37 tūkstančiai daugiabučių. Maždaug tiek jų dar reikėtų renovuoti, bet žinant, kad per 17 metų pavyko renovuoti vos apie 4 tūkstančius, kyla daug klausimų dėl galimybių ne tik efektyviai pasiekti šiuos skaičius, bet ir pasiekti juos kada nors apskritai. Karas Ukrainoje dar kartą priminė, kaip svarbu užsitikrinti energinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir minimalius energijos poreikius namų šildymui. Tačiau, Valstybės kontrolės duomenimis, vis dar apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sunaudoja daugiabučiai namai, kurių didžioji dalis (apie 83 proc.) vis dar energiškai neefektyvūs. Šilumos trasose kasmet prarandama apie 15 proc. pagaminamos energijos, o kai kuriose savivaldybėse šie nuostoliai sudaro iki 27 procentų. Prarasti energiją trasose yra neišvengiama ir to visiškai eliminuoti neįmanoma (pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse jie vidutiniškai sudaro 10 proc.), bet, norint užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos energijos tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, būtina siekti, kad šie nuostoliai būtų kuo mažesni.

Gražūs renovacijos norai – lėtas tempas

Vyriausybė yra nusistačiusi siekį renovuoti 1000 daugiabučių per metus, bet net tokiu atveju, kad renovuotume visus numatytus daugiabučius, reikėtų daugiau nei 33 metų. Tačiau, matant renovacijos tempą, jaučiant pasaulį kaustančią įtampą ir girdint 80 metų Europoje tylėjusius karo pabūklus, tampa aišku, kad šį skaičių greičiausiai galėtume mažų mažiausiai dvigubinti, o greičiausiai, jeigu niekas nesikeis, ir trigubinti. Iš tiesų, pernai, prasidėjus karui, pasirašyta vos 160 renovacijos sutarčių, 2021-aisiais – 300. Tempas išties labai lėtas, o ir kalbame dar tik apie pasirašytas renovacijos sutartis, o ne pabaigtus renovuoti daugiabučius. Renovacijos eiga biurokratiškai lėta, nuo idėjos iki proceso gali reikėti ir kelerių metų, vien ką reiškia tai, kad didžioji dalis prieš 2022 m. pasirašytų finansavimo projektų turėjo būti perskaičiuoti, nes viskam gerokai pabrangus nepavyko rasti rangovų. Tad net ir tai, kad jau surinkti parašai renovacijai, pasiruoštas investicinis projektas ir uždegtos kitos žalios šviesos, negarantuoja sėkmės. Renovacija neretai yra neįdomi didiesiems rangovams, todėl ne visi jie patikimi, nemaža jų dalis labai greitai paveikiami rinkose pasitaikančių duobelių ir svyravimų. Taip pat, jei atsiranda brokas, nėra lengva tai įrodyti arba tiesiog nebėra kam tą broką taisyti. Tokia situacija kuria užburtą ratą, kai gyventojai nepasitiki arba nesupranta renovacijos proceso, todėl neskuba renovuoti savo namų, nors, Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, dabartinė valstybės parama sudaro apie 40 proc. visų renovacijos kaštų, o tai yra viena dosniausių renovacijos schemų Europos Sąjungoje.

Nauja renovacijos schema

Europos Sąjunga skiria daug dėmesio ir pinigų renovacijai, tai yra tikslas, iškeltas norint didinti nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir įvykdyti žalumo siekius, tačiau ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje renovacija vyksta labai lėtai. Kalbama apie maksimalų 1 proc. renovuotų daugiabučių per metus. Dar neturime tikslios 2022-ųjų informacijos, tačiau aišku, kad dėl susidariusios situacijos (Rusijos pradėto karo ir sutrūkinėjusių tiekimo grandinių, infliacijos) renovacijos mastas turėjo būti dar lėtesnis. Visa Europa ieško išeities, tačiau vis dažniau manoma, kad dabartinis renovacijos modelis Lietuvoje yra tiesiog atgyvenęs ir netvarus. „Mano nuomone, šiandien tas finansavimo modelis, kuris taikomas, yra išsisėmęs, reikėtų ieškoti naujų sprendimų, naujo finansavimo modelio, kuris užtikrintų, kad renovacija vyktų pagal tą planą, kurį yra pasitvirtinusi Aplinkos ministerija“, – apie renovacija praėjusių metų gale sakė Statybininkų asociacijos pirmininkas Dalius Gedvilas.

„Mano nuomone, šiandien tas finansavimo modelis, kuris taikomas, yra išsisėmęs, reikėtų ieškoti naujų sprendimų, naujo finansavimo modelio, kuris užtikrintų, kad renovacija vyktų pagal tą planą, kurį yra pasitvirtinusi Aplinkos ministerija“, – apie renovacija praėjusių metų gale sakė Statybininkų asociacijos pirmininkas Dalius Gedvilas.

