Rodikliai – vieni kukliausių apskrityje. Taip trumpai būtų galima apibūdinti Kupiškio rajono savivaldybę. Ir gyventojų, ir veikiančių įmonių skaičius čia mažiausias. Didelėmis investicijomis savivaldybė irgi kol kas negali girtis. Lieka ambicijos, bet ar jų turima?
Žvelgiant į strateginius Kupiškio rajono tikslus, nusimatytus artimiausiems metams, juos labai ambicingais pavadinti negalima, greičiau – standartiniais, mažos savivaldybės lygmens: skatinti žinių visuomenės plėtrą, kultūrinį ir sportinį aktyvumą, užtikrinti racionalią savivaldybės teritorijos ir jos infrastruktūros plėtrą, skatinti žemės ūkio ir verslo plėtrą, formuoti turizmui patrauklaus krašto įvaizdį, gerinti sveikatos apsaugos ir socialinės paramos paslaugų kokybę bei prieinamumą, plėtoti vietos savivaldą, užtikrinti racionalų jos turto ir lėšų panaudojimą.
Norint pagerinti statistinius rodiklius akivaizdu, kad strateginius tikslus būtina įgyvendinti kuo skubiau, siekiant patrauklesnio įvaizdžio ir investicijų pritraukimo.
Praėjusiais metais darbingo amžiaus gyventojų Kupiškio rajone buvo 11 425, ir tai buvo vienas mažiausių rodiklių apskrityje. Užimtųjų gyventojų skaičius 2013 metais siekė 7,9 tūkst., tiek pat buvo ir 2010-aisiais. Palyginti su 2012 metais, šis skaičius sumažėjo 800. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2012 metais siekė 1660 litų, ir bent šiuo rodikliu Kupiškio rajono savivaldybė neatsidūrė tarp autsaiderių.
Palyginti su 2010 metais, socialinių išmokų gavėjų skaičius 2013-aisiais Kupiškio rajone išaugo beveik 18 proc. – nuo 1617 iki 1906. Taip pat beveik 13 proc. padidėjo ir išlaidos socialinėms pašalpoms: 2010 metais tam reikėjo 4,426 mln. litų, o praėjusiais – beveik 5 mln. litų.
Šių metų pradžioje rajone buvo registruotas 781 ūkio subjektas, tačiau veikiančių tebuvo 309. Statybos darbų 2013 metais Kupiškio rajone atlikta už 25 mln. litų, ir tai gerokai mažiau nei 2011-aisiais, kai šių darbų apimtys siekė daugiau kaip 43 mln. litų. Kupiškio rajone 2013 metais pastatyti 9 nauji negyvenamieji pastatai ir 6 būstai.
Turistams pritraukti Kupiškio rajonas neturi didelio masalo. Pagrindinis gamtos objektas rajone ir turistų traukos centras – Kupiškio marios. Tai Lėvens upės tvenkinys, trečias pagal dydį tvenkinys šalyje. Į rajoną atvykstantiems turistams apsistoti didelio pasirinkimo irgi nėra – čia veikia trys apgyvendinimo įstaigos: du viešbučiai ir motelis.
Rajono savivaldybė savo privalumų priskaičiuoja nemažai, tačiau ne visi jie aktualūs potencialiems investuotojams. Pozityviai galima vertinti tai, kad yra parengtas Kupiškio miesto bendrasis planas iki 2026 metų ir Kupiškio rajono plėtros iki 2020 metų strateginis planas. Kiti privalumai: išaugusi bendrosios žemės ūkio, gyvulininkystės ir augalininkystės produkcijos apimtis, didėjanti mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių apyvarta, augantis sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius, sutvarkytas centrinis miesto stadionas.
Tačiau problemų sąrašas – ilgesnis nei privalumų. Didžiausios bėdos – mažėjantis veikiančių ūkio subjektų skaičius, menkos tiesioginės užsienio investicijų apimtys, rajone išduodama mažiausiai statybos leidimų tarp visų apskrities savivaldybių. Prie trūkumų paminėtinas ir mažėjantis gyventojų, parduotuvių skaičius, nemaža emigracija, didesnis nei vidutinis apskrities ir šalies registruotų bedarbių bei darbingo amžiaus gyventojų santykis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad trūksta informacijos potencialiems investuotojams.
Vis dėlto Kupiškio rajonas turi galimybę situaciją pagerinti pasinaudodamas pirmiausia Europos Sąjungos fondų lėšomis. Taip pat reikėtų suteikti visokeriopą paramą verslui ir skatinti kurti naujas darbo vietas.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Rodikliai auga, bet ne taip sparčiai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Kupiškio rajono savivaldybė Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 47 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas buvo žemesnis nei šalies vidurkis (49 balai) ir siekė 40 balų (iš 100 galimų). Tai rodo stiprų investicinės aplinkos gerėjimą Kupiškio rajone, palyginti su praėjusių metų indekso rezultatais.
Tokie duomenys pasiekti pagerinus visus investicinės aplinkos rodiklius. Savivaldybė parengė investicijoms tinkamų žemės sklypų. Nors materialinės investicijos smarkiai atsilieka nuo šalies vidurkio, kasmet šis rodiklis vis gerėja. 2011 metais vienam gyventojui jų teko 2617 litų. Pastebimos ir tokios pat tiesioginių užsienio investicijų tendencijos. Tačiau lėti augimo tempai gali niekada ir neleisti pasivyti šalies vidurkio, nuo kurio atsiliekama dešimt kartų.
