„Nuo nekropolio iki akropolio: Vilniaus miestovaizdžio metamorfozės“ – taip pavadinta nauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto profesoriaus dr. Almanto Samalavičiaus knyga.

Šį recenzuotą ir iliustruotą akademinių straipsnių ir esė rinkinį sudaro šešiolika autoriaus tekstų, rašytų 2008–2017 metų laikotarpiu. Knygoje, kurią galima priskirti Lietuvoje kol kas labai menką tradiciją turinčiam architektūros bei urbanistinės kritikos žanrui, aptariami esmingiausi Vilniaus miestovaizdžio vizualiniai pokyčiai nuo vėlyvojo sovietmečio iki šių dienų, detaliai analizuojama, kaip keičiasi sostinės vizualinės panoramos, urbanistinių vaizdinių prasmės ir reikšmės.

Plėtodamas garsiųjų XX a. architektūros kritikų – Lewiso Mumfordo ir Jane’ės Jacobs – tradiciją, knygoje autorius nemažai dėmesio skiria Vilniaus viešųjų erdvių transformacijų aptarimui, nagrinėja, dėl kokių priežasčių vyksta drastiški urbanistinės struktūros ir jos vizualinės raiškos pokyčiai, svarsto, kodėl taip sparčiai laisvės sąlygomis prarandami genius loci (vietos dvasios) sandai, kuriuos pavyko išsaugoti okupacijų ir kolonizacijų laikotarpiais.

Kaip teigiama knygos pratarmėje, nepaisant gausybės praradimų, vis labiau akivaizdu, kad „Vilniaus gyventojai pagaliau ima domėtis savo miestu“ ir viliamasi, kad padidėjęs dėmesys leis įsigalėti kuriamajai, o ne griaunamai energijai.

VGTU inf.