„Pasakos“ kino teatras nuo šiol kino gurmanus kviečia į naują, prestižiniuose Europos architektūros apdovanojimuose „EU Mies Award“ nominuotų „Paupio“ verslo namų pastatą, saugantį daugiasluoksnius ryšius su Vilniaus praeitimi. Jauki, tarsi namų aplinka, šilta medinio pastato išorė žadins kiek kitokius kino gurmanų potyrius.
Būdinga medinei architektūrai
Architektas Audrius Ambrasas pasidžiaugia dėkinga situacija, kad investuotojai atrado pastatui tinkamą funkciją. Senojo medinio namo, kuris vėliau virto kino teatro „Pasaka“ namais, architektai nesistengė visiškai tiksliai atkurti – pastatas buvęs mažesnis, tačiau jo tiksli vieta, tūris ir koncepcija išlaikyti. Sekant senojo pastato istorija, statiniui taip pat parinkta medinė apdaila. Buvo apsispręsta lentomis kalti ne ištisai, nuo vieno iki kito krašto, bet keičiant jų ritmo piešinį, būdingą Vilniaus medinei architektūrai.
Keistas sutapimas – pasirodo, senąjį namelį architektai vadino „pasaka“ dar gerokai prieš jame atsirandant kino teatrui. Sodybėlė turėjo skambią istoriją – sovietmečiu jame buvo F. Dzeržinskio, žinomo pravarde Geležinis Feliksas, vardo muziejus. Tokios istorijos įkvėpti architektai už namelio nugaros sukūrė geležinį fasadą.
A. Ambrasas pasakoja, kad pastato laiptinės tūrio elementas atsirado būtent dėl kino teatro funkcijos – jam reikėjo antro evakuacinio išėjimo. Todėl atvirus laiptus architektai užvėrė, iš išėjimo tarsi sukurdami rankovę. Toks sprendinys atspindi ankstesnę Užupio ar Senamiesčio architektūrą, kuri dažnai formavosi dėl praktinės naudos – panašios laiptinės atsirasdavo, norint apsisaugoti nuo vėjo nešamo sniego.
Svarbiausia – patalpų scenarijus
Interjero architektės Ieva Klimašauskaitė ir Lina Bakienė pripažįsta turėjusios nelengvą užduotį į gana nedidelį plotą sutalpinti net 200 sėdimų vietų turinčias dvi kino ir konferencijų sales bei užkandžių ir gėrimų pardavimo zoną.
Architektės atkreipia dėmesį, kad patalpų scenarijus, nors dažnai nepastebimas ir atrodantis savaime suprantamas dalykas, iš tiesų yra bene pats svarbiausias projektavimo aspektas, todėl projektavimą jos pirmiausia pradėjo nuo funkcinio plano kūrimo ir erdvių išdėstymo.
Pirmas aukštas paskirtas gėrimų ir užkandžių pardavimo zonai ir konferencijų (kino) salei. Antrame aukšte buvo įkurdinta pagrindinė, 112 vietų kino salė.
Pašnekovės atskleidžia, kad tai pirmasis jų studijos projektuotas kino teatras. „Pradėjus dirbti prie šio projekto mano kelionės į kino teatrus gerokai pasikeitė – kiekvieną kartą nuėjusi pažiūrėti filmo, atidžiai analizuodavau kino sales, jų struktūrą, išdėstymą. Keliose salėse netgi matavau kino kėdžių pakylos aukštį“, – sakė L. Bakienė.
Pirmame aukšte užsakovas norėjo nemažos gėrimų ir užkandžių pardavimo zonos, kurioje būtų parduodami fasuoti ir nefasuoti gaminiai, šilti spragėsiai, šaltieji ir karštieji gėrimai ir, žinoma, patys kino bilietai.
Todėl projektuoti baldus architektės pradėjo būtent nuo šio netrumpo prekių sąrašo, ieškojo geriausio būdo, kad viskas tilptų nedidelėje erdvėje. Kadangi už viską atsiskaityti galima tik vienoje kasoje, buvo sugalvota, išnaudojant patalpos ir baldų išdėstymą, sudaryti vieną bendrą eilę.
Lyg namie
Interjero projekto autores sužavėjo pastato architektūros jaukumas, namų atmosfera. Tokio paties įspūdžio jos siekė ir interjere, kad atėjęs žiūrovas pasijaustų lyg namie, o ne šaltoje ir nuasmenintoje kino salėje. Tai turėjo priminti kino pasakos namelį, kuriame jaukios erdvės leistų visiškai pasinerti į rodomus filmus.
„Mums labai gražus šio pastato fasadas su daug įvairaus dydžio langų, todėl norėjome kiek įmanoma daugiau jų išsaugoti ir interjere. Netgi ketinome daryti pagrindinę kino salę pirmame aukšte, bet galiausiai teko atsisakyti šios idėjos dėl suplanavimo logikos ir patogumo. Vis dėlto vieną iš esminių pastato bruožų išlaikėme ir viduje – kino salėje aiškiai matomas ir jaučiamas šlaitinis pastato stogas“, – komentavo autorės.
Jaukumo jausmą nedidelis plotas leido sukurti gana lengvai. Šiai atmosferai perteikti architektės panaudojo lenktas baldų formas, dominuojančias pastelines spalvas.
Interjero autorės stengėsi išvengti aukštų lubų suteikiamo vadinamojo šulinio efekto, todėl pirmo aukšto erdvę sušvelnino skaidytu dažymu: lubas ir viršutinę sienos dalį dažė juodai, sienos vidurį paliko baltą ir natūralaus betono, o apačioje sukūrė pastelinę juostą. Kino salėse dominuoja juoda spalva, todėl buvo įtraukta ir keletas juodų elementų: kai kur paliktos juodos lubos ir juodi gamintų baldų krašteliai, naudotos juodos durų rankenos.
Gerai akustikai užtikrinti buvo sukurtas atskiras akustikos projektas. Kino salėje naudotos akustinės lubos, akustinės sienų plokštės, kiliminė danga, pirmame aukšte – akustinės purškiamosios lubos ir kiliminė danga.
Kino teatre dominuoja automatizuotas šviestuvų valdymas, jungikliais valdomi šviestuvai palikti tik vietose, kur jų reikalavo patalpos funkcija.
Daugelyje sienų vietų paliktas atviras betonas. Grindims panaudotą lietą betoną autorės pasirinko dėl tekstūros ir praktiškumo, o kiliminę dangą – dėl akustinių savybių.
[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]Taip pat skaitykite:
Įspūdingi fasadai – su tvaria termomediena
Grindims – kokybiškos apdailos medžiagos, atitinkančios saikingą estetiką ir akustinius reikalavimus
[/su_note] [su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]
Įrengiant „Pasakos“ kino teatrą, pagrindinė užduotis UAB „Dizaja“ inžinieriams buvo užtikrinti kino salės mikroklimatą, suprojektuojant ir įrengiant akustiškai adaptuotus inžinerinių sistemų komponentus. Per 21 metus sukaupta įmonės patirtis leido profesionaliai ir greitai pasiekti užsakovo poreikius atitinkantį rezultatą.
[/su_note] [su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2020 spalis
Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?
Prenumeruokite metams vos už 27 eurus!
[/su_note]PARTNERIO TURINYS