Panašiai mąsto ir dalis miestų bei rajonų merų, dalis jų prisideda prie valstybės iniciatyvos savivaldybės lėšomis, kiti skatina rinktis bent jau mažąją renovaciją. Dauguma mini biurokratinių kliūčių mažinimą, procesų spartinimą, įkainių didinimą. Tačiau kartu Aplinkos ministerija kalba apie ilgalaikio laikotarpio paramos mažinimą. Vadinasi, paskatos atlikti renovaciją gyventojams mažės. Jau dabar galime kalbėti, kad renovacija gyventojams atsiperka per 20–30 metų, tad daugelį jų sunku įtikinti jos nauda (didėjanti būsto vertė, gerėjanti gyvenimo kokybė, mažėjantis neapibrėžtumas dėl šildymo kainų ir kt.). Šiais metais keičiasi ir kvietimų taisyklės, renovuoti daugiabučiai turės atitikti bent menkiausiai B klasę, tačiau kol kas vienintelis paleistas APVA renovacijos kvietimas yra skirtas A klasei.

A ir B klasės renovacija

Vidutinis daugiabutis, pastatytas iki 1993 metų (tokiems ir yra skelbiami renovacijos konkursai), apie 25–35 proc. šilumos energijos praranda per sienas, 20–25 proc. – per langus, o dar 10–20 proc. šilumos energijos iškeliauja per stogą. Tai milžiniški energijos nuostoliai, trukdantys Lietuvai tapti energetiškai efektyviai, o didėjantis spaudimas ir nespartėjanti renovacija reikalauja imtis ir kitokių skatinimo priemonių.

Anksčiau šiais metais Aplinkos ministerija paskelbė atliktos analizės rezultatus. Modeliavimui ir analizei buvo pasirinktas realus 1981 m. statytas tipinis penkių aukštų surenkamųjų gelžbetonio plokščių daugiabutis pastatas. „Įvertinus visus aspektus – nuo investicijų ekonominio naudingumo, nekilnojamojo turto vertės padidėjimo iki šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo – akivaizdu, jog gyventojams abejonių dėl A energinio naudingumo klasės pasirinkimo atnaujinant seną daugiabutį turėtų likti vis mažiau“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Įvertinus visus aspektus – nuo investicijų ekonominio naudingumo, nekilnojamojo turto vertės padidėjimo iki šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo – akivaizdu, jog gyventojams abejonių dėl A energinio naudingumo klasės pasirinkimo atnaujinant seną daugiabutį turėtų likti vis mažiau“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Skaičiavimai rodo, kad per 20 metų laikotarpį namo gyventojai už šildymą sutaupytų 200 tūkst. eurų, o įmokos išaugtų nežymiai. Pasirinkus A energinio naudingumo klasę, įmoka siektų nuo 1,60 iki 1,72 euro už m², B klasės – nuo 1,36 iki 1,44 euro už m², o C klasės – nuo 1,32 iki 1,40 euro už m². Modernizuojant daugiabutį iki B energinio naudingumo klasės, išlaidos su projekto parengimu, statybos technine priežiūra bei projekto administravimu padidėtų beveik 3 proc., palyginti su C energinio naudingumo klase. Norint pasiekti A energinio naudingumo klasę palyginti su C energinio naudingumo klase – išlaidos padidėtų 23 procentais. Tačiau dėl didėjančių energijos išlaidų sutaupymų, galutinis kainos keitimasis būtų neženklus. Tipinio dviejų kambarių buto, kurio plotas 50,80 m², savininkui mėnesinė įmoka grąžinant paskolą bankui atnaujinus namą iki A energinio naudingumo klasės būtų 80,85 euro per mėnesį, o įmokos už žemesnio energinio naudingumo namą būtų 73,15 euro per mėnesį už B klasę ir 71,12 euro per mėnesį už daugiabutį, modernizuotą iki C energinio naudingumo klasės.

Visoms trims energinio naudingumo klasėms pasiekti naudojamos šios energiją taupančios priemonės: šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, saulės kolektorių įrengimas, išorės atitvarų šiltinimas, langų ir išorinių durų keitimas, balkonų įstiklinimas, natūralaus vėdinimo sistemos atnaujinimas ar rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas, bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų bei apšvietimo atnaujinimas, vėdinamas fasadas.

Į B ir A klasės priemonių paketus įtrauktas rūsio perdangos šiltinimas, taip pat paketuose skiriasi atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės pagal norminius reikalavimus. Į A klasės paketą įtrauktas rekuperacinės vėdinimo sistemos butuose įrengimas, kad būtų užtikrinami norminiai higienos reikalavimai.

Tačiau dalis įmonių kalba, kad, daliai daugiabučių norint pasiekti A klasę, vien numatytų priemonių nepakaks ir turėsime kalbėti apie fotovoltinių elektrinių ir kitų priemonių įrengimą. Nors tai teisingas kelias kalbant apie siekius, kad pastatai taptų energetiškai pasyvūs, tačiau menkai įsivaizduojamas dabartinėje finansavimo schemoje, kuri proteguoja mažiausios kainos pirkimus, yra nepatraukli architektams ar didesnėms rangovams.

Apie šių dienų renovacijos ypatumus ir svarbius rodiklius pasakoja ekspertas, Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Kodėl pirmam šių metų kvietimui pasirinkta būtent A klasės renovacija?

Siekiant įgyvendinti Lietuvos ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje numatytus tikslus ir naujo 2021–2027 m. laikotarpio ES fondų programoje numatytus minimalius energinio naudingumo reikalavimus, paskelbtas kvietimas po renovacijos pasiekti A arba aukštesnę energinę klasę. Aplinkos ministerijos užsakymu buvo atliktas tipinio daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) skirtingoms energinio naudingumo klasėms pasiekti alternatyvų modeliavimo, analizės ir ekspertinio vertinimo tyrimas. Rezultatai parodė, kad, nors projekto išlaidos siekiant A energinio naudingumo klasės padidėja, tačiau mėnesio įmokos gyventojams išauga nežymiai, taip pat atlikta studija rodo, jog toks daugiabučio atnaujinimas gali sumažinti šilumos sąskaitas iki 8 kartų.

Ekspertų vertinimu, atnaujinus standartinį daugiabutį gyvenamąjį namą iki A energinės klasės, šiluminės energijos sąnaudų patalpų šildymui sumažėjimas gali siekti iki 87 procentų. Išmetamo šiltnamio efekto sukeliančių dujų (CO² ekv.) kiekio sumažėjimas gali siekti apie 43 t per metus. Tai ženklus pokytis, jei gyventojai pasiryžta atnaujinti daugiabutį namą iki A pastato energinės naudingumo klasės.

Koks esminis skirtumas tarp A ir B klasės renovacijos?

Siekiant A klasės visi langai (butų ir laiptinių) ir balkonų, išorės įėjimų durys keičiami naujais, montuojant juos sienos termoizoliaciniame sluoksnyje. Dėl skirtingų šilumos laidumo reikalavimų A ir B klasių pastatų atitvaroms, jų apšiltinimui naudojamų tapačių termoizoliacinių medžiagų sluoksnio storis skiriasi – A klasės pastatuose jis bus didesnis. Palyginimui pateikiame Aplinkos ministerijos užsakymu atlikto tyrimo ištrauką, kurioje pateikiama informacija apie B ir A klasių atitvarų šilumos perdavimo koeficientus

Ar gyventojams tokia renovacija atsiperka ar yra gerokai brangesnė?

Investicijų atsipirkimo laiką lemia daug veiksnių, tiek miestas, kuriame modernizuojamas daugiabutis, tiek modernizuojamo pastato būklė, tačiau didžiausią įtaką lyginant skirtingos energinės naudingumo klasės pastatų renovaciją turi šiluminės energijos kaina. Taigi šis dydis gali labai skirtis priklausomai nuo to, kokiame mieste bus renovuojamas daugiabutis ir kokia šilumos energijos kaina bus rengiant investicijų planą – kuo mažesnė šilumos energijos kaina, tuo ilgesnis atsipirkimo laikas. Daugiabučio modernizavimas iki A energinio naudingumo klasės, palyginti su B klase, yra pranašesnis, nes leidžia kasmet sutaupyti nuo 10 iki 20 proc. daugiau šiluminės energijos sąnaudų patalpoms šildyti, o tai per laikotarpį duoda gyventojams didesnę grąžą.

Preliminaraus mėnesinės įmokos dydžio Eur/m² gyventojui, renovuojant tipinį penkių aukštų daugiabutį, palyginimas:

• C energinio naudingumo klasės pastate svyruoja nuo 1,32 iki 1,40;
• B energinio naudingumo klasės pastate – nuo 1,36 iki 1,44;
• A energinio naudingumo klasės pastate – nuo 1,60 iki 1,72.

Dviejų kambarių buto (50,80 m²) savininkui mėnesinės įmokos pavyzdys:

• siekiant C energinio naudingumo klasės – 71,12 Eur;
• siekiant B energinio naudingumo klasės – 73,15 Eur;
• siekiant A energinio naudingumo klasės – 80,85 Eur.