Bauhauzo judėjimas, prasidėjęs 1919 metais Vokietijoje, stengėsi sujungti meniškumo individualizmą su masine produkcija ir funkcionalumu. Deja, pats judėjimas, nors ir paliko ryškų pėdsaką ir persikėlęs per Atlantą įsiliejo į kitas meno sritis, Vokietijoje negyvavo taip ilgai – dėl nacių režimo spaudimo, Bauhauzo vokiškoji mokykla buvo uždaryta pačių steigėjų. Tačiau judėjimo idėjos nemirė – 2020-aisiais Europai išgyvenant COVID-19 sukeltą krizę, kovojant su klimato kaita, žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, patiriant ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje pasekmes, Naujasis Europos Bauhauzas yra kibirkštis, galinti pagaliau paskatinti mūsų gyvenamosios aplinkos konversiją.

Savo esme ši iniciatyva skatina suburti visų amžių, tautybių, išsilavinimo ir socialinės padėties žmones, suteikiant jiems galimybę gyventi tvaresnėje, įtraukesnėje ir estetiškai patrauklesnėje aplinkoje. Nepamirštamas ir pirminėse Bauhauzo idėjose aktualus masiškumo efektas – sprendimai, nors nauji ir dažnai unikalūs, minimalių korekcijų pagalba turėtų būti pritaikomi visoje Europoje ir net už jos ribų, įgalinant bendruomenes kurti tvaresnį gyvenimą.

Šis projektas yra itin plataus spektro ir siekia įgyvendinti pokyčius visoje mūsų gyvenamojoje erdvėje, keičiant bendrąją aplinką, pastatus ir mūsų naudojimosi jais įpročius. Tačiau neįmanoma įsivaizduoti tokio tektoninio pokyčio neliečiant jau esamų pastatų ir nediskutuojant apie jų renovaciją. Būtent todėl Europos Komisija Bauhauzo iniciatyvą paskelbė kartu su renovacijos banga, matydama šių dviejų iniciatyvų sąryšį ir efektyvesnio veikimo galimybes. Pirmieji Bauhauzo finansavimo ištekliai jau yra nukreipti į realius projektus, kurie galėtų suderinti visus aukščiau išvardintus principus ir prisidėti prie pokyčių, kurių taip laukia visa Europa.

Tvarumas ir individualumas

Abi iniciatyvos sutelkė milžiniškus finansus, bet ir užduotis ne iš lengvųjų; renovacijos bangos uždavinys – 35 milijonai renovuotų pastatų iki 2030 metų, Bauhauzo – visiškai pakeistas mūsų pastatų funkcionavimo ir jų integracijos į mūsų socialinį audinį suvokimas. Tai labai svarbu ir Lietuvos kontekste. Būdami posovietine valstybe, kurioje dauguma miegamųjų rajonų, ypač didžiuosiuose miestuose, buvo projektuoti ir statyti sovietmečiu, turime pastatus, dažnu atveju neatitinkančius nei vienos iš Bauhauzo idėjų.

Daugiabučių rajonai nėra įtraukūs gyventojams, jų energinė klasė dažnai yra arti nerenovuotinos (tarp žmonių, dirbančių su renovacija, yra gajus posakis, jog kiekvienas daugiabutis yra kreivas savaip), todėl apie jokį tvarumą negalima šnekėti, kol jų pilka masė tinka filmuoti serialą „Černobylis“, bet neskatina kūrybiškumo. Tiesa, dalis mažesnių savivaldybių šias problemas sprendžia renovuodamos savo turimus daugiabučius, taip sumažindamos energinius kaštus bei tvarkydamos vizualinę pastatų estetiką. Tačiau reikia pripažinti, kad Lietuvoje turima renovacijos programa vangiai skatina individualumą ir įdomius architektūrinius sprendimus. Kūrybiškumas yra svarbus Bauhauzo principas, tad tai tik viena priežasčių, atskleidžiančių šio projekto aktualumą diskutuojant apie vykdomas renovacijas, ypač didžiuosiuose miestuose, dažniausiai atsiliekančiuose nuo bendrų renovacijos mastų.

Modulinė renovacija

2020 metais Europos Sąjungos „Horizon“ programos finansuotas „Hearth“ tyrimas atskleidė, jog „modulinė renovacija gali pasiūlyti gerokai greitesnius, pigesnius ir tvaresnius sprendimus, lyginant su tradiciniais renovacijos būdais“. Nors modulinė renovacija ilgą laiką buvo ne tik brangesnė, tačiau ir tinkamai nereglamentuota, todėl sunkiai įgyvendinama Lietuvoje, 2022 metais buvo sutvarkytos reglamentavimo problemos ir jau šiais metais APVA ruošiasi pradėti pilotinius projektus tiek viešiesiems, tiek privatiems pastatams (daugiabučiams) renovuoti būtent šiuo būdu. Tokia renovacija užtikrintų Bauhauzui taip reikalingus žiedinės ekonomikos principus. Tačiau kas yra modulinė renovacija?

Tai yra iš anksto paruoštų ir gamykloje pagamintų organinės kilmės skydų naudojimas pilnai renovuojant pastatą. Tokiems skydams naudojamas medis, o vidinis užpildas gali būti iš kanapių pluošto ar kitų organinių medžiagų. Šie skydai konkrečiam pastatui pilnai paruošiami gamykloje, joje sudedami langai, vėdinimo sistemos, o atvežus prie renovuojamo pastato jis tiesiog apvelkamas naujais „drabužiais“. Didėjant tokių projektų masiškumui, jų gamyba taptų labiau industrine, o tai lemtų ir kaštų bei kainų kritimą. Tokie projektai turi ir daugiau privalumų – palyginus su įprastine renovacija, jų trukmė yra gerokai trumpesnė, projektas gali būti įgyvendintas per maždaug 51 dieną, kuomet dabartinė renovacija gali trukti dvejus ar net daugiau metų. Įprastinės renovacijos atveju, dėl ilgalaikiškumo kylant statybinių medžiagų ir darbo kaštams, toks procesas įmonėms gali tapti nerentabilus. Kartu tai tampa ilgalaike našta gyventojams. Dar viena modulinės renovacijos projektų nauda yra gerokai mažėjantis reikalingų statybos darbuotojų kiekis. 

Tačiau ir šis renovacijos būdas nėra visiškai neproblematiškas. Nors jis gali greitai ir pakankamai tvariai įgyvendinti du iš trijų Bauhauzo tikslų (tvarumas ir prieinamumas), problemų kelia autentiškumo bei meniškumo aspektas. Tam, kad moduliniai projektai būtų prieinamos kainos, jie turi būti tipiniai ir pakankamai vienodi, tad lieka mažai galimybių individualumui. Jau minėtas „Hearth“ tyrimas atskleidė, jog būtent galimybė „prispausdinti“ vienodų dėžučių yra atstumiantis veiksnys svarstant modulinę renovaciją vakarų Europoje. Antroji problematikos dalis yra senų pastatų būklė. Tam, kad gamykloje surinkti moduliai būtų tinkami pastato „apvilkimui“, kiekvienam iš jų reikia kruopščių skaičiavimų, nes dažniausiai jų fasadai nebūna tipiniai, turi nuokrypių, o tai didina renovacijos kainą bei apsunkina tipinių projektų industrializaciją.

Organinių medžiagų naudojimas ir svarba renovacijoje

„Statybų sektorius gali transformuotis iš anglies dvideginio skleidėjo į jo gaudyklę, jei pereisime prie organinių statybinių medžiagų, tokių kaip medis ir naujausių technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas,  naudojimo“ – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Nepaisant to, kad modulinė renovacija turi savo iššūkių, Europos Komisija mato joje didžiulį potencialą, todėl nemaža dalis Bauhauzo finansinių kvietimų yra susiję būtent su medžio panaudojimu statybose bei renovacijoje.

2023 ir 2024 metais 106 milijonų eurų bus skirta katalizuoti pokyčius per „Horizon“ programą. Dalis šių pinigų bus nukreipta į projektus, susijusius su medžio ir kitų organinių medžiagų panaudojimu renovacijoje. Tai turėtų labai atpiginti pačios renovacijos kainą, tačiau tai tikrai nėra vienintelė teikiama nauda. Kalbant apie organinių medžiagų naudojimo renovacijoje svarbą, galima išskirti šias sritis:

1. Sveikata: organinės medžiagos paprastai yra netoksiškos ir neturi kenksmingų chemikalų, todėl jos yra saugesnės žmonėms ir aplinkai. Jos nesukelia kenksmingų lakiųjų organinių junginių (VOC), kurie gali neigiamai paveikti vidaus oro kokybę ir sukelti sveikatos problemas.
2. Tvarumas: organinės medžiagos dažnai gaminamos naudojant tvarius metodus ir yra biologiškai skaidrios arba perdirbtinos, mažinant renovacijos poveikį aplinkai. Jos taip pat gali būti pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, tokių kaip bambukas ar kanapės.
3. Energetinis efektyvumas: organinės medžiagos gali teigiamai paveikti pastato energinį efektyvumą. Pavyzdžiui, iš natūralių medžiagų, tokių kaip vilna ar celiuliozė, pagamintas izoliatorius gali suteikti gerą termoizoliaciją ir sumažinti šildymo ir vėsinimo išlaidas.
4. Estetika: organinės medžiagos gali suteikti unikalų ir natūralų estetinį vaizdą renovacijos projektui. Medžiagos, tokios kaip mediena, akmuo ir molis, gali sukurti šiltą ir jaukią atmosferą, tuo pačiu metu suteikiant erdvei tekstūrų ir gylio pojūtį.
5. Ilgalaikiškumas: organinės medžiagos dažnai turi ilgesnį gyvenimo ciklą nei sintetinės medžiagos, tad mažėja poreikis dažniems pakeitimams, ir, atitinkamai, atliekų kiekis. Pavyzdžiui, tvirtos medinės grindys su tinkama priežiūra gali tarnauti dešimtmečius ar net šimtmečius, o sintetinės kilmės paviršius gali reikalauti atnaujinimo kas kelis metus.

Naujasis Europos Bauhauzas nėra tik prototipų kūrimas. Tai dabarties projektai, kuriuos iš pavienių norima paversti tvariais ir ilgalaikiais sprendimais visai Europai. Kartu tai yra galimybė šalims kaip Lietuva surasti sprendimus, užtikrinančius tvarų pastatų atnaujinimą, o renovacijas vykdyti pasitelkiant organines medžiagas ir naujausias technologijas. Todėl proaktyvus veikimas ir įsitraukimas šioje srityje būtinas iš visų – valstybės, verslo ir gyventojų.