Prieš 30 metų projektuotojų biurai buvo apstatyti kulmanais, patalpos driekėsi kone tūkstančiais kvadratinių metrų, o visi darbai – atliekami ranka. Dabar projektuojančiam architektui užtenka minimalios darbo erdvės ir vieno svarbiausio įrankio – kompiuterio, kuriame telpa kadaise dešimtis kvadratinių metrų užėmę brėžiniai. Šio progreso vedini judame dar toliau – į projektus vis intensyviau integruojamos BIM (skaitmeninio informacinio modeliavimo) ir dirbtinio intelekto sistemos.

Rugsėjo 18–19 d. vykusioje BIM WORLD Copenhagen parodoje projektavimo studijos „Architektų gildija“ padalinys „Team4BIM.com“ sėmėsi ir dalinosi savo žiniomis apie tai, kaip pažangios skaitmenizacijos technologijos palengvina projektuotojo kasdienybę ir pasitarnauja pačiam užsakovui.

BIM sistema taupo statybų laiką, finansus ir galvos skausmą projektuotojams

BIM technologijos integracija savaime reiškia sudėtingesnio projekto rengimą. Tačiau padidėjusi projekto apimtis – nelygu ilgesnėms darbo valandoms, apipintoms kompleksinėmis problemomis. Priešingai, dėl skaitmeninio modelio projektuotojai išvengia daugybės nesusipratimų, papildomų projekto dalių taisymų ir derinimo.

Retai pasitaiko, kuomet architektas, inžinierius ir konstruktorius susėda šalia vienas kito, o projektą derina prie vieno kompiuterio. BIM suteikia galimybę kurti tokią aplinką, kuomet visos projektų dalys gali būti modeliuojamos ant to paties projekto, realiuoju laiku atliekamos korektūros, taip palengvinama skirtingų specialistų komunikacija.

BIM – tai kur kas daugiau nei visiems prieinamas projektas:
Mažiau vargo projektuotojams. Projekto dalių vadovai gali efektyviai komunikuoti tvarkydami atskiras projekto dalis. Jokių rankiniu būdu skaičiuojamų žiniaraščių ir sąnaudų.
Išvengiama klaidų projekte. Realiuoju laiku derinamos projekto vietos įgyja aiškumo, išvengiami techniniai projekto dalių disonansai.
Sutaupomi finansai. Nors pradžioje reikia daugiau investuoti į patį projektą, dėl sumažėjusių nesklandumų, BIM prisideda prie mažiausiai 10 proc. finansinės grąžos.
Greitesnės statybos. Išvengiamos klaidos, o projektuotojams paprasčiausiai nebereikia nuolat derinti naujai koreguojamą projektą.
Optimizuojamas pasiruošimas ir statybų procesas. Visi statyboms reikalingų dalių ir medžiagų žiniaraščiai paruošiami automatiškai ir iš anksto, o pastato elementų gamybą galima pradėti jau surenkamųjų elementų gamyklose.
Efektyvus eksploatavimas. Detali pastato informacija leidžia efektyviai šalinti problemines vietas, renovuoti ir apskaičiuoti įvairius energinių sąnaudų rodiklius.
Tvarios statybos. Išvengus papildomų darbų, paruošiant dalį statinio iš surenkamųjų elementų ir automatiškai optimizuojant pastato energinį efektyvumą – mažinamas neigiamas statybų poveikis aplinkai.

Užsakovai baiminasi padidėjusių projektavimo kaštų – kodėl?

BIM metodologija sukuria kompleksinę projekto aplinką kur, natūralu, kad kokybiškas ir sudėtingas darbas yra daugiau įkainojamas, o projekto rengimas užtrunka ilgiau. Vis dėlto, mąstant toliaregiškai, turėtų būti įvertinamos bendros projekto, statybų bei statinio eksploatavimo išlaidos. Galima pasverti, kas kainuos daugiau: vieną kartą kokybiškai atliktas, skaitmeninį modelį turintis projektas ar 10 kartų pakeitimų, suderinimo ir ilgainiui neaiškiose vietose atsirandančių tvarkymų reikalaujantis statinys?

DI ir BIM WORLD Copenhagen – nauja tvarios skaitmenizacijos supergalia

Antrus metus Danijoje vykstantis renginys subūrė begalę skirtingų pranešėjų ir dalyvių iš daugiau nei 30 šalių. Tačiau jo auditorija – ne tik BIM profesionalai, bet ir visi – nuo architektų, konstruktorių iki rangovų ir užsakovų, besidominančių skaitmenizacijos integracija į statybų rinką, galimybėmis, siekiančių realių pokyčių statybose. Į renginį taip pat buvo kviečiami ir tie, kurie išmano arba domisi tvarumo, išmaniųjų technologijų, robotikos temomis. „BIM WORLD Copenhagen“ – tai daugiau nei BIM, tai siekis kurti ir statyti tvariai ir efektyviai, naudojantis skaitmeninėmis technologijomis.

Iš esmės BIM technologija jau nenustebins rinkos dalyvius. Nors ji dar nėra itin plačiai taikoma kiekviename projekte, tačiau jos naudos yra puikiai suprantamos Lietuvos rinkoje. Kita vertus, renginyje buvo akcentuojama nauja tema – dirbtinio intelekto pritaikymas BIM projektavimo ir statybų sistemoms bei fiziškai atskirai dirbančių komandos narių integracija į darnią procesų visumą. Dirbtinio intelekto potencialo išnaudojimas visose statinio gyvavimo cikluose – nuo projektavimo iki eksploatavimo – sukuria pridėtinę vertę proceso subjektams, o kartu mažinamas neigiamas „žmogiškųjų klaidų“ poveikis.

Įvairios Europos patirtys

Renginio dalyviai dalijosi įvairialype patirtimi skaitmenizacijos procesuose. Buvo pristatyta, kaip dirbtinis intelektas, procesų automatizacija, bendradarbiavimo platformos bei pastatų ir inžinerinių sistemų skaitmeniniai dvyniai gali padėti pasiekti efektyvius statybų rezultatus, mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Svarbiausias akcentas – skirtingų specialistų bendradarbiavimo kuriama nauda statybų rinkai.

Didėjant įvairių įrankių prieinamumui, specialistai vysto ir jų tarpusavio sąsajas. „ACCA“ italų bendrovės atstovas kalbėjo apie Open BIM, GIS ir dirbtinio intelekto sistemų integralumą. Pasitelkę šias priemones projektuotojai paliečia kur kas daugiau nei vieną pastatą – integralūs projektai apima ir miesto sistemas, kelius, geležinkelius, elektrines bei kitas infrastruktūras.

Kalbant apie tvarumą ir medžiagų pakartotinį panaudojimą, renginio metu buvo pristatyta Danijos technologijų instituto, įmonių „Molio“, „ConTech Lab“ ir „Circue“ pirmoji „medžiagų paso“ versija. Ši technologija turi potencialo padidinti pernaudojamų statybinių medžiagų kiekį ir jų pritaikymo kitiems projektams efektyvumą.

Technologijų sūkuryje svarbu nepamesti žmogiškumo. Danų įmonės „Elektronista Media“ direktorė ir skaitmeninių tendencijų analitikė paskaitoje „Argumentai žmonijai“ iškėlė opius klausimus apie tai, kur žmogus stovi automatizuotame pasaulyje ir dirbtiniu intelektu valdomame statybų procese. Gąsdintis nereikėtų – technologijos tarnauja, o žmogus jas valdo.

Tai tik keli pavyzdžiai, ką teko išgirsti parodos dalyviams. „BIM WORLD Copenhagen“ metu vyko per 25 paskaitos įvairiomis temomis, kurias vedė net 13 šalių atstovai.

Naujas parodos dalyvis – „Team4BIM“

Lietuvių projektavimo įmonė „Architektų gildija“ – tai daugiau nei architektų studija, čia įsikūrė „Team4BIM.com“ padalinys, rengiantis pastatų ir inžinerinių sistemų BIM modelius. Jau 17 metų bendradarbiaudama su JAV ir Europos projektavimo įmonėmis, lietuvių komanda žvelgia į statybas per efektyvumo prizmę: kaip skaitmenizacijos ir bendradarbiavimo priemonėmis galime pasiekti geresnių rezultatų.
Skaitmenizuojami esami pastatai. Siekiama sumažinti eksploatavimo kaštus ir padidinti pastatų priežiūros efektyvumą.
Skaitmenizuojami nauji statiniai. Paveldosaugos objektų, įvairių gamybinių ir kitokios paskirties statinių skaitmeniniai modeliai kuriami siekiant sklandesnio statybos ir jos valdymo proceso.

Rangovai susiduria su problema, kuomet inžinerinių sistemų projektuotojai pateikia projekto dalis dvimatėje erdvėje arba atskirais sunkiai integruojamais dokumentais (netinkamas detalumas, netinkama geometrija, nesutampančios koordinačių sistemos ar pan.) „Team4BIM.com“ visus duomenis ir modelius pertvarko į aiškią ir lengvai valdomą sistemą, kurioje lengvai prieinama ir juridinę galią turintys pasirašyti brėžiniai bei jų pagrindu sumodeliuoti tinkamo detalumo modeliai su visa atributine informacija.

Dar iki realios statybų pradžios skaitmeninėje erdvėje galima atkartoti visą statybos procesą ir įsitikinti, kad projekte nėra esminių konfliktų tarp inžinerinių sistemų ir pastato konstrukcijų. Ne paslaptis, kad dalis gamybinių ir komercinių pastatų savininkų neturi prieigos prie reikiamos informacijos. Dėl įvairių nuokrypių nuo projekto, neišlikusios dokumentacijos kyla iššūkiai norint greitai ir taupiai pašalinti problemines vietas arba atnaujinant pastatą, kuomet

skaitmeninis informacinis modelis leidžia:

• užsakovui ir rangovui sutaupyti laiko (laiku nustatant problemines vietas) ir finansinių išteklių, kadangi yra lengvai patikrinami visi projekto dalių žiniaraščiai;
• pastato savininkui efektyviau eksploatuoti ir renovuoti pastatus bei inžinerines sistemas;
• architektui ir inžinieriui turėti prieigą prie tikslesnės pradinės projekto informacijos tiek naujuose pastatuose, tiek paveldosaugos objektuose.