• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Nauji vardai viešbučių rinkoje – aukso gysla turizmui?

2018 birželio 21 d.
viešbučiai
Viešbutis „DoubleTree by Hilton“. „Vičiūnų grupės“ vizual.

Šįmet Lietuvai rekordiniai metai – vien Vilniuje duris atveria penki nauji viešbučiai, kurie svečiams pasiūlys daugiau nei 600 kambarių. Sostinėje, dešiniajame Neries krante, kuriasi naujas viešbučių kvartalas, kur vienas kito kaimynystėje įsikurs tokių pasaulinių tinklų kaip „Hilton“ ar „Marriott“ viešbučiai.

Lietuvių pastangos skatinti turizmą neliko nepastebėtos. Didžiausias pasaulyje kelionių gidų leidėjas „Lonely Planet“ Vilnių paskelbė viena iš dešimties labiausiai rekomenduojamų aplankyti vietų Europoje 2018-aisiais.

„Kasmet turizmo sektorius ūgteli apie 10 proc., turime didelį potencialą, bet privalome tinkamai pasinaudoti turimomis galimybėmis“, – kalbėdama apie naujoves viešbučių verslo sektoriuje sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Ar sostinėje ir apskritai Lietuvoje pakanka viešbučių?

Evalda Šiškauskienė

Evalda Šiškauskienė,
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė

Šiuo metu nepakanka, bet pati situacija šiek tiek dvejopa. Lietuvoje jaučiamas sezoniškumas, kuris neabejotinai turi įtakos ir viešbučių verslui. Ši problema didžiuosiuose miestuose gali būti lengvai išsprendžiama įkuriant konferencijų centrus.

Apie tai su valdžia buvo kalbėta ne kartą ir labai gaila, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pavertimo konferencijų centru projektas kol kas neįgyvendintas. Vis girdime, kad tai rangovas ne toks, tai kaina ne tokia, o galiausiai, kaip ir dažnai Lietuvoje, viskas įstrigo teismuose. Vilniuje nauji viešbučiai tikslingai ėmė koncentruotis teritorijoje aplink Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, bet dabar jau žadama, kad konferencijų centro projektas šioje vietoje bus įgyvendintas 2021 metais.

Jūsų balse nuskambėjo dvejonė, ar manote, kad ir šis terminas gali būti dar pratęstas?

Viskas vyksta labai vangiai. Vyriausybė skyrė finansavimą projektui perdaryti, vėliau klausimą dėl istorinių kapaviečių toje vietoje iškėlė žydų bendruomenė ir vėl visa problematika pradėta nagrinėti iš naujo, o juk mes turėjome unikalią galimybę būti pirmieji Baltijos šalyse, kurie sostinės centre įkūrė modernų konferencijų centrą.

Lietuvoje kasmet vyksta paroda „Convene“. Tai konferencinių kontaktų mugė, kuri rengiama tik mūsų šalyje. Į renginį atvyksta visų Baltijos valstybių atstovai, skandinavai ir mes iš tiesų turime unikalią galimybę, kuria negali pasigirti mūsų kaimynai. Paprastai, jei regione jau yra vienas didelis konferencijų centras, tai daugiau jų ir nesikuria.

Šiuo metu, jei Vilniuje vasarą organizuojamas koks didesnis renginys, tai iš karto pajuntame tam tikrą apgyvendinimo paslaugų stygių. Tai iš dalies ir lėmė, kad nauji viešbučiai ėmė kurtis sostinėje.

Kokie dar veiksniai paskatino viešbučių sektoriaus plėtrą?

Naujų viešbučių kūrimuisi įtakos turėjo ir tai, kad pagaliai stabilizuoti mokesčiai. Nors buvusi valdžia žadėjo, kad daugiau mokesčių nekaitalios ir paliks eksportinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM), tačiau po rinkimų šis pažadas pamirštas. Verslininkai jau buvo nusiraminę ir nusiteikę, kad situacija gerėja ir šį kartą ilgam, į viešbučius pradėta vis daugiau investuoti ir netikėtai turizmas buvo išbrauktas iš prioritetinių sričių. Netrukus po to imta kalbėti, kad šis sektorius turi sugrįžti prie standartinio PVM. Laimei, galiausiai nuspręsta PVM nedidinti.

Labai džiugina tai, kad viešbučius mūsų šalyje stato lietuviško kapitalo bendrovės. Kaimynai tuo pasigirti negali, pavyzdžiui, Latvijoje tokius projektus plėtoja rusų ar kitų šalių kapitalo įmonės.

Vis daugiau viešbučių stato statybų kompanijos. Matyt, taip yra dėl to, kad biurų rinka jau pripildyta. Kaip jau minėjau, darbuojasi lietuvių kompanijos, kuriuos į mūsų šalį atveda puikiai žinomus prekės ženklus: „Marriott“, „Hilton“, „Design hotel“, „Accor“. Į rinką šie viešbučiai ateina ne visi vienu metu, bet vienas po kito, tad tikimės, kad nebus didelio vietų pertekliaus ir kainų kritimo. Skaičiuojame, kad vien Vilniuje turėtų duris atverti apie 14–15 naujų viešbučių, o visoje Lietuvoje – apie 20.

Kokias potencialas viešbučių verslo vystymosi kryptis išskirtumėte?

Šiuo metu į rinką ateina labai skirtingi viešbučiai. Vien šiemet bus atidaryti penki nauji įvairių kategorijų, nuo dviejų iki penkių žvaigždučių, viešbučiai. Trys iš jų jau veikia, laukiame dar dviejų atidarymo. Laipsniškas atėjimas į rinką neskatina nei kainų kritimo, nei perteklinio kambarių skaičiaus. Nepaisant šių džiuginančių tendencijų, vis tiek išlieka būtinybė aktyviau vystyti konferencinį turizmą.

Sveikatingumo ir grožio (SPA) paslaugas siūlantys viešbučiai nejaučia nuo sezoniškumo, nes žmonės leidžia sau į juos vykti ilsėtis, pirkti procedūras. Šiuose viešbučiuose kiek mažesnis už imtumas būna nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, bet savaitgaliais jie pilnutėliai. Vadinasi, atsižvelgdami į lietuvišką klimatą, turime dvi pagrindines plėtros krytis – konferencinį turizmą miestuose ir SPA paslaugas kurortuose.

Viešbučių sektoriuje esama didelio plėtros potencialo, jei Vyriausybė turizmą laikytų prioritetu ir imtųsi realių priemonių. Puikus pavyzdys – vengrai, kurie sumažino PVM restoranams pagamintam maistui nuo 25 iki 5 procentų. Dar 4 proc. restoranai turi mokėti į specialią sąskaitą, šie pinigai skirti šalies vardo rinkodarai, jos žinomumui didinti.

Koks naujų viešbučių segmentas populiariausias?

Populiariausi trijų keturių žvaigždučių viešbučiai. Lietuvoje prabangių viešbučių, skirtų verslo klientams, tikrai yra. Neseniai duris atvėrė „Design hotel“, turintis 104 kambarius. Tai panašios klasės kaip „Kempinski“ ar „Radisson Blu Royal Astoria“ viešbutis. Po poros metų duris atvers penkių žvaigždučių „Hilton“, tad prabangių viešbučių tikrai netrūks.

Kuo patrauklūs Lietuvos viešbučiai svečiams iš užsienio?

Kadangi viešbučių statoma daug, juose dar tebėra viskas nauja, svečius pasitinka puikūs interjerai. Tai labai svarbus aspektas bandant pritraukti klientų. Juk Paryžiuje, Londone ar kituose didmiesčiuose daugelis viešbučių jau nugyventi. Lietuvos viešbučių pranašumas ne tik naujumas, bet ir geras internetas, kokybiška aplinka. Yra tik vienas minusas – apie mus niekas nežino.

Viešbutis „Courtyard by Marriott“. „Hanner“ vizual.

Viešbutis „Courtyard by Marriott“. „Hanner“ vizual.

Minėjote, kad į Lietuvą atėjo nemažai pasaulyje garsių viešbučių tinklų, ar tai reiškia, kad ilgainiui jie ims diktuoti tam tikras taisykles rinkoje?

Kalbant apie viešbučių tinklų atėjimą į rinką, tai šiuo atveju, jie gali diktuoti tik tokias sąlygas, kaip šie viešbučiai turi būti įrengti, koks komfortas svečiams suteikiamas. Pastebime ir dar vieną tendenciją: anksčiau statant „Hilton“ viešbutį pagal frančizę reikdavo sutikti su tuo, kad jis bus valdomas iš tarptautinio tinklo, bet dabar labiau linkstama prie vietinio valdymo. Dar vienas svarbus dalykas: tiek „Hilton“, tiek „Marriott“ viešbučiai turi labai stiprias lojalumo programas, tad tikimės, kad jie atves mums kitą užsienio svečių segmentą.

Kokiais prioritetais vadovaujasi naujų viešbučių statytojai: bando patraukti dėmesį architektūra, išskirtiniais interjerais ar akcentuoja patogumą?

Sparti informacinių technologijų plėtra perdėliojo svečių prioritetus. Šiandien svarbiausia patogumas. Svečiai viešbutyje tikisi rasti labai greitą internetą ir įvairių bendrųjų poilsio erdvių, kur galėtų ir ilsėtis, ir dirbti. Nors atrodo, kad šiandien žmonės dirbdami kompiuteriu sąmoningai save izoliuoja nuo juos supančios aplinkos, tačiau iš teisų jie nori jausti vienas kitą. Svečiai mielai sėdi holuose, kurie pereina į barą, stebi aplink vykstantį judėjimą, verdantį gyvenimą. Dėl šios priežasties keičiasi ir viešbučių interjerai, stengiamasi jiems suteikti tam tikro namų jaukumo.

Kalbant apie madas, reikėtų pasakyti, kad viešbučiai tikriausiai yra paskutiniai paslaugų sektoriuje, kurie jas perima. Svečiai nemėgsta itin modernios viešbučių įrangos, bet vertina svetingumą ir paslaugų aptarnaujantį personalą.

Ar yra Lietuvos viešbučių rinkoje vietos išskirtiniams projektams, pasižymintiems stulbinančia prabanga ar ekstravagancija?

Tokių atsiranda. Ypač populiarėja įvairių dvarų atnaujinimas, sudarant galimybę juose apsistoti svečiams. Šis viešbučių rinkos segmentas susijęs su mūsų istoriniu ir kultūros paveldu. Kiekvienas dvaras turi savitumo: vieni rengia koncertus, kiti turi įvairias turtingas ekspozicijas, treti siūlo unikalias veiklas ir pramogas. Didelė dalis dvarų turi kuo pradžiuginti gastronominio turizmo mėgėjus. Vykti tik tam, kad pragyventum kokiame prabangiame name, dažnai nėra svečių siekiamybė, viskas priklauso nuo to, kokias paslaugas toje vietoje galima gauti.

Naujumo bumas, siekis, kad svečius pasitiktų modernūs interjerai, prasidėjo Vilniuje, bet po kurio laiko pasieks ir pajūrį. Į madą vėl sugrįžo kilimai ir kitos detalės, vėl ieškoma senovės ir modernumo dermės.Evalda Šiškauskienė

Kalbat apie lietuviško pajūrio viešbučių pasiūlą, ar pastebite jų norą atsinaujinti?

Šią tendenciją pastebiu ne tiek pajūryje, kiek sostinėje. Naujumo bumas, siekis, kad svečius pasitiktų modernūs interjerai, prasidėjo Vilniuje, bet po kurio laiko pasieks ir pajūrį. Į madą vėl sugrįžo kilimai ir kitos detalės, vėl ieškoma senovės ir modernumo dermės. Drąsius interjerus noriai projektuoja jauni specialistai. Tiesa, kiek žinau, būsimo „Hilton“ viešbučio interjeru rūpinsis švedų dizaineriai. Keičiasi ir interjerų spalvinės gamos – itin mėgstama pilka. Lietuvoje ir taip devynis mėnesius gyvename pilkumoje, tad kartais man norisi brūkštelti raudoną brūkšnį.

Ar Lietuvos viešbučių rinka ateityje dar turi potencialo augti ar jau priartėjo prie savo galimybių ribos?

Turime didelį potencialą ir viskas priklauso nuo Vyriausybės požiūrio ir sektoriaus vystymo. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos tuoj baigsis, tad labai svarbu, kad Lietuva rimtai pagalvotų apie savo vardo garsinimą, turizmo plėtrą ir tam skirtų lėšų. Lietuvai tereikia didinti skrydžių skaičių ir aktyviau vystyti jau minėtą konferencinį turizmą. Apskaičiuota, kad verslo reikalais atvykęs žmogus šalyje palieka tris kartus daugiau pinigų nei paprastas turistas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 6.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad