Prasidėjusį šildymo sezoną daugiabučių gyventojai palydi atsidusimu: vėl teks brangiai mokėti už paslaugas. Senuose ir nerenovuotuose daugiabučiuose įsikūrusių žmonių atodūsis būna dar gilesnis. Sunaudotos šilumos energijos daugiabučiuose analizė rodo, kad senų, nemodernizuotų namų gyventojai už šilumą sumoka gerokai daugiau nei gyvenantys naujos statybos ar atnaujintuose namuose. Specialistų teigimu, kartais palyginti nedidelės investicijos duoda didelę grąžą ir leidžia sutaupyti nemažą kiekį energijos.
Dauguma daugiabučių – prastos būklės
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas Vytautas Stasiūnas pažymi, kad kiekvienais metais modernizuotų ir energiją labiau taupančių daugiabučių skaičius didėja. Tačiau tokių, kurie švaisto energiją, tebėra didžioji dauguma.
Lietuvoje yra apie 17 tūkst. daugiabučių namų (700 tūkst. butų), aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Šių namų šilumos suvartojimas skiriasi priklausomai nuo namo būklės. Palyginus 2016/2017 m. ir 2017/2018 m. šildymo sezonus matyti, kad vidutinė šilumos kWh kaina yra šiemet mažesnė dėl plačiau taikomo biokuro šilumos gamybai. Juk biokuras yra beveik keturis kartus pigesnis už Lietuvoje pardavinėjamas dujas iš suskystintų gamtinių dujų terminalo.
„Apie 80 proc. centralizuotai šildomų pastatų yra prastos arba labai prastos būklės. Vadinasi, visiškai nepasiruošę šildymo sezonui ir toliau švaistys šilumą, o žmonės mokės daug“, – kalbėjo V. Stasiūnas.
LŠTA vadovas neparuoštais šildymo sezonui labiau linkęs vadinti pastatus, kuriuose nesutvarkytos vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos. V. Stasiūno teigimu, atnaujinus šias sistemas, ir be viso namo renovacijos, energijos sutaupymas bus ženklus.
[su_quote cite=”Vytautas Stasiūnas”]Vos už devynis šimtus eurų galima pasiekti, kad visuose namo butuose būtų tolygus šildymas, suvartojamos šilumos kiekis bute sumažėtų iki 30 proc.
[/su_quote]
Minimalios priemonės irgi naudingos
Dar 2014 metais LŠTA užsakymu atlikta studija parodė, kad minimaliomis sąnaudomis įmanoma pasiekti ES direktyvoje Lietuvai nustatytus energijos taupymo įpareigojimus, o kartu sumažinant mokėjimus iki 20 eurų per mėnesį butui.
Remiantis specialistų atlikta analize, siekiant sumažinti šilumos suvartojimą maždaug 20–25 proc., būtina subalansuoti vidaus šildymo ir karšto vandens sistemą, įrengti termostatinius ventilius ant šildymo prietaisų, kiekvienam butui įrengti individualią šilumos apskaitą (daliklius), įrengti išmaniąją (angl. Smart metering) vienalaikio rodmenų nuskaitymo iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose apskaitą (pagal 2012/27/ES Efektyvumo direktyvos reikalavimus).
Yra apskaičiuota, kad tokie įrenginiai pareikalautų maždaug 15 eurų vienam kvadratiniam metrui buto arba apie 900 eurų tipiniam 60 kvadratinių metrų ploto butui.
„Visi šie darbai atliekami tikrai greitai. Tai nereiškia, kad juos atlikus nebereikia iki galo renovuoti pastatų. Tačiau šiuos darbus galima atlikti ir iki namo renovacijos, o jos belaukiant jau bus taupoma energija“, – sakė V. Stasiūnas.
Atliekant studiją buvo nustatyta, kad, įdiegus minimalias priemones daugiabučiuose vien tik šilumos sektoriuje, galima sutaupyti energijos už maždaug 50 mln. eurų per metus. LŠTA vadovas sakė, kad asociacija šalies vadovybę išsamiai supažindino su atlikta studija ir teikė pasiūlymus dėl 2012/27/ ES direktyvos įgyvendinimo, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta.
„Vos už devynis šimtus eurų galima pasiekti, kad visuose namo butuose būtų tolygus šildymas, suvartojamos šilumos kiekis bute sumažėtų iki 30 proc., atsirastų skaidri karšto vandens apskaita, gyventojai butuose patys galėtų reguliuotis šildymą. Nežinia, kas lėmė, bet valdžia liko abejinga tokiems siūlymams“, – sakė V. Stasiūnas.
Kurs naują investicijų programą
Šių metų rugsėjo pradžioje Seime vyko diskusija apie tai, kaip neefektyviai naudojama centralizuotai tiekiama šiluma daugiabučiuose pastatuose ir kaip vėluojama įgyvendinti direktyvos 2012/27/ES nuostatas. Anot LŠTA vadovo, diskusijoje dalyvavę Seimo Energetikos komisijos nariai, šilumą centralizuotai tiekiančių įmonių ir kitų institucijų atstovai sutarė, kad reikia sukurti naują 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas“, ją atskiriant nuo dabar egzistuojančios priemonės „Daugiabučių namų atnaujinimas“. Naujai priemonei reikėtų numatyti ES paramą atitinkamai pakeisti Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą ir kitus teisės aktus.
Priemonė „Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas“ apimtų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų subalansavimą, termostatinių ventilių ant šildymo prietaisų įrengimą, individualios šilumos apskaitos kiekvienam butui įrengimą (šilumos kiekio dalikliai), išmaniosios (angl. Smart metering) vienalaikio rodmenų nuskaitymo iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose sistemos įrengimą, elevatorinio šilumos punkto keitimą į automatizuotą.
Teisės aktuose nustatyti, kad, pastate atlikus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą bei pasinaudojus parama iš priemonės „Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas“, butų savininkai turės teisę vėliau visiškai atnaujinti namą ir, pasiekus nustatytus rezultatus, gauti atitinkamą paramą pagal priemonę „Daugiabučių namų atnaujinimas“. Sutaupytas energijos kiekis, pasiektas įgyvendinus priemonę „Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas“, būtų įskaitomas skaičiuojant visiško atnaujinimo rezultatus.
Subalansuoti sistemą nėra sudėtinga
Tolygiai šylantis namas sunaudoja 20 proc. mažiau šilumos energijos. Apskaičiuota, kad, sumažinus patalpoje temperatūrą vienu laipsniu, galima sutaupyti 5 proc. tiekiamos šilumos energijos. Teisingai reguliuojant temperatūrą per daug šildomuose pastatuose, nesunkiai galima sutaupyti net iki 20–30 proc. šilumos energijos.
Siekiant daugiabučiuose namuose tinkamai subalansuoti vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą, rūsyje ant stovų reikia pastatyti balansinius ventilius, o butuose ant šildymo prietaisų įrengti termostatus. Automatika palaikytų tolygią temperatūrą visame pastate: vidiniai butai neperkaistų, o šoniniai nebūtų šalti.
Pietinėje pusėje pašvietus saulei, termostatiniai ventiliai užsidarytų, o stovai taip pat atvėstų.
