus naudojama, neribojamas.
Nusprendę statytis nuosavą elektrinę savo sklype, pirmiausia turėtų pasirūpinti tinkamu žemės lopinėliu. Juridinių apribojimų nėra, todėl žemės paskirtis, jos dydis neturi reikšmės. Pasak A. Jacunsko, tai gali būti gyvenamosios, žemės ūkio paskirties žemė, sklypas sodų bendrijoje, svarbiausia jis turi būti gerai apšviestas saulės, be elektrinei metamo pastatų, medžių ar kitokio šešėlio.
Reikiamą galingumą nustatyti nesunku
Nusprendusiam tapti gaminančiu vartotoju gyventojui svarbiausia įvertinti savo poreikius, t. y. koks galingumas reikalingas. Anot A. Jacunsko, tą padaryti nesunku. Būtina peržvelgti savo metinį elektros sunaudojimą. 1 kilovatas pagamina apie tūkstantį kilovatvalandžių per metus. Tarkime, jei metinis sunaudojimas siekia apie 3000 kilovatvalandžių, tai reikėtų 3 kilovatų galios. Ne visai tikslinga vertinti atskirų mėnesių skaičius, nes žiemos ir vasaros mėnesiais jis gali skirtis. Metinis sunaudojimas – patikimas rodiklis.
Įrengimo kaina ir atsiperkamumas
Ne paslaptis, kad daugelis jautrūs kainai, todėl dažnam įdomu, kokių investicijų reikalauja tapimas gaminančiu vartotoju. Pasak A. Jacunsko, vieno kilovato įrengimo kaina siekia maždaug 1000 eurų. Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad pirkti elektrinės dalį iš trečiųjų šalių daugeliu atvejų finansiniu požiūriu yra patrauklesnis sprendimas, o kainų skirtumas gali siekti nuo 5 iki 50 procentų. „Taip yra dėl masto ekonomijos, kai statyti didesnę elektrinę finansiškai yra pigiau nei kelių kilovatų galios. Tarkime, dviejų kilovatų nedidelė saulės elektrinė gali kainuoti kur kas brangiau nei tokio paties galingumo didelės saulės elektrinės dalis. Kainų skirtumas gali siekti net iki 50 proc., nes kaina priklauso ir nuo įrangos, ir nuo medžiagų kokybės bei kitų aspektų“, – kainų skirtumus pagrindžia A. Jacunskas.
Investicijos į saulės elektrinės statybą priklauso ne tik nuo galingumo – įtakos turi ir pasirinktos konstrukcijos, moduliai, inverteriai, kita įranga, techniniai parametrai. Būtent moduliai ir inverteriai sudaro didžiausią nutolusios saulės elektrinės kainos dalį.
Greičiausiai daugeliui aktualus ir atsiperkamumo rodiklis. „Saulės elektrinės statomos 25 metams. Maždaug per septynerius metus investicijos gyventojui atsiperka, o paskui išlaidos elektrai lieka labai minimalios. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad augant elektros kainai atsiperkamumo laikas trumpėja“, – teigia A. Jacunskas.
[one_half]UAB „Informacinių technologijų pasaulis“,
Medeinos g. 2–2, Akademija, LT-53348 Kauno r.,
Tel. +370 686 26 727,
www.sauleselektrines.lt
RĖMĖJO TURINYS
