Kultūros vertybių registrą papildė Nidos švyturio statinių kompleksas, esantis Kuršių nerijoje. Švyturio statinių kompleksą sudaro XIX a. II p. švyturio prižiūrėtojo namas ir žibalo saugojimo rūsys, XIX a. II p.–XX a. pr. arklidės, XX a. II p. švyturys, administracinis pastatas, kuro sandėlis.
XIX a. II pusėje buvo pradėti vienos aukščiausių Nidos kopų – Urbo kalno – apželdinimo darbai, o 1871 m. ant šio kalno buvo paskirta vieta Nidos švyturiui statyti. Pirmojo Nidos švyturio statyba pradėta Prūsijos karaliaus potvarkiu 1873 m. ir jau po metų ant kalno stovėjo 23 m aukščio aštuonbriaunis raudonų keraminių plytų mūro sienų švyturys. Panašiu metu įrengtas ir žibalo sandėliavimo rūsys. Nuo prieplaukos švyturį buvo galima pasiekti vadinamuoju Švyturio keliu, taip pat buvo įrengti maždaug 200 pakopų akmeniniai laiptai, vedę mūrinio švyturio prižiūrėtojo namo link.
Senasis Nidos švyturys veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kuomet besitraukiantys vokiečių kariai jį susprogdino. Karui pasibaigus, senojo švyturio vietoje buvo pastatytas laikinas medinis bokštelis su žibintu, o 1953 m., po porą metų užtrukusių paruošiamųjų ir statybos darbų, Raudonosios vėliavos Baltijos laivyno Hidrografinės tarnybos įsakymu įžiebtas naujasis 29,34 m aukščio (79,16 m virš jūros lygio) Nidos švyturys. Tuo pačiu metu šalia švyturio prižiūrėtojo namo buvo pastatytas kuro sandėlis ir administracinis pastatas, įrengtas šulinys.
Dabartinę savo išvaizdą Nidos švyturys įgavo 1979 m., kai tamsiai raudonos spalvos gelžbetoninis švyturio bokštas buvo perdažytas raudonomis ir baltomis juostomis. Nuo Baltijos jūros jis nutolęs apie 900 m. Švyturio krištolo lęšis pagamintas Charkovo srities (Ukraina) Iziumio gamykloje. Prieš įmontuojant jį į šį švyturį krištolas pabuvojo parodoje Prancūzijoje ir pelnė apdovanojimą.
Dabar švyturys veikia automatiškai, be aptarnaujančio personalo. Jis taip pat turi savarankišką elektros stotį, todėl šviesa sklinda ir tuomet, jei nutrūksta elektros tiekimas. 1991 m. šventinant Nidos švyturį jam buvo suteiktas Šv. Petro, žvejų globėjo, vardas. Nidos švyturys, įrašytas į pasaulio šviesos ženklų knygas, pažymėtas jūrlapiuose, aprašytas locijose. Tai vienas didžiausių ir svarbiausių švyturių Lietuvos pajūryje.
