Pačiame sostinės centre 2020 m. įsikūrusi SEB banko būstinė traukia dėmesį moderniais tūriais bei pažangiais ir gamtai draugiškais architektūriniais, interjero dizaino, inžineriniais sprendimais. Nenuostabu – kompleksinių pastangų dėka pastatas pirmasis Baltijos šalyse pelnė aukščiausią pastato poveikio aplinkai BREEAM įvertinimą („Outstanding“) naujos statybos pastatų („New Construction“) kategorijoje.
„Norint pasiekti penktąją, aukščiausią, pastatų sertifikavimo sistemos BREEAM klasę, reikia surinkti daugiau nei 85 procentus balų. SEB būstinei ne tik pavyko įgyvendinti visus minimalius „Outstanding“ reikalavimus, tačiau ir daugumoje vertinimo sričių rinkti aukščiausius vertinimus“, – dalinasi Kęstutis Kvietkauskas, vertinimų bendrovės „SEES Group” vadovas.
Maksimalius balus pastatas pelnė energijos, vandens kategorijose. Taip pat beveik maksimaliai įvertintos sveikatos ir gerovės, transporto, valdymo bei atliekų kategorijos.
Pasak K. Kvietkausko, pastatui pasiekti optimalių rezultatų padėjo ne tik griežtas Statybos techninio reglamento reikalavimų laikymasis, bet ir tarptautinių standartų ar gerosios praktikos diegimas, savalaikis vertinimo procesas, į kurį buvo įtraukti energetikai, architektai ir kiti specialistai bei tvarūs architektūriniai ir inžineriniai sprendimai.
Architektūriniai sprendimai susilieja su gamta
Pastato architektai – „Architektūros kūrybinė grupė“ – pirmiausia orientavosi į urbanistinę teritorijos koncepciją ir jos funkcinį bei erdvinį išsidėstymą. Suprojektuotas 12,9 tūkst. kv. m ploto dviejų tūrių pastatas su peraukštėjimu, sujungiantis Konstitucijos pr. su Upės g. Pastatų kompoziciją padiktavo perimetrinis šalia esančių gatvių užstatymas.
Pastatas, nepaisant jo tūrio, darniai įsilieja į gamtinį landšaftą – greta žaliuoja pievos, medžiai, upės krantinė.
Kaip teigia „Architektūros kūrybinė grupės“ įkūrėjas architektas Remigijus Bimba, buvo siekiama, kad pastatas neišsiskirtų iš natūralaus konteksto, agresyviai neįsibrautų į gamtinę teritoriją, o kuo labiau į ją įsilietų. Šie veiksniai lėmė, kad pasirinkti dvigubi, pusiau veidrodinio stiklo fasadai. Kaip pabrėžia pašnekovas, stiklinis pastatas į save tarytum sugeria visą aplinką – jame atsispindi žaliuojantys medžiai ir upės slėnis.
„Tvarūs, nesudėtingos gamybos technologijos, lengvai surenkami stikliniai fasadai sulieja gamtą su pastato vidumi – darbuotojai, pastato lankytojai jaučiasi tarytum didesnėje erdvėje. Taip pat stiklas atspindi supančią gamtą“, – dalinasi R. Bimba.
Stikliniuose fasaduose nėra jokių cheminių medžiagų, todėl jie yra draugiški gamtai. Taip pat fasadai ženkliai prisidėjo ir prie A+ energinės klasės pastato inžinerinės infrastruktūros: dvigubas pastato fasadas padeda taupyti šilumą ir užtikrinti vėsą pastato viduje. Pastate yra įrengtos automatinės žaliuzės, kurios neleidžia perteklinei šilumai patekti į patalpas, tad darbuotojų neakina saulės spinduliai.
Administracinis pastatas tampa viešąja erdve
Tiek pastato išore, tiek vidumi, aiškiai atskleidžiama kuriamo statinio forma bei struktūra – nuosekliai išlaikomas architektūrinis ir vizualinis tvarkingumas ir vientisumas.
Kaip teigia pastato interjerą kūrusios studijos „DO ARCHITECTS“ architektė Marija Steponavičiūtė, išskirtinė vidaus interjero idėja: pastate suprojektuota vidinė erdvė, kuri tapo vieša ir prieinama visuomenei.
„Norėdami patekti iš Konstitucijos pr. į Upės g. lankytojai gali eiti tiesiogiai per pastatą tarsi vidine gatve. Kadangi buvo didelis aukščio perskirstymas, šių gatvių lygis skiriasi per du pastato aukštus, siekėme peraukštėjimą suvaldyti ir sujungėme amfiteatru“, – idėja dalinasi architektė.
SEB būstinė stebina savo atvirumu visuomenei – lankytojas, užsukęs į pastatą gali justi jame vykstančių procesų pulsą. Viešos erdvės ir vidinės biuro erdvės koreliuoja ir kuria vientisą junginį.
Pastato išskirtinumas – du didelio pločio, neįstiklinti, atviri, viešąsias ir darbuotojams skirtas erdves jungiantys atrijai. Viename jų – gausiai apželdintas amfiteatras, kuriame įrengta erdvė renginiams, suformuotos terasos su sėdimomis vietomis. Kitame – suprojektuota jauki aikštė, kurioje dominuoja lauko šviestuvai, medžiai, augalai, suoliukai.
