Juodkrantės jachtų uosto teritorija planuojama į šiaurę nuo esamos keleivinių laivų prieplaukos teritorijos. Naujoji jachtų uosto erdvė formuojama pagal šiam uostui būtiną infrastruktūrą.
Juodkrantės uosto talpa – 60 įvairaus dydžio jachtų ir kitų mažųjų laivų. Planuojamoje jachtų uosto teritorijoje numatomas jachtų klubo pastatas, kuriame būtų įrengtos tarnybinės uosto patalpos, drabužinės, dušai, tualetai, virtuvėlė, skalbykla, pirmosios medicininės pagalbos punktas, remonto dirbtuvės.
Nidos aviacinė lauko aikštelė. Planuojama, kad jau rudenį Nidoje leisis mažieji orlaiviai. Planavimo dokumentuose esamame Nidos kilimo – tupimotake numatyta įrengti aviacinę lauko aikštelę. Nespėjus atlikti visų saugiai orlaivystei būtinų medžių šalinimo darbų ties kilimo–tūpimo taku, nebuvo sudarytos sąlygos orlaiviams leistis šios vasaros sezono metu. Medžių šalinimo darbai tūrėtų būti tęsiami rudenį.
Elektromobilių paslaugos. Neringoje vis didesnis dėmesys skiriamas alternatyviam susisiekimui: plėtojami vandens maršrutai, gerinama dviračių infrastruktūra. Vis dažniau kalbama ir apie planus Neringoje plėtoti elektromobilių infrastuktūrą, bet kol kas viskas – tik vizijos. Tiesa, praėjusiais metais buvo svarstoma įsigyti hibridinius automobilius pačiai Neringos savivaldybei.
Manoma, kad po Kuršių neriją būtų galima keliauti elektromobiliais. Taip Neringa galėtų tapti puikiu racionalaus gamtos išteklių naudojimo pavyzdžiu. Siūloma, kad pagrindinis elektromobilių nuomos punktas būtų įrengtas Klaipėdos mieste. Čia turistai įprastus automobilius galėtų iškeisti į išsinuomotas ekologiškas transporto priemones, kuriomis keliautų po Neringą. Pirmoji įkrovimo stotelė galėtų būti įrengta Juodkrantėje, antroji – Nidoje.
Elektromobiliams galėtų būti netaikomas vietos rinkliavos mokestis už įvažiavimą į Neringą. Šių ekologiškų transporto priemonių nuomos punktas galėtų būti įrengtas ir ties pasieniu su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Išsiskiria aukštu verslumo lygiu
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Neringos rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 38 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas buvo mažesnis nei šalies vidurkis (48,6 balo) ir siekė 38,6 balo. Neringos savivaldybė išsiskiria ypač aukštu vienam gyventojui tenkančiu ūkio subjektų skaičiumi – 66. Tai geriausias rezultatas šalyje, kuris rodo aukštą verslumo lygį savivaldybėje. Pagal materialines (8392 litai) ir tiesiogines užsienio investicijas (6615 litų), tenkančias vienam gyventojui, viršytas šalies vidurkis atitinkamai siekia 100 ir 50 proc. Tačiau tai, kad nėra investuotojams paruoštų sklypų, ir prastas mokesčių aplinkos įvertinimas lėmė žemesnį investicinės aplinkos vertinimą.
Aukšta verslo liudijimų kaina yra vienas Neringos savivaldybės turimų rezervų siekiant gerinti verslo aplinką. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į kurortinį savivaldybės statusą, kur smulkusis verslas atlieka labai svarbų vaidmenį. 23 proc. registruotų įmonių teikia apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, 13 proc. užsiima kita aptarnavimo veikla. Didelis privalumas savivaldybei tenka dėl lengvai prieinamos svarbiausios informacijos smulkiajam verslui. Tačiau savivaldybei trūksta puslapio anglų kalba, kuriame būtų informacijos ir užsienio investuotojams, ir atvykstantiems turistams.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Reikia pamatuotų investicijų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas
Kalbėti apie pramonę Neringoje galbūt net neverta. Tačiau nereiškia, kad šiam kraštui nereikia investicijų. Dabartinė Neringos valdžia yra gana aktyvi ir skatina verslą. Vienas to pavyzdžių – neseniai atidarytas aukščiausios klasės viešbutis.
Greitai pradės veikti aerodromas. Jis, tikėtina, irgi pagyvins gyvenimą. Žinoma, neišvengiami bus skrydžių, orlaivių dydžio apribojimai, tačiau gerai, kad toks infrastruktūros objektas bus atidarytas.
Neringa orientuodamasi į turizmą pritraukia investicijų, ji turi perspektyvą tapti elitiniu kurortu. Žinoma, yra trūkumų, pavyzdžiui, tokių kaip palyginti šaltas oras. Tačiau žmonės labai vertina ramybę ir dėl to linkę atvykti į Neringą. Tikėtina, kad ji turės savo išskirtinumą. Nors aplinkosaugininkai skelbiasi siekiantys kuo labiau išsaugoti krašto unikalumą, būtent perdėtas saugojimo uolumas atsigręžia kitu galu. Antai tie patys gaisrai galbūt nepadarytų tokios didelės žalos, jeigu būtų užtikrintos šiuolaikinės priemonės, būtų iškloti keliukai specialiajai technikai privažiuoti.
Neringa galėtų būti orientuota į labiau pasiturinčius turistus, kurie atskristų orlaiviais, atplauktų jachtomis. Tam reikia gerinti infrastruktūrą. Žinoma, didelės plėtros nereikia, kitaip miestas taps nebe poilsio vieta, o pseudokurortu. Užtektų sutvarkyti apleistus statinius, nepatrauklius būtų galima ir nugriauti, o jų vietoje pastatyti šiuolaikinius poreikius tenkinančius objektus. Neringoje labai tiktų plėtoti žaliąją statybą, nes tokie pastatai neterštų gamtos, patys apsirūpintų energijos resursais.
