Pasvalio rajoną visi daugiausia žino kaip tranzitinį. Netgi važiuojantieji iš Panevėžio Latvijos pasienio link pro Pasvalį pralekia neužsukdami į miestą. Investuotojų požiūrio tokiai situacijai prilyginti turbūt negalima – pro šalį nepralekiama. Tiesa, užsukančiųjų nėra daug, kad ir kaip priešingai norėtų Pasvalio rajono vadovai.
Prieš kurį laiką įgyvendinti projektai suteikė patrauklumo ir pačiam Pasvalio miestui, ir rajone esantiems miesteliams. Sutvarkytos viešosios erdvės, atnaujinta inžinerinė infrastruktūra, modernizuoti pastatai. Žvelgiant į šiuo metu įgyvendinamus projektus, jų nedaug, daugiausia tai – daugiabučių namų renovacijos projektai.
Pasvalio rajono geografinė padėtis tinkama turizmo plėtrai, rajono teritorijoje yra turistams patrauklių objektų, tačiau dauguma jų nėra pritaikyti arba minimaliai pritaikyti lankymui, nesukurta reikalinga infrastruktūra. Nors 2010–2012 metais Pasvalio rajono apgyvendinimo įstaigose numerių skaičius išaugo nuo 60 iki 65, o vietų skaičius didėjo nuo 134 iki 145, didelio pasirinkimo nėra. Rajone apgyvendinimo paslaugas teikia vienas viešbutis, du moteliai ir vieni svečių namai. Turistai dar gali apsistoti vienoje užeigoje ir Pasvalio kempinge.
Vertinant verslo aplinką, geriausios pozicijos tenka su žemės ūkiu susijusiai sričiai: didelis žemės ūkio naudmenų procentas vertinant bendrą žemės plotą, sparčiai auganti bendrosios žemės ūkio produkcijos gamyba, savivaldybėje pagaminama didelė dalis apskrities bendrosios žemės ūkio produkcijos.
Vis dėlto rajono trūkumų sąrašas gali nusverti privalumus. Pirmiausia pastebėtinas mažas tiesioginių užsienio investicijų srautas. Nors pastaraisiais metais jos augo ir apskrities mastu atrodė neblogai, vis dar išlieka nedidelės palyginti su šalies vidurkiu.
Registruojamų įmonių skaičius rajone didėja, tačiau kartu mažėja veikiančiųjų. Dėl to fiksuojamas žemas verslumo lygis, mažesnė nei šalyje ir apskrityje vienam gyventojui tenkanti apyvarta bendrovėse, užsiimančiose mažmeninės prekybos bei maitinimo, gėrimų teikimo veikla.
Specialistai siūlo Pasvalio rajone aktyviau naudoti rinkodaros priemones pritraukiant vietos ir užsienio investicijų, sudaryti investuotojams patrauklias sąlygas, skirti didesnę paramą smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai, steigti verslo inkubatorių.
Investicinę aplinką pagerintų ir statybos sektoriaus plėtra, pirmiausia siejama su daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija, viešosios paskirties pastatų atnaujinimu bei socialinio būsto plėtra.
Negerinant investicinės aplinkos gresia smunkanti perkamoji gyventojų galia, o tai tiesiogiai paveiktų verslo įmones. Taip pat iš rajono išvyktų kvalifikuoti darbuotojai, beje, jų trūkumas jaučiamas ir dabar. Nesiimant aktyvių veiksmų liktų neįgyvendinti investiciniai projektai, susiję su statybų sektoriumi, rajonas prarastų konkurencinį pranašumą.
Vertinant esamą situaciją, praėjusiais metais darbingo amžiaus gyventojų Pasvalio rajone buvo 16 294. Užimtųjų skaičius 2013 metais siekė 9,6 tūkst., panašiai kaip ir 2012-aisiais. Tačiau, palyginti su 2010 metais, gyventojų užimtumas padidėjo beveik 8 proc. Pasvalio rajono savivaldybėje registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 2010 metais siekė 16,3 proc., 2011-aisiais išaugo iki 16,8 proc., o 2012–2013 metais sumažėjo iki 14,7 proc. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2012 metais siekė 1663 litus – tai ne pats mažiausias rodiklis palyginti su kitokių apskrities savivaldybių duomenimis.
Palyginti su 2012 metais, socialinių išmokų gavėjų skaičius 2013-aisiais Pasvalio rajone smarkiai sumažėjo – nuo 3356 iki 2624. Taip pat gerokai krito ir išlaidos socialinėms pašalpoms: 2012 metais tam reikėjo beveik 9,3 mln. litų, o praėjusiais – 7,11 mln. litų.
Šių metų pradžioje rajone buvo registruoti 936 ūkio subjektai, tačiau veikiančiųjų tebuvo 442. Statybos darbų 2013 metais Pasvalio rajone atlikta kiek daugiau nei už 39 mln. litų – tai gerokai mažiau nei 2012-aisiais, kai statybos darbų apimtys siekė per 66,6 mln. litų. Pasvalio rajone 2013 metais pastatyti 6 nauji negyvenamieji pastatai ir 11 būstų.