Papildomai sukurta labai didelė pietų zona, kuri skirta ne tik darbuotojams, bet ir pastate apsilankiusiems svečiams.
Visos darbuotojų bendros erdvės išsidėsčiusios palei atrijus, o darbo erdvę nuo bendrų patalpų skiria įvairių funkcijų patalpos. Daugelyje vietų šios erdvės susijungia ir turi praėjimus, kuriuose atsiveria įspūdinga miesto panorama.
Interjere – natūralių medžiagų gausa
Interjero architektė M. Steponavičiūtė išskiria, kad įrengiant pastato vidaus interjerą naudojamos medžiagos bei kiti natūralūs elementai atitiko pastatui keliamus BREEAM reikalavimus. Visose interjero erdvėse gausu augalų bei medžių.
Vieša ir darbuotojų erdvės išskirtos medžiagiškumu. Viešojoje erdvėje grindims panaudota natūrali granito danga, sienoms – antracito pilkos spalvos grubios tekstūros tinkas. Bendrose darbuotojų erdvėse dominuoja jaukumo suteikiantis medis, daugiausia, ąžuolo faneruotė. Medžio atspalviui išryškinti buvo naudojamos lygios tekstūros baltos spalvos sienos. Grindys – itin atsparaus, administracinėms patalpoms specialiai pritaikyto ąžuolo parketo.
Darbo erdvės buvo suprojektuotos naudojant panašaus atspalvio skirtingos tekstūros kilimus, išskiriant ryškios spalvos kilimą kaip akcentą kiekviename aukšte. Lubose sumontuotos šilto atspalvio lamelės, kuriose integruotas apšvietimas. Taip pat natūralios medžiagos pasitelktos ir atrijuose – akcentuotos subtilios medžio detalės, naudoti stikliniai turėklai, išryškinę vidaus erdvių skaidrumą ir darniai įsilieję į bendrą pastato interjero koncepciją.
Išskirtinis dėmesys energiškai tvariems inžineriniams sprendimams
Įgyvendinti BREEAM reikalavimus architektams ir projektuotojams padėjo ir išmanūs, energiškai tvarūs pastato inžineriai ir valdymo sistemų sprendimai. Pastate įrengtas biodinamiškai efektyvus apšvietimas, kuris prisitaiko prie žmogaus biologinių ritmų – užtikrina, kad darbuotojas nejus jokio diskomforto, perteklinės šviesos. Taip pat biodinaminis apšvietimas atkartoja natūralios šviesos ciklą, parinkdamas labiausiai klimato sąlygas atitinkančią šviesos sklaidą.
Ant SEB administracinio pastato dviejų lygių stogo viename jų įrengta inovatyvi saulės jėgainė, kuri gamina ir pastatą iš dalies aprūpina elektros energija. Ant kito – natūralių medžiagų, neutralių tonų, apželdinta laisvalaikio erdvė.
A+ klasės pastate taip pat sumontuota vandens ir oro šildymo bei šaldymo sistema, naudojanti gerokai mažiau energijos. Taip pat, siekiant kuo didesnio energinio efektyvumo, integruoti šilumos siurbliai, kurie ima orą iš pastato išorės aplinkos ir patys pagamina šiltą ir šaltą orą vidaus patalpoms.
Įdiegta labai išmani pastato vėdinimo sistema – kiekvienoje patalpoje yra deguonies daviklis ir sistema valdoma atsižvelgiant į patalpose esančių žmonių skaičių. Tuo tarpu darbo erdvėse įrengtos šalčio sijos.
Siekiantiems BREEAM sertifikato – dėmesys kiekvienai detalei
Naujos statybos pastatų kategorijoje aukščiausią BREEAM įvertinimą pelniusi naujoji SEB banko administracinė būstinė – šiandien yra puikus pavyzdys, kaip sinergiško ir nuoseklaus architektų, projektuotojų, inžinerių darbo dėka sukurti tvarų statinį.
„Tvariam pastatui reikia laiko“, – išskiria K. Kvietkauskas ir pabrėžia, kad siekiant, jog pastatas atitiktų tvarumo koncepciją iš esmės, labai svarbu neskubėti ir skirti pakankamai laiko ir dėmesio kiekvienam etapui etapui, ypatingai projektavimui, kurio metu ir parenkami tvariausi sprendiniai.
Architektas R. Bimba projektuojantiems tvarius pastatus ir norintiems pretenduoti į BREEAM sertifikatą, rekomenduoja pirmiausia atsižvelgti į ekologiškumą ir aplinkai draugiškus šaltinius. Pastarųjų patariama naudoti maksimaliai – kiek įmanoma daugiau statybinių medžiagų, įrengimų, technologijų.
Tik tvariai suprojektuotas ir iš tvarių medžiagų pastatytas statinys atitiks nūdienos standartus ir užtikrins optimalią infrastruktūrą bei gerovę darbuotojų, lankytojų sveikatai.
PARTNERIO TURINYS
