Tokioje stogo konstrukcijoje termoizoliaciniai gaminiai turi būti prispaudžiami vienas prie kito, nepaliekant tarpų, tuštumų, kuriose galėtų judėti oras. Ši stogo konstrukcija sandari, todėl per ją patiriami šilumos nuostoliai atitiks norminius reikalavimus.
Kai sutapdintasis stogas įrengiamas ant nesandarios perdangos – profiliuoto plieno lakštų, įrengiamas garo izoliacijos sluoksnis turi atitikti ir oro izoliacinio sluoksnio reikalavimus. Šiam sluoksniui įrengti naudojama polietileno plėvelė, plastiko lakštai arba kitos garų izoliacinės medžiagos turi būti tarpusavyje suklijuoti arba suvirinti, kad pro juos neprasiskverbtų oras. Šis sluoksnis neturi būti sugadintas įrengiant kitus stogo sluoksnius.
R. Bliūdžius pridūrė, kad panašiai šiltinami ir šlaitiniai stogai: iš vidaus turi būti įrengiamas sandarus garų izoliacijos sluoksnis, pro kurį negalėtų prasiskverbti oras. Termoizoliaciniai gaminiai turi būti montuojami taip, kad neliktų plyšių ir ertmių tarp gaminių, tarp termoizoliacinių produktų ir stogo elementų bei šiltinamojo paviršiaus. Termoizoliacinis sluoksnis turi būti apsaugomas vėjo izoliaciniu sluoksniu nuo vėjo sukeliamo oro slėgio, kuris galėtų sukelti oro judėjimą termoizoliacinėse medžiagose arba likusiuose neužpildytuose tarpuose.
„Šilumos nuostoliai per to paties storio termoizoliacinį sluoksnį, kai neužtikrinamas konstrukcijos sandarumas, gali būti didesni du kartus, o kai netinkamai įrengiami termoizoliacinis ir vėjo izoliacinis sluoksniai – iki 30 proc., palyginti su teisingai įrengta stogo konstrukcija“, – kalbėjo R. Bliūdžius.
Populiarėja purškiamos medžiagos
Profesorius pastebi, kad šlaitiniuose stoguose dažniausiai naudojamos pluoštinės termoizoliacinės medžiagos, tačiau vis dažniau siūloma išmėginti purškiamas medžiagas. Jos yra brangesnės, tačiau lengviau užtikrina konstrukcijos sandarumą. Sutapdintojo stogo konstrukcijų apatiniame sluoksnyje dažnai klojamas polistireninis putplastis, o viršutiniame – akmens vatos plokštės. Taip sudaromos sąlygos prilydyti bituminę stogo dangą ir pagerinamos stogo gaisrinės saugos ypatybės.
„Dėl gaisrinės saugos reikalavimų pusės metro atstumu aplink stogo angas, ortakius, kaminus turi būti įrengiamas mineralinės vatos sluoksnis, o kitur gali būti klojamas ir polistireninis putplastis. Atskirti šias medžiagas papildomomis membranomis nereikia“, – pabrėžė R. Bliūdžius.
Kai modernizuojami esamų pastatų stogai ant senos bituminės dangos įrengiant polistireninį putplastį, rekomenduojama šiuos sluoksnius atskirti polietileno plėvele, nes galima polistireninio putplasčio ir bitumo reakcija. Žinoma, visos medžiagos tinkamos, jeigu teisingai naudojamos.
Stogo sprendinių įtaka pastato energiniam efektyvumui
Audronė Endriukaitytė Bendrovės „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims
Nepriklausomai nuo tipo ar nuolydžio stogas yra svarbiausia atitvarinė pastato dalis, daranti didelę įtaką visuminiams pastato šilumos nuostoliams ir energijos naudojimo efektyvumui. Sumažinus šilumos nuostolius, patiriamus per stogo konstrukciją, sunaudojama mažiau energijos visam namui šildyti arba vėsinti.
Dažniausiai Lietuvoje gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl izoliacinis šilumos sluoksnis tokiose konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių. Tam, kad stogas atitiktų galiojančius norminius reikalavimus, šilumos izoliacijos sluoksnis turėtų būti ne mažesnis kaip 275 milimetrų.
