Magdalena Beliavska
Objekto pavadinimas: VGTU Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų laboratorijos ir mokomasis korpusas
Vieta: Vilnius, Plytinės g. 25
Statytojas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Architektai: UAB „MUTUUS“ (ankstesnis pavadinimas UAB „TAEM Architektai“), Julius Šeibokas, Agnė Petkūnienė, Nora Bernotienė
Generalinis rangovas: AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST)
Objekto plotas: 9 000,00 m2
Statybų metai: 2021–2023 m.
Fotografas: Aleksas Jaunius
Vilniaus akademiniu centru laikomas Saulėtekis šiemet pasipildė dar vienu, ypatingos svarbos objektu. Čia duris atvėrė modernusis laboratorinis korpusas, po vienu stogu sujungęs VILNIUS TECH Mechanikos, Elektronikos bei Transporto inžinerijos fakultetų bendruomenę. Kokybiškos darbo, pažinimo ir tyrimo sąlygos tai inovacijų pagrindas – ir galimai naujos eros Lietuvos inžinerijos mokslų pradžia.
VGTU inovacijos gims po vienu stogu
Anksčiau Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetai buvo išsibarstę po skirtingus Vilniaus rajonus, bendruomenė migravo tarp skirtingų pastatų. Jų perkėlimas į vieną vietą, tarpkryptiškumo skatinimas, geresnių sąlygų mokslui ir bendradarbiavimui tarp skirtingų inžinerijos šakų specialistų sukūrimas – tikslas, kurį išsikėle Vilniaus Gedimino technikos universitetas, užkurdamas šio objekto statybas.
Minėtų fakultetų auditorijų ir laboratorijų pastatų kompleksas įsikūrė prie esamo transporto inžinerijos fakulteto Plytinės gatvėje, miškingame Saulėtekyje. Nors ir toli nuo miesto centro, bet arti kitų VILNIUS TECH bei Vilniaus universitetui priklausančių pastatų, šis kompleksas pratęsia Saulėtekio – studentų miestelio, o dabar ir inovatyvaus sostinės mokslo centro idėją. Paklaustas apie tokios paskirties objekto projektavimo iššūkius ir darbų pradžią, architektas Julius Šeibokas prasitaria, jog „sąlygų buvo daug, labai įvairių ir visos neginčijamos. Dirbome su visų trijų fakultetų dekanais, katedrų vedėjais, turėjome visi bendrai surasti geriausią sprendimą specifinei pastato paskirčiai įgyvendinti. Šiokiam tokiam aiškumui įvesti patikslinsiu, jog Transporto ir Mechanikos fakultetuose yra dirbama ir mokomasi su pakankamai „purvinais“ procesais (suvirinimas, darbas su staklėmis, darbas su metalu, varikliais, robotais ir t. t.) todėl be edukacinės funkcijos buvo labai svarbu suderinti laboratorijų eksploatavimo ergonomiškumą. Tik Elektronikos fakultetas, kuriam, atvirkščiai, yra reikalinga tyla ir švara, buvo atskirtas nuo kitų dviejų fakultetų pastato dalimi. Šiame procese dalyvavome kartu su universiteto kanceliarija, pastate įsikursiančių fakultetų administracija, bei Architektūros fakultetu. Tai buvo pakankamai sudėtingas, bet labai įdomus procesas.“
Įkvėpimas – iš paskirties ir… istorijos
Aptariamas laboratorijų korpusas yra dviejų pastatų komplekso dalis, antroji – mokomosios paskirties pastatas su auditorijomis. Visą komplekso koncepciją nuo pirmųjų eskizų, iki galybės architektūrinių, urbanistinių ir technologinių sprendimų priėmimo kūrė trijų architektų komanda: laboratorijų komplekso autorė Nora Bernotienė, mokomojo korpuso architektė Agnė Petkūnienė bei bendraautoris ir projekto vadovas Julius Šeibokas.
Projektui paskirto sklypo kaimynystėje jau buvo įsikūręs Transporto inžinerijų fakulteto rūmų korpusas, įsiliejęs į naujai kuriamą kompleksą ir tapęs jo integralia dalimi. Naujus tūrius nuspręsta projektuoti perimetru apie viduje formuojamą aikštę, skirtą susibūrimams ir renginiams. Žemesnės pastatų dalys organizuojamos palei Plytinės gatvę, taip kuriant vizualinį ryšį tarp aikštės ir pušyno. Laboratorijų korpuso žemesnioji dalis yra 18 m aukščio ir projektuojama tarsi ekranas, izoliuojantis kompleksą nuo judrioje gatvėje keliamo triukšmo. Didieji komplekso pastatai (laboratorijų korpuso aukštesnioji 4 aukštų ir 25 m aukščio dalis bei mokomojo korpuso aukštesnioji 5 aukštų ir 25 m aukščio dalis) orientuoti statmenai gatvės, tokiu būdu atidengiamas vaizdas į pušyną.
