Blog

Naujų katilų kompensavimo akcijos tęsinys įsibėgėjo: kodėl verta suskubti pasinaudoti šia proga?

viessmann

Jau antrus metus iš eilės Lietuvoje vykdoma priemonė „Katilų keitimas namų ūkiuose“. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) kuruojamas ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas susilaukia didelio šilumos ūkių savininkų dėmesio. Ši akcija gyventojams leidžia ne tik padidinti energinį pastatų efektyvumą, sutaupyti pinigų, tačiau ir prisidėti prie klimato kaitos padarinių mažinimo.

Sausio 2 d. prasidėjusi jau antroji ekologiška akcija, fiziniams asmenims suteikia galimybę gauti 50 proc. kompensaciją už naujai įsigytus šildymo įrenginius. Gyventojai laiko šiemet užpildyti paraiškas dar turi iki sausio 31 d.

Praėjusiais metais APVA sulaukė 3 057 projekto registracijos formų, iš kurių buvo patvirtinti 2 634 prašymai. Iš viso kompensacijoms buvo skirta 7,69 mln. eurų. Šiemet APVA sistemoje jau užregistruoti 985 prašymai.

Portalas SA.lt pakalbino Kauno technologijos universiteto (KTU) doc. Dr. Kęstutį Buinevičių, kuris užsiima energetikos tyrimais ir pasiteiravo, kaip jis vertina šią kompensacijos priemonę.

„Vertinu teigiamai, tačiau akcija turi ir trūkumų. Galutinis jos variantas šiek tiek atitolo nuo pirminio sumanymo, bet vis tik, akcija įvyko. Labai norėtųsi tikėti, kad tai sumažins taršą didžiųjų miestų senamiesčiuose ir kituose senesniuose individualių namų rajonuose, kur vasarą labai gražu, bet žiemą vyrauja nepakenčiami prastai deginamo kuro, o kartais ir atliekų, kvapai.

Penktos klasės granuliniai biokuro katilai, ar šilumos siurbliai, nėra pigūs įrenginiai. Atliekas kūrena mažas pajamas turintys žmonės. Ar realu, kad jie pirks tuos brangius katilus ar šilumos siurblius? Ar galima tikėtis, kad jie pirks brangias granules, jeigu neįperka malkų? Parama pasinaudos greičiausiai tie, kurie turi pakankamai pinigų ir tie, kurie ir taip visokio šlamšto nekūrena“, – svarstė K. Buinevičius.

Mokslininko teigimu, KTU atlikti įvairių deginimui buitiniuose katiluose netinkamų medžiagų degimo tyrimai parodė, kad pro kaminus gali išlėkti daug įvairių ir pavojingų sveikatai junginių. Jis apgailestavo, jog kompensacijos priemonė „Katilų keitimas namų ūkiuose“ turi vieną ryškų trūkumą.

„Gaila, kad paramos nesulaukia seniausi įrenginiai – malkomis kūrenamos krosnys. Jos irgi būna kūrenamos šlamštu, tačiau parama neskiriama. Puiki alternatyva brangiems įrenginiams galėtų būti granulėmis kūrenamos orinio šildymo krosnelės, kurios pakeistų šias krosnis“, – teigė K. Buinevičius.

Paklaustas, kuo gamtai gali būti pavojingi senojo tipo katilai ir kodėl nauji katilai yra pranašesni, K. Buinevičius aiškino, jog seno tipo katiluose galios reguliavimas paremtas tuo, kad reguliuojamas oro kiekis degimui.

„Kai reikia sumažintos galios, pridaromas oro pritekėjimas ir kuras dega smilkimo – nepilno degimo režimu. Tokiame režime išsiskiria dervos, smalkės, aromatiniai angliavandeniliai, tarp kurių yra ne tik nemaloniai kvepiantys, bet ir kancerogeninį poveikį ir vėžines ligas sukeliantys junginiai. O jeigu kūrenamos net ne malkos, o įvairios atliekos, tuomet visa galybė nuodingų medžiagų išlekia per kaminus.

Granuliniai katilai dirba kitaip – tiekiama tiek kuro, kiek galios reikia, todėl išvengiama smilkymo režimo ir degimas žymiai kokybiškesnis. Be to, tokiame katile šiukšlių ar kokių plastikų nepakūrensi. Granuliniai katilai irgi nevienodi – brangesniems katilams gali tikti pigesnės pramoninės paskirties granulės, perkant pigiausius – gali tekti naudoti tik aukščiausios kokybės granules.

Šilumos siurbliai naudojimo vietoje oro neteršia, tačiau oras teršiamas ten, kur gaminama elektra. Taigi, aplinkosaugos požiūriu jie nėra 100 proc. „žali“, kaip gali atrodyti“, – kalbėjo pašnekovas.

Kalbėdamas apie biokuro katilus, K. Buinevičius pabrėžė, jog šio tipo katilai yra priskiriami prie aplinkai draugiškų įrenginių.

„Biokuras laikomas klimato kaitos požiūriu neutralus kuras, nes medis augdamas paima iš atmosferos tiek anglies dvideginio, kiek sudeginant išskiria su dūmais. Todėl medienos ar kitos augalinės masės kuras yra laikomas neutraliu klimato kaitos atžvilgiu.

Bet kokia akcija, skatinanti ekonomiškiau, švariau kūrenti medienos kurą, prisideda prie klimato kaitos mažinimo. Miestų centralizuoto šildymo sistemos jau senai perėjo prie biokuro. Yra nemažai miestų, kurių šildymui jau nebenaudojamas joks kitas kuras, todėl juos galima būtų vadinti „žaliaisiais“, jeigu ne kita tarša – blogai deginamo kuro, transporto, pramonės ir t.t.

Kad padėti žmonėms išsiugdyti sveiką požiūrį į šilumos ūkį, turi būti kontroliuojama net ir individualių namų ūkių keliama tarša, o teršėjai griežtai baudžiami“, – tvirtino K. Buinevičius.

APVA organizuojamos kompensacinės priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose“ reikalavimus ir registracijos formas rasite čia.

viessmann

RĖMĖJO TURINYS

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.