Vilniaus miesto centre, ant Senamiesčio ir Naujamiesčio ribos išsidėstęs Reformatų sodas į miesto urbanistinį audinį įsiliejęs jau daug amžių. Visų tų metų istoriją šis skveras atspindėjo įvairiausiomis spalvomis ir funkcijomis. Šiandien ši tiek reformatų bendruomenei, tiek visam Vilniaus miestui svarbi vieta atsinaujino ir atsivėrė kaip laisvalaikio, poilsio, kultūros ir istorinio pažinimo erdvė, prieinama kiekvienam.
Pagal architektės Jurgos Silvijos Večerskytės-Šimeliūnės viziją, Reformatų sodo projektas atspindi svarbiausius istorijos momentus, atgaivinti želdynai suteikia geresnes sąlygas vietos florai ir faunai, taip pat ramią vietą medžių pavėsyje čia randa ir vietiniai gyventojai, ir miesto svečiai.
Istoriškai jautrios ir urbanistiškai svarbios vietos atnaujinimo projektas buvo kuriamas atsižvelgiant į daugybę skirtingų aspektų, tokių kaip istorinė, urbanistinė, pėsčiųjų ryšių sistema, želdynų analizė, taip pat gyventojų išreikštos pastabos ir paveldosauga. Sodo atnaujinimo projektu siekta išsaugoti vietovės istorinį identitetą, tačiau įprasminti jį naujai, pritaikyti erdves šiuolaikiniam žmogui.
Kraštovaizdžio architektas Alvydas Mituzas teigia, kad tai buvo ne tik labai sveikintina, bet ir būtina iniciatyva. „Reformatų sodo atnaujinimo projektu mes tikrai turime džiaugtis, – sako specialistas ir teigia, kad atnaujinimai miesto urbanistiniame audinyje yra būtini: – Mes dažnai neišnaudojame galimybių sutvarkyti, padaryti geriau. Reikia džiaugtis ir gerbti tuos žmones, kurie daro ir eina į priekį.“
Naujų ir istorinių elementų ryšys
Optimaliam skvero funkcionalumui sukurta visapusiška infrastruktūra, užtikrinanti patogumą ir saugumą lankytojams. Sukurta nauja takų sistema, sutvarkyti želdiniai. Viena esminių projekto idėjų – naikinti sovietinį betoninių apkasų imitavimą, atkuriant buvusio reljefo paviršių, kuris buvo destrukciškai paveiktas 1983 m. projekto apkasų.
Centrinėje sodo dalyje, priešais sinodo pastatą, buvo sunaikintos kapinės. Architektei J. S. Večerskytei-Šimeliūnei norėjosi atstatyti tą žemės paviršių, įprasminti tą vietą panaudojant minimalios intervencijos priemones. Kapinių teritorija palikta kaip „ramybės pieva“, pabrėžiama tik želdiniais ir informacinėmis priemonėmis, jos supamos baltų rožių juostomis ir atitvaromis.
Taip pat atnaujintame Reformatų sode pažymėta ir pirmosios reformatų bažnyčios, Konsistorijos pastato, dviejų koplyčių pamatai ir kapinių tvoros. Šiose teritorijose užsodinti svogūniniai pavasariniai augalai. „Reformatų skvere yra išlaikyti peizažinio parko principai, išsaugoti seni medžiai, suprojektuoti takeliai, kuriamas santykis tarp krūmynų, sodinamų ir senų medžių. Nors naujai pasodinti gamtos elementai projektui visiškai atsiskleisti padės tik po kelerių metų, gerą rezultatą matome jau dabar“, – sako architektas Tauras Paulauskas.
Trijų teritorijų kompozicija
Rašytiniai istoriniai šaltiniai ir ikonografija parodė, kad skvero teritorija iki atnaujinimo buvo nevienalytė tiek charakteriu, tiek funkcija. Sodą sudarė trys sklypai, priklausę Reformatų bendruomenei. Architektės J. S. Večerskytės-Šimeliūnės naujai sukurta projekto kompozicija – išlaikytos trys teritorijos, kiekvienai jų pritaikytas individualus želdyno charakteris. I zona – aktyvi, kamerinių renginių erdvė, III zona – rekreacinė erdvė ir jas jungianti II zona – skersinė ašis tarp Evangelikų reformatų bažnyčios ir Sinodo pastatų.
Rekreacinė erdvė-pieva iš šiaurinės pusės ribojasi su Reformatų senosiomis kapinėmis. Suprojektuotos naujos takų trasos, visas žiedinis takų tinklas, kurio paskirtis užtikrinti, kad sodas nebūtų tik žalia tranzitinė teritorija, o kviestų pasivaikščioti, žaisti.
„Pagal senamiesčio regeneravimo projektą, prioritetas buvo atkurti senąsias erdves ir tai buvo padaryta. Atkūrus senąjį miesto reljefą, pažymėjus archeologines buvusių pastatų vietas, visa likusi erdvė paliekama gyventojams ir miesto svečiams, kurioje susiburia ir jaukiai gali jaustis visų socialinių sluoksnių žmonės, o tai išties džiugina“, – sako architektas T. Paulauskas ir yra įsitikinęs, kad tai, jog šiandien žmonės jau susitinka, leidžia savo laiką atnaujintame skvere, ir yra svarbiausia.
Daug diskusijų kėlęs projektas
Dėl Reformatų sodo projekto kilo daug diskusijų, nevengiant kritikuojančių komentarų. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto gyventojų, miestiečių išreikštas pastabas, projekto želdyno sprendiniai buvo keisti, nuspręsta išsaugoti dar daugiau medžių. Kritikai teigė, kad projekte nebuvo tikslingai atsižvelgta į vietos istorines aplinkybes.
Vis dėlto Reformatų skvero projektas paremtas ne vienu istoriniu aspektu ir atskleidžia teritorijos svarbiausias išlikusias kultūrines ir gamtines vertybes: želdyną, reformatų istorijos palikimą. „Kai prasidėjo pirmieji užduoties formulavimo procesai, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga turėjo savo pasiūlymų, pastabų, kad jis būtų taisyklingai inkorporuotas ir kad jame atsiskleistų reformacijos idėja.
Į pastabas ir mintis architektė tikrai atsižvelgė, – teigia buvęs Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas A. Mituzas ir pabrėžia: – Viskas yra įprasminta paminklu reformacijai ir tai yra reikšmingiausia, ką galima padaryti.“
Ilgai lauktas Reformatų sodo atnaujinimas buvo pristatytas visuomenei dar 2018 metais. Šiandien Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai jau gali vėl apsilankyti atsinaujinusiame sode ir susipažinti su istoriškai reformatų bendruomenei svarbia vieta. Šiai unikaliai ir kultūriškai svarbiai teritorijai buvo skirtas ypatingas dėmesys nuo pat pradžių – tik atlikus archeologinius, architektūrinius ir istorinius tyrimus, prasidėjo atnaujinimo darbų projektas, kurio generalinio rangovo atsakomybė patikėta ilgametę patirtį turinčiai įmonei UAB „Eikos statyba“.
Reformatų sodas – ypatinga vieta su išskirtine istorija, į kurią smarkiai atsižvelgta atliekant tvarkymo darbus ir išsaugant Reformatų bendruomenės istoriją, kuri sovietų buvo sunaikinta ir paslėpta po betono plokštėmis. Atnaujinimo projektas buvo ne kartą keičiamas tam, kad būtų atsižvelgta į gyventojų ir miestiečių išreikštas pastabas. 27 898 m2 statybos darbų teritorijoje įvairių šalių interesų suderinimas pareikalavo daugiausia dėmesio.
Ypač svarbu buvo užtikrinti, kad projektas ir jo sprendiniai derėtų prie esamos aplinkos ir reljefo. Siekta išsaugoti kuo daugiau geros būklės esamų medžių, įrengta nauja tranzitinių takų sistema, jiems parinkta kieta danga. Taip pat, pasak generalinio rangovo UAB „Eikos statyba“, ne menkