• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Neringiškiai ieško galimybių sveikatinimui naudoti geoterminį vandenį

2016 kovo 31 d.
neringa.lt nuotr.
neringa.lt nuotr.

Neringos savivaldybė domisi po Kuršių nerija slūgsančio geoterminio vandens panaudojimo galimybėmis. Svarstoma, kad iš žemės gelmių išgaunant geoterminį vandenį pasitarnauti galėtų ir ties Nida esantys nenaudojami gręžiniai.

Apie geoterminio vandens panaudojimo galimybes Neringos savivaldybės atstovai diskutavo su bendrovės „Geoterma“ direktoriumi Sigitu Petrausku, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanu prof. dr. Artūru Razbadausku bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadove Aušra Feser.

Anot Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, praėjusio amžiaus pradžioje Juodkrantės vizitine kortele buvo poilsio kompleksas „Luisenbad“, siūlęs gydomąsias vandens, purvo vonių procedūras. Šiandien ieškoma galimybių, kaip gamtinius išteklius ir vėl būtų galima panaudoti Neringos gyventojų ir lankytojų reikmėms.

„Šiuo metu domimės, kiek kainuotų išgauti po Neringa glūdintį geoterminį vandenį, ištirti, ar jis tinkamas naudoti sveikatinimui. Aiškinamės, kokios mūsų galimybės, ir kiek šios procedūros truktų. Įvertinę, kad tai mums per brangu, galbūt, geoterminį vandenį tam tikroms procedūroms galėtume atsigabenti ir iš Klaipėdos. Svarstome įvairius variantus“, – teigė meras D. Jasaitis.

UAB „Geoterma“ archyvo vizual.

UAB „Geoterma“ archyvo vizual.

Šiuos Neringos siekius palaiko ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė A. Feser. Kaip pasakojo įmonės „Geoterma“ direktorius S. Petrauskas, jo vadovaujamos bendrovės išgaunamo geoterminio vandens balneologiniai tyrimai pradėti vykdyti 2011-aisiais ir tik praėjusiais metais oficialiai pripažinta, kas jis gali būti naudojamas medicininiais tikslais.

Šiuo metu žinoma, kad po Neringa, kaip ir po visa Vakarų Lietuva, slūgso keturi sveikatinimui tinkamo stipriai mineralizuoto šilto arba karšto požeminio vandens horizontai. Kaip pažymima Neringos kurortologinių išteklių įvertinimo ir panaudojimo sveikatinimo srityje galimybių studijoje, perspektyviausias įsisavinimui yra trečiasis – stipriai mineralizuoto karšto vandens (geoterminio sūrymo) Pernu–Kemerių vandeningas horizontas, glūdintis vieno kilometro gylyje. Šis vanduo galėtų būti apie 40 laipsnių karščio.

Neringos savivaldybė susidomėjo ir ties Nida esančiais du nenaudojamais gręžiniais. Ieškant naftos, jie buvo išgręžti 1968-aisiais. Vieno gręžinio gylis siekia kiek daugiau nei 2 kilometrus, antrojo – kiek daugiau nei kilometrą. Pirminiais duomenimis, gręžiant vieną iš gręžinių, pasipylė karštas vanduo. Kuriame žemės sluoksnyje jis galėjo būti, nežinoma. Šiuo metu abu gręžiniai yra užkonservuoti. Neringos savivaldybė kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prašydama susipažinti su minėtų gręžinių archyvine medžiaga.

Taip pat skaitykite: Klaipėdiečiai siekia teisės naudoti geoterminį vandenį sanatoriniam gydymui

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad