2025 m. vasario 4 d. Vilniaus oro uoste atidarytas naujas M. K. Čiurlionio keleivių išvykimo terminalas, gerokai padidinęs oro uosto aptarnavimo pajėgumus, pagerinęs keleivių srauto organizavimą. Kiekvieno, skrendančio iš Vilniaus, kelionė bus modernesnė, tvaresnė ir patogesnė. Projektas tapo viena reikšmingiausių pastarojo meto šalies oro susisiekimo investicijų ir dar labiau sustiprino Vilniaus oro uosto vaidmenį Baltijos regione. Terminalas gali didžiuotis moderniais inžineriniais sprendimais. Vienas jų – ant terminalo stogo sumontuota 526 kW galios saulės elektrinė.
Du kartus didesnis pralaidumas
14,4 tūkst. m² ploto naujasis M. K. Čiurlionio išvykimo terminalas maždaug trečdaliu padidino bendrą Vilniaus oro uosto terminalų plotą ir padvigubino keleivių pralaidumą: senojo terminalo pralaidumas buvo maždaug 1200 keleivių per valandą, o naujasis terminalas per valandą gali aptarnauti 2400 keleivių. Tokios galimybės ypač svarbios, kai įvairiu sezono metu padidėja keleivių srautai, be to, įvertintas ir ilgalaikis keleivių skaičiaus augimas.
Galutinė projekto vertė siekia 70 mln. eurų, iš jų apie 20 mln. eurų skirta įrangai ir technologijoms. Viešuosius pirkimus statyti Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą laimėjo statybos bendrovė „EIKA Construction“ (anksčiau „Eikos statyba“), naująjį išvykimo terminalą projektavo Vilniaus architektūros studija.
Architektūra, energetika ir tvarumas
Tarp VIP terminalo ir senojo keleivių terminalo pastatytas naujasis išvykimo terminalas yra dviejų aukštų. Pirmame aukšte yra registracijos, bagažo pridavimo savitarnos zona, viešosios erdvės, kavinė, komercinės patalpos ir oro linijų biurai. Antrame aukšte sukurta nauja saugumo patikros zona bei Šengeno krypčių išvykimo ir atvykimo vartai. Naujasis terminalas erdvia galerija sujungtas su esamu keleivių terminalu, turi dvi naujas galerijas, per kurias dalis keleivių galės būti laipinami tiesiogiai į lėktuvus.
Projekto užsakovas pabrėžė tvarumo sprendimus: pastatas statytas siekiant A++ energinio efektyvumo, planuojamas BREEAM „Very Good“ sertifikatas – tai rodo atsakingą požiūrį į energijos taupymą, statybos metu priimtus sprendimus ir keleivių komfortą.
Statant terminalą buvo rekonstruotos ir prieigos: atnaujinti inžineriniai tinklai, pakeista danga, įrengtos stoginės, sukurta kur kas pralaidesnė transporto schema. Tad viešojo transporto ir automobilių atvykimas bei išvykimas tapo patogesnis, o eismo schema – paprastesnė ir saugesnė. Šie darbai buvo užbaigti dar iki paties terminalo veikimo pradžios.
Technologijos ir keleivių patirtis
Projekte akcentuota moderni technologijų integracija – nuo bagažo pridavimo savitarnos sprendimų iki saugumo patikros ir pastato valdymo sistemų. Prieš oficialų atidarymą Vilniaus oro uostas surengė išvykimo terminalo testavimą, kuriame dalyvavo apie 1000 savanorių. Buvo patikrinti keleivių srautai, darbuotojų darbas realiomis sąlygomis, atsižvelgta į pastabas dėl procedūrų ir paslaugų teikimo vietų išdėstymo. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio testavimas Lietuvoje.
Galimybė per valandą aptarnauti didesnius keleivių srautus ir padidėjęs bendras terminalų plotas leidžia padidinti priimamų lėktuvų skaičių, aptarnauti orlaivius ir trumpesniais intervalais, o tai ypač svarbu reguliariai didėjant skrydžių skaičiui.
Ant naujojo M. K. Čiurlionio terminalo stogo – 500 kW galios saulės elektrinė
Giedrą dieną leidžiantis Vilniaus oro uoste, galima pamatyti įspūdingą vaizdą – baltą naujojo išvykimo terminalo stogą ir didžiąją stogo dalį dengiančią saulės elektrinę, kurią bendrovė „Staltika“ įrengė kartu su partneriais – bendrove „SolarEdge“, tiekusia inverterius ir kitą valdymo įrangą, ir „Viessmann“, tiekusia fotovoltinius modulius.
Pagal Lietuvos statybos techninius reglamentus dėl padidinto saugumo, paskirties ir funkcinės svarbos Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas yra ypatingasis statinys. Jame vienu metu būna daug žmonių, vykdomos griežtai reglamentuotos saugumo procedūros, todėl įdiegtos specialios inžinerinės sistemos (pvz., tiekiamo oro kontrolės sistema, sprogimams atsparios konstrukcijos, aukštos priešgaisrinės klasės medžiagos).
Kadangi M. K. Čiurlionio išvykimo terminalas yra strateginės reikšmės objektas, kurio veiklos sutrikimas tiesiogiai paveiktų Lietuvos transporto sistemą ir tarptautinį susisiekimą, ant stogo įrengiamos saulės elektrinės projektui taip pat buvo keliami ypatingieji saugumo reikalavimai.
Projektuojant saulės elektrinę buvo atsižvelgta į visus reikalavimus ir įvertinti galimi iššūkiai: pasirinkta tokia konstrukcija, kuri nedarytų didelės įtakos stogo dangai, jo neperkrautų ir užtikrintų projekto ilgaamžiškumą bei sėkmę.
3200 m² plotas, 1136 moduliai
Įrengdami saulės elektrinę „Staltikos“ specialistai sumontavo 1136 dvipusius 440 W galios Vokietijos gamintojo „Viessmannׂ Vitovolt300-DG“ fotovoltinius modulius. Abi tokių modulių pusės generuoja elektros energiją: viršutinė pusė gaudo tiesioginę saulės šviesą, apatinė – atspindžius nuo baltos stogo dangos.
Moduliai pagaminti taikant tuo metu naujausios kartos saulės elementų technologiją „n-type TOPCon“, kuri užtikrina didesnį modulių našumą, lėtesnę degradaciją, geresnį veikimą esant karšiui ir silpnam apšvietimui. Bendra įrengtoji fotomodulių galia – 500 kW.
Sumontuoti šeši „SolarEdge“ saulės elektrinės keitikliai (inverteriai), kurių bendra galia –500 kW. Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo saulės elektrinė užima 3200 m² plotą, o saulės modulių plotas – 2100 m². Visi moduliai pasvirę 15° kampu. Toks kampas buvo pasirinktas atsižvelgiant į saulės modulių parametrus, numatomą elektros energijos gamybą ir aerodinaminius aspektus.
Nepaisant mažesnio kampo, ši saulės elektrinė generuoja panašiai tiek elektros energijos, kiek generuoja tos saulės elektrinės, kurių moduliai sumontuoti optimaliu 30° kampu. Tai lemia aukštas visos sistemos našumas: efektyviau elektros energiją generuojantys moduliai, itin aukšto efektyvumo inverteriai.
Visi Vilniaus oro uosto saulės elektrinės moduliai veikia su „SolarEdge“ optimizatoriais, sprendžiančiais tris pagrindines saulės elektrinių problemas: elektrinės darbo saugumą, tikslų stebėjimą ir optimalų veikimą. Optimizatoriai stebi ne tik modulio darbą, bet ir jungčių temperatūrą.
Saulės modulius į grandinę sujungiančios jungtys yra silpniausia saulės elektrinės grandis, atsakinga už apie 70 proc. gedimų, gaisrų ir avarijų. Jei jungčių temperatūra pasiekia 200 °C, generavimas stabdomas srovė atjungiama ir užtikrinama saugi įtampa. Taip užkertamas kelias elektros lanko atsiradimui.
Optimizatoriai taip pat užtikrina, kad kiekvienas modulis veikia individualiai ir generuoja elektros energijos tiek, kiek pajėgia. Sujungus modulius į grandinę tradiciškai, keli moduliai, dėl natūralių priežasčių (šešėlio, purvo ar defekto) grandinėje ėmę veikti prasčiau, smukdo visos grandinės generavimą. Šiuo atveju taip nėra – optimizatoriai padeda pasiekti maksimalų saulės elektrinės našumą.
Saulės elektrinės priežiūra ir monitoringas
Ant Vilniaus oro uosto stogo sumontuotos saulės elektrinės veikimas yra nuolat stebimas. Pasak „SolarEdge“ pardavimų vadovo Baltijos šalims Gedimino Jukniaus, integruotas dirbtinis intelektas (DI) stebi elektrinės komponentų „sveikatą“ panašiai kaip stebimi žmogaus gyvybiniai procesai.
Pastebėjęs, kad tam tikri parametrai pradeda keistis, DI iš anksto numato galimus gedimus, pavyzdžiui, inverterio gedimas gali būti numatytas prieš kelis mėnesius. Dėl to galima atlikti garantinį keitimą dar prieš gedimui įvykstant, užtikrinti nepertraukiamą energijos generavimą ir išvengti nuostolių.
Dideli energijos poreikiai
Oro uostų terminalai yra vieni energiškai imliausių pastatų, nes tai erdvūs, itin aukštų lubų pastatai, su milžiniškais stiklo fasadais, atveriančiais vaizdą į patį oro uostą, suteikiančiais atvirumo pojūtį. Tokiems pastatams reikalinga didelė šildymo ir vėsinimo galia, vėdinimo sistemos turi užtikrinti nuolatinį šviežio oro tiekimą tūkstančiams žmonių, todėl dažnai terminalų klimato kontrolės energijos poreikis sudaro 50–70 proc. viso terminalo suvartojamos energijos kiekio.
Daug energijos suvartoja bagažo transportavimo sistemos, eskalatoriai, liftai, saugos patikros įranga, be to, oro uostas veikia visą parą, todėl apšvietimas, oro kondicionavimas, saugumo sistemos ir IT įranga niekada neišjungiami. Nors Vilniaus oro uosto išvykimo terminale panaudotos įvairios energinio efektyvumo priemonės (A++ klasė, šilumos siurbliai, LED apšvietimas, išmanusis BMS valdymas), tačiau dėl savo masto ir nepertraukiamos veiklos terminalas išlieka aukšto energijos poreikio pastatu.
Todėl visa ant jo stogo sumontuotos saulės elektrinės pagaminta energija suvartojama vietoje. Saulės elektrinė patenkina šeštadalį Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo elektros energijos poreikių, tad galima įvertinti, kokie dideli jie yra. Dėl to nebuvo būtinybės montuoti energijos kaupiklių (baterijų), nes visa pagaminta energija suvartojama iš karto.
Išskirtinis objektas, išskirtiniai reikalavimai
„Staltikos“ gamybos direktorius Sigitas Kiškis sako, kad, projektuojant ir montuojant elektrinę, teko susidurti su nemažai iššūkių, kurių vienas svarbiausių – vizualus elektrinės poveikis. Reikėjo užtikrinti, kad modulių paviršius neblizgėtų ir neturėtų neigiamo poveikio skraidymui bei pilotams.
Kitas iššūkis – nemažas ir modulių, ir specialių betoninių modulių laikiklių svoris – apie 20 kg/m², todėl projektuojant saulės elektrinę buvo konsultuojamasi ir su pastatą projektavusiais konstruktoriais ir projekto rangovo „EIKA Construction“ inžinieriais.
Saulės moduliams tvirtinti buvo siūlomi ir kiti variantai, tačiau užsakovas (Vilniaus oro uostas) jau buvo apsisprendęs dėl betoninės tvirtinimo konstrukcijos. Betoniniai sertifikuoti tvirtinimo elementai yra pagaminti Italijoje.
Projektuojant elektrinę buvo konsultuojamasi ir su saugumo ekspertais, taip pat analizuoti kitų oro uostų, kuriuose buvo įdiegti analogiški sprendimai, pavyzdžiai.
Sigitas Kiškis pažymi, kad objektas išskirtinis tiek dėl savo strateginės reikšmės, tiek dėl itin aukštų reikalavimų, tiek dėl bendros atsakomybės.
„Staltika“ į kiekvieną objektą žiūri atsakingai, vertina visas sąlygas ir užduotis, siekia patenkinti klientų lūkesčius, net kai užduotys yra labai specifinės“, – sako elektrinę įrengusios įmonės gamybos direktorius.
„Staltika“ – daugiau nei trys dešimtmečiai patirties, inovacijų ir elektros sprendimų pasaulyje
Daugiau nei 30 metų patirties turinti ir įvairius elektros projektus vystanti įmonė „Staltika“ tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose turi patikimo partnerio vardą. Įmonė specializacija – elektros tinklų projektavimas, įrengimas ir priežiūra, sprendimų teikimas pramonės, verslo ir gyvenamųjų objektų sektoriams.
Pagrindinės „Staltikos“ veiklos sritys – elektros pastočių įrengimas, elektros tinklų tiesimas, pastatų vidaus elektros instaliacija, elektriniai matavimai, UPS, ARI sistemos, apsauga nuo žaibo, įžeminimai, saulės elektrinių projektavimas ir montavimas ant įvairių tipų stogų.
Įmonės komanda – aukštos kvalifikacijos inžinieriai, projektuotojai ir montuotojai, gebantys įgyvendinti kompleksinius sprendimus nuo pradinės idėjos iki galutinio rezultato.
Sigitas Kiškis, bendrovė „Staltika“ direktorius
Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo saulės elektrinė išskirtinė tiek dėl savo strateginės reikšmės, tiek dėl itin aukštų reikalavimų, tiek dėl bendros atsakomybės.
Dėmesys kokybei, terminų laikymasis ir modernių technologijų taikymas leidžia laiku ir atsakingai įgyvendinti net tokius sudėtingus ir ypatingos atsakomybės reikalaujančius projektus, kaip Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo saulės elektrinės įrengimas.
Vienas didžiausių įmonės projektų – 80 000 m² gamybinės paskirties pastatų kompleksas, kuriame „Staltika“ atliko visus elektros projektavimo ir įrengimo darbus. Projektas sėkmingai plečiamas iki šiol.
Nuo 2011 m. įmonė aktyviai dirba saulės energetikos srityje, viena pirmųjų 2012 m. Lietuvoje įrengė 1 MW galios saulės elektrinę. Per visą veiklos laikotarpį „Staltika“ suprojektavo ir įrengė daugiau nei 8 MW galios saulės elektrinių tiek ant stogų, tiek ant žemės įvairaus dydžio objektuose visoje šalyje.
„Staltika“ išplėtė veiklos kryptį – diegia pažangius energijos kaupimo sprendimus. Įmonė aktyviai projektuoja ir įgyvendina įvairius energijos kaupiklių projektus: projektuoja, įrengia kaupiklius pramonės ir privačiuose objektuose. Šiuo metu įmonė projektuoja energijos kaupimo ir balansavimo baterijų parką.
Šios iniciatyvos prisideda prie žaliosios energetikos plėtros ir energijos efektyvumo didinimo Lietuvoje ir tai yra vienas „Staltikos“ tikslų – kurti tvarius elektros energijos sprendimus, prisidedančius prie švaresnės energetikos ateities.
„SolarEdge“ technologijų pranašumai – visada didesnis efektyvumas ir saugumas
Nuo 2010 m. veikianti bendrovė „SolarEdge“ yra viena iš pasaulinių saulės energijos technologijų lyderių, įdiegusi daugiau nei 4,5 mln. sistemų visame pasaulyje.
Pirmoji „SolarEdge“ sistema Lietuvoje pradėjo veikti dar 2012 m., o šiandien jos technologijos sėkmingai įdiegtos ir naujajame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale, kur įrengti šeši inverteriai – keturi 100 kW ir du 66 kW galios. Visi moduliai turi optimizatorius, stebinčius kiekvieno modulio veikimą.
Gediminas Juknius, „SolarEdge“ pardavimų vadovas Baltijos šalyse
Matydamas naująjį Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą didžiuojuosi, kad Lietuva nebestato objektų, kurie atitinka tik minimalius reikalavimus, bet kuria tokius pastatus, kurie veiks ilgus metus ir atitiks pasaulinio lygio kokybės standartus.
Vilniaus oro uosto M. K. Čiurlionio išvykimo terminalo saulės elektrinė – puikus pavyzdys. Jos kokybė niekuo nesiskiria nuo elektrinių, sumontuotų San Fransisko ar Los Andželo oro uostuose. Džiugu, kad prioritetas teikiamas patikimai ir atsakingai pagamintai įrangai, kad tiek Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo užsakovas, tiek generalinis rangovas pirmenybę teikė ne mažiausiai kainai, o įrangos kokybei.
Raginu ne tik strateginio lygmens, bet ir įprastų objektų savininkus atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į tiekėjų garantijas, tiekimo stabilumą bei rangovų patikimumą, nes pastatyti objektai turi veikti ilgus metus.
„SolarEdge“ sistema buvo pasirinkta dėl kelių svarbių priežasčių. Pirmiausia – saugumo. Oro uostas, kaip ypatingos svarbos infrastruktūros objektas, privalo užtikrinti maksimalų techninį ir kibernetinį saugumą.
„SolarEdge“ sistema automatiškai stebi modulių darbą, jungčių temperatūrą ir, jai pasiekus kritinį lygį, stabdo srovę, neleidžia atsirasti elektros lankui, kas yra dažna saulės elektrinių gaisrų priežastis. Įvykus gedimui, aukštoji įtampa neutralizuojama vos per keliasdešimt sekundžių. „SolarEdge“ sistema atitinka visus kibernetinio saugumo reikalavimus.
Kitas svarbus pranašumas – didesnis efektyvumas. Tradicinėse sistemose visi moduliai sujungti į vieną grandinę, todėl silpniausiai veikiantis modulis riboja visos grandinės galią.
„SolarEdge“ optimizatorių technologija leidžia kiekvienam moduliui veikti nepriklausomai, todėl net jei keli moduliai generuoja mažiau (krinta šešėlis, nešvarus modulio paviršius), kiti moduliai generuoja energiją maksimaliai. Tradicinėse sistemose silpniausiai generuojantys moduliai neleidžia stipriau generuojantiems išnaudoti viso savo potencialo.
„SolarEdge“ sistema užtikrina patikimą, saugią ir gerokai efektyvesnę elektros gamybą. Šis sprendimas tinka tiek nacionaliniams objektams, tiek modernioms įmonėms, siekiančioms aukščiausios kokybės energetikos sprendimų.
Teiginys apie didesnį generavimą nėra vien rinkodara ar „SolarEdge“ skaičiavimai – tai patvirtino Vokietijos energetikos ir elektrotechnikos sertifikavimo bei testavimo institucija VDE.
„Viessmann“ fotovoltiniai moduliai – patikimumo, kokybės ir efektyvumo etalonas
Daugiau kaip 100 metų veikianti bendrovė „Viessmann“ vertinama kaip patikimas, didelę patirtį turintis, aukščiausius gamybos ir kokybės kontrolės standartus diegiantis partneris, todėl šiam strateginiam Lietuvos projektui ir buvo pasirinkti „Viessmann“ fotovoltiniai moduliai. Renkantis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo saulės elektrinės modulius, gamintojo ir tiekėjo patikimumas buvo vienas svarbiausių kriterijų.
Marijus Digrys, UAB „Viessmann“ pardavimų atstovas prekybai
Saulės elektrinę sudaro 1136 dvipusiai 440 W galios fotovoltiniai moduliai. Abi tokių modulių pusės generuoja elektros energiją: viršutinė pusė gaudo tiesioginę saulės šviesą, apatinė – atspindžius nuo baltos stogo dangos.
Moduliai pagaminti pagal tuo metu naujausios kartos saulės elementų technologiją „n-type TOPCon“, kuri užtikrina didesnį modulių našumą, lėtesnę degradaciją bei geresnį veikimą esant karšiui ir silpnam apšvietimui.
Naujame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale ant stogo įrengtoje saulės jėgainėje sumontuoti naujausi Vokietijos bendrovės „Viessmann“ 440 W galios dvipusiai saulės moduliai „stiklas–stiklas“. „Viessmann“ gamybos ir kokybės kontrolės standartai užtikrino aukštą gaminamų modulių kokybę ir efektyvumą, o Lietuvoje 25 metus veikianti „Viessmann“ atstovybė užtikrina, kad bus vykdomos visos garantijos ir įsipareigojimai.
„Viessmann“ fotovoltinių modulių pranašumai – aukštas efektyvumas, inovatyvios technologijos bei ilgas naudojimo laikas, didesnis elektros energijos generavimas, ilgaamžiškumas ir lėtesnė degradacija. Tai užtikrina, kad modulis ne tik atitiks dabartinius reikalavimus, bet ir stabiliai dirbs ilgus metus. Šie moduliai yra vieni efektyviausių rinkoje.
Vilniaus oro uosto M. K. Čiurlionio terminalo saulės elektrinės projektas – ne tik modulių montavimas ant stogo, tai simbolinis žingsnis link žaliosios ateities ir energinės nepriklausomybės ženklas, kad didelio masto infrastruktūra Lietuvoje jau orientuojasi į atsinaujinančius energijos šaltinius.
