Daugiau nesutarimų, anot R. Skujos, kyla su privačių miškų savininkų teises turinčia ginti Lietuvos miško savininkų asociacija, o ne su tais, kurie dirba ir tinkamai rūpinasi mišku.
Situacijai švelninti – naujas mokestis
Aplinkos ministerijos Miškų departamento pateiktais duomenimis, privačių miškų savininkai 2012 metais sumokėjo 13,9 mln. litų mokesčių. Miškų urėdijos kasmet į valstybės biudžetą sumoka tiek mokesčių, kiek nesumoka nė viena valstybės ar privati įmonė – daugiau kaip 220 mln. litų. Seimas privačių miškų savininkams parengė naują daug diskusijų sukėlusį 5 proc. pajamų mokestį už parduotą žaliavinę medieną ir nukirstą mišką. Surinktus pinigus žadama skirti miško keliams tvarkyti, priešgaisriniams įrenginiams, sausinimo sistemoms prižiūrėti. Jonavos miškų urėdijos urėdas linkęs tokiai iniciatyvai pritarti. Juolab tokį mokestį į Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą jau seniai moka ir pačios miškų urėdijos – dalis sumokėtų pinigų kasmet grįžta tvarkant ir prižiūrint miško kelius.
„Savų pinigų visada gaila. Tačiau prie miško infrastruktūros turi prisidėti visi jos naudotojai. Miško keliai reikalingi ne tik mums vieniems, bet ir privačių miškų savininkams, miškų lankytojams. Kelių priežiūrą užkrauti ant vienų pečių, kai jais naudojasi visi, tačiau moka vieni – neteisinga“, – komentavo R. Skuja.
Įgyvendinant žemės reformą valstybiniai ir privatūs miškai suskaldyti, išmėtyti. „Jau dabar tie keliai margi kaip gyvatė: per valstybinį mišką einančius kelius prižiūrime, per privatų mišką – minimaliai taisome, per valstybinį – vėl prižiūrime. O kaip kitaip – su malūnsparniu juk neperskrisime nepravažiuojamo ruožo“, – ironizavo miškininkas.
Prisidėdami prie miško kelių priežiūros, neabejoja R. Skuja, privačių miškų savininkai jais atsakingiau naudotųsi. Kol kas urėdija savo lėšomis tobulindama kelių, privažiavimų ir pažintinių takų tinklą miškuose gyventojams sudaro geresnes sąlygas aplankyti Jonavos miškų urėdijos teritorijose esančius miškus.
Keliams skirs daugiau dėmesio
2012 metais Jonavos miškų urėdija miško kelių priežiūrai išleido 306 tūkst. litų, 2013-aisiais – 294 tūkst. litų įmonės lėšų. Nuo 2012 metų urėdija įgyvendina ES projektą – rekonstruoja 6,7 kilometro miško kelio atkarpą. Tam skirta 600 tūkst. litų ES paramos. Lietuvos automobilių kelių direkcija kelių rekonstrukcijai 2013 metais suteikė 95 tūkst. litų.
Urėdijos kasdienių darbų sąraše ne tik visi miško apsaugos priežiūros darbai, bet ir melioracijos įrenginių, gaisrų stebėjimo sistemos, priešgaisrinių įrenginių priežiūra. Nors priešgaisrinės mineralizuotos juostos, priešgaisriniai barjerai, vandens paėmimo vietos įrengiami tik valstybiniuose miškuose, priešgaisrine apsauga, stebėjimu ir gaisrų gesinimu miškų urėdijos rūpinasi ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose. Už miškų stebėjimą ar gaisrų gesinimą, R. Skujos teigimu, sąskaitų privačių miškų savininkai nesulaukia.
Sistemai priekaištų neturi
Miškų gaisringumui, anot R. Skujos, daugiausia įtakos turi sausringi metai, taip pat gėrybių miške gausa: jei yra gėrybių, vadinasi, miškuose netrūks lankytojų, taigi ir gaisrų. Jonavos miškų urėdijos prižiūrimuose miškuose įdiegta moderni gaisrų stebėjimo sistema. Panaši įranga veikia daugelyje urėdijų, kurių miškai pasižymi didesniu gamtiniu degumu. Ši sistema, R. Skujos teigimu, veikia nepriekaištingai, o tokios įrangos būtinybę geriausiai supranta tie, kurie vasaras leisdavo budėdami priešgaisriniuose bokštuose.
Miškų stebėjimo sistema ne tik efektyviai veikia, bet ir taupo lėšas, nes įdiegus ją atsisakoma senųjų bokštų, nebereikia jų atnaujinti, taupomas darbuotojų, kurie įtempto sezono metu gali atlikti būtinus miško priežiūros darbus, laikas.
Miškininkų darbą atkuriant ir tausojant Lietuvos miškus įvertino visas pasaulis. Jeilio (JAV) universiteto mokslininkams paskelbus kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą paaiškėjo, kad Lietuva – geriausiai miškus sauganti valstybė pasaulyje.