Įvažiavimas į teritoriją yra įrengtas vakarinėje Transporto inžinerijos fakulteto laboratorijų dalyje, įrengta ir virš 200 vietų dviračiams. Pėsčiųjų judėjimas organizuojamas nuo Plytinės gatvėje esančios viešojo transporto sustojimo stotelės kuriant pėsčiųjų srautų susikirtimo vietą komplekso aikštėje. Pagrindinis įėjimas į laboratorijų korpusą planuojamas būtent iš aikštės pusės. Užduodama pėsčiųjų tako kryptis, kurią yra atradę patys studentai – per pušyną galima patekti tiesiai prie bendrabučių kvartalo bei centrinių VILNIUS TECH rūmų.
Kompleksą sudaro skirtingų proporcijų stačiakampiai tūriai, fasadų raiška – dinamiška, dominuoja geometrinės formos, kontrastingos spalvos. Kiekvienas korpusas yra skirtingas, tačiau architektūrinė kalba – ta pati. „Sprendimus priėmėme kiek įmanoma racionalesnius, ergonomiškus, ilgaamžius“, – pasakoja architektas. Pasak J. Šeiboko, geriausiai architektūrinę idėją apraše jo kolegė ir bendraautorė Nora Bernotienė: „Plytinės gatvės ir gretimų rajono gatvių pavadinimai, tokių kaip Moliakalnio, Puodžių, Keramikų, pažymi molio iškasenos svarbą šioje vietoje. Jau 1888 metais čia buvo įsteigta sezoninė plytinė, iki dabar veikia Dvarčionių keraminių plytelių gamybos įmonė.
Siekiama tiek architektūrine kompozicija, tiek ir fasadų medžiagiškumu simboliškai išreikšti vietai svarbų gamtos ir žmogaus santykį. Gamtos elementas perteikiamas molio medžiagos simboliu – plyta, keramika, o žmogaus, intelekto elementas – kontrastuojančia su plyta medžiaga – aliuminio kompozito plokštės apdaila. Gamtinio karkaso simbolinėje išraiškoje – grubiame, šiltame molyje, plytų kevale – atsiveria metališkas, šaltas, lygus blizgančio, atspindinčio, baltos spalvos aliuminio, branduolys – aliuzija į intelektualųjį, žmogiškąjį elementą, technologijų universitetą.“
Estetiką diktuoja funkcija
Funkcinė komplekso programa aiški: L formos laboratorijų korpusas yra skirtas vien laboratoriniams tyrimams, jis aprūpintas modernia elektroninių, mechaninių ir transporto sistemų bei jų medžiagų tyrimo įranga, tyrimų aprašymai vykdomi keliose pagalbinėse auditorijose. Patalpos išdėstytos palei koridorių. Įrengtos ir vietos poilsiui bei dvi lauko laboratorijos: ant žemesnės dalies pirmo aukšto stogo bei ant aukštesnės dalies stogo. Daugiau auditorijų – mokomosios paskirties pastate.
Šiuolaikiškumu dvelkia ir komplekso vidinių erdvių estetika: kokybiškos medžiagos, paprasta raiška, pastatų paskirtį atspindintys lengvai eksploatuojamų paviršių sprendimai. Kai koridoriuose vyrauja balta spalva – laboratorijose, kuriose yra atliekami nešvarūs procesai, nuspręsta naudoti tamsesnes spalvas, sunkiau aplimpančias purvu, lengviau išsivalančias medžiagas. Šviesiose tranzitinėse erdvėse įėjimai į laboratorijų patalpas išskiriami akcentinėmis spalvomis. Kontrastą ir dinamiką kuria ir juodi langų ir įstiklintų pertvarų rėmai, juodai dažyti turėklai.
Lietuvos kontekste šis kompleksas – žingsnis į praktiniais bandymais, šviežiausiomis inovacijomis ir tarpkryptiškumu paremtą aukšto lygio edukaciją. Su iššūkiais susidūrė tiek architektų komanda, tiek įvairias pastato statybų ar įrengimo stadijas realizuojantys specialistai, tiek pats universitetas. „Tokio komplekso VILNIUS TECH dar nebuvo pats sau statęs ir nežinia kada dar tokį statys, todėl turėjome bendromis jėgomis, remdamiesi kaimyninių šalių patirtimis sukurti funkciškai efektyvų įrankį VILNIUS TECH edukacinėms vizijoms įgyvendinti“, – priduria J. Šeibokas.
Didžioji dalis prie šio objekto realizavimo prisidėjusių specialistų yra būtent tos mokslo įstaigos absolventai – žinantys, jog kuria vietą, kurioje išsilavinimą gaus būsimi jaunesnieji kolegos. Kaip mini architektas, „man, kaip ir visai projektą rengusiai komandai, tai buvo sugrįžimas prie šaknų, prie savo Alma Mater. Manau ir tikiuosi, kad svarbiausias ir efektingiausias šis kompleksas bus visiems, kas čia mokysis, dirbs, atras, sužinos, norės čia būti tobulėti, sugrįžti…“.
[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]Vilnius TECH mokomasis ir laboratorinis korpusai turi didelę reikšmę Vilniaus ir šalies švietimo bei mokslo pažangos perspektyvai. „Mūsų siekis – kurti ir statyti ilgalaikę ekonominę, socialinę bei kultūrinę vertę turinčius statinius“, – teigia projekto įgyvendinimu visapusiškai pasirūpinusios bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (PST) generalinis direktorius Tomas Stukas.
Visas VGTU kompleksas buvo statomas dviem etapais: Laboratorijų korpusas (pirmas etapas) ir Mokomasis korpusas (antras etapas). Įrengtose laboratorijų patalpose atsirado įvairūs automobilių patikros stendai, suvirinimo patalpos, elektros tiekimo valdymo simuliatoriai, o tam buvo būtina atsižvelgti į techninį erdvių pritaikomumą, t. y. papildomas vietinis oro surinkimas nuo įrenginių, pagerintos akustikos pastato konstrukcijos, aukštos 5,50 m lubos, įrenginių aptarnavimui pritaikyti judėjimo keliai (platūs vartai, durys, kėlimo kranai ir kt.). Antrame etape įrengtos mokymo paskirties patalpos: 4 srautinės auditorijos, skaitykla, mokymo patalpos, dėstytojų kabinetai. Interjero sprendimai yra aukštesnio lygio nei laboratorijų korpuse dėl jau minėtos skirtingos veiklų specifikos – čia daugiau dėmesio buvo sutelkta į ergonomišką estetiką.
Pažanga prasideda nuo projektavimo
Inovatyvumas atsispindėjo ne tik moderniuose pastato sprendimuose, bet ir statybos metu rengiant BIM projektą. Užsakovo reikalavimai buvo keliami pagal „Skaitmeninės statybos“ rekomendacijas visose statybos stadijose: nuo koncepcijos iki eksploatacijos. PST parengė ir užsakovui perdavė išpildomąjį skaitmeninį BIM modelį, kuriame atsispindi ne tik atliktų darbų geometrinė informacija, bet ir skaitmeninė informacija, tokia kaip: medžiagų gamintojai, tikslūs matmenys, nuorodos į techninius dokumentus bei kita eksploatacijai reikalinga medžiaga.
Statiniai ypatingi dėl:
- Vietos – miškų apsuptyje sukurta erdvė dėstytojams ir studentams kurti bei tobulėti.
- Auditorijų dydžio ir jų kiekio – visame komplekse yra 9 srautinės auditorijos su ergonomiškomis darbo vietomis studentams.
- Laboratorijų gausos – visoms universiteto katedroms (Elektrotechnikos, Mechanikos ir Transporto) sukurtos ir pritaikytos darbo vietos su naujausių technologijų įrenginiais.
Statiniai sudėtingi dėl:
- Gausaus technologinės įrangos kiekio. Statiniai turėjo būti pritaikyti atsižvelgiant į visų katedrų poreikius – visi klausimai buvo derinti tiesiogiai su Vilnius Tech atstovais, kad būtų užtikrintos kokybiškos ir laiku įrengtos darbo vietos dėstytojams bei studentams.
Statiniai inovatyvūs dėl:
- Naujausių technologijų pritaikymo statybos metu – sukurtas BIM modelis, kuris detalizuoja visus statinio elementus ir inžinerinę įrangą 3D platformoje.
Pažangios ir tvarios technologijos
Kompleksas buvo projektuotas ir įrengtas atsižvelgiant į šiuolaikinių technologijų poreikį, jame įrengtos ekonomiškos ir ekologiškos šildymo, šaldymo ir vėdinimo sistemos, suprojektuoti vandenį taupantys automatiniai sanitariniai prietaisai, bendrose erdvėse įrengti automatiniai apšvietimo davikliai. „Siekdami subalansuotos ilgalaikės vertės kūrimo, visuose objektuose diegiame tvarumo principus trijose srityse: aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos. Laikomės Europos žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos nustatytų bendrų tikslų bei atliekame patikrinimus dėl aplinkosaugos, socialinio ir ekonominio poveikio valdymo, – nurodo Tomas Stukas. – Šiuo projektu siekta sukurti reikšmingas švietimui, mokslo pažangai ir ne vienai studentų kartai tarnausiančias erdves. Tikime, kad šie abu statiniai atlieps smalsių protų lūkesčius ir tarp šių sienų gims ne viena svarbi idėja ar atradimas.“
Kiek durų gali prireikti didžiuliame 9000 kv. m pastatų komplekse? O gal tikslingiau būtų atkreipti dėmesį į aukštus reikalavimus tokios paskirties ir svarbos objektui? Beveik šimtmetį sėkmingai veikiančios vokiečių įmonės „Hormann“ gaminamos durys yra itin aukštos kokybės, o jos darbuotojai atsakingai parinks tinkamiausią variantą kiekvienai situacijai, pasiūlys geriausias sąlygas ir inovatyvius sprendimus.
VGTU Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų laboratorijos komplekse, kur kartu įsikūrė ir mokomasis korpusas su auditorijomis, buvo įrengta net apie 450 durų, visos – didelių gabaritų (aukštos, 2500–2600 mm). Mokymosi erdvėse ir laboratorijose nuolat verda gyvenimas, gretimose auditorijose vyksta paskaitos, aktyviai išnaudojamos laboratorijos, dėl ko durų gaminiams buvo iškelti aukšti garso izoliacijos reikalavimai (38–43 dB). Visame komplekse buvo įrengti „Freisen“ gamyklos cinkuoti plieniniai „D65 OD“ ir „HLT 30“ durų modeliai bei aliuminio durys. Gaminiai atitinka net 1 000 000 varstymo ciklų standartą.
„Hormann“ nepaliko inovacijų užnugaryje – šio komplekso duryse yra įrengtos praėjimo kontrolės sistemos, kurioms įmonės gamyklos įrengė išankstinį gaminių paruošimą. „Hormann“ taip pat buvo atsakingi už „vieno rakto“ sistemos tiekimą.
Ergonomiška mokslo įstaigos aplinka itin priklauso nuo kokybiškų detalių. Langų uždengimo sprendimai – viena svarbių gero interjero savybių, kuri ne tik prisideda prie estetikos kūrimo, bet ir prie darbo, mokymosi bei poilsio erdvių sąlygų gerinimo. Nors yra įprasta šį elementą asocijuoti su namų jaukumu, visgi langų uždengimas, ypač tokios svarbos objekte, privalo atitikti aukštus standartus ir būti itin funkcionalus. „Domus Lumina“ sukaupė nemažą patirtį teikdama langų uždengimo sprendimus tiek Lietuvoje, tiek Europoje, ir šias žinias pritaikė Vilnius TECH laboratorijų ir mokymosi komplekso interjero erdvėse.
Parinkti roletai pasižymi itin tvirta konstrukcija ir ilgaamžiais komponentais, o jų gabaritai – atitolę nuo įprastų standartinių sprendimų: dalis roletų aukščio siekia net iki 3 metrų, tuomet kai kitų plotis taip pat įspūdingas – iki 3 metrų. Taip pat buvo parinkti „screen“ audinio roletai, kurie neuždengia vaizdo pro langus, bet efektyviai apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių. Šio sprendimo funkcionalumas puikiai derinasi prie komplekso poreikių:
- užtikrina šviesos pralaidumą patalpoje;
- 3 % audinio šviesos pralaidumas tinka šviesesnėms patalpoms, į kurias patenka tiesioginė, akinanti saulės šviesa (tankus audinio pynimas blokuos saulės šviesos ryškumą, tačiau nesutrukdys mėgautis gražiu vaizdu pro langą net ir pilnai nuleidus roletą);
- apsaugo nuo saulės šviesos atspindžių ant kompiuterio ekrano;
- pritemdo akinančią saulės šviesą, todėl kambaryje nereikia prisimerkti;
- iš patalpos pusės matomas vaizdas lauke;
- idealiai tinka biurams, svetainėms ir darbo kambariams.
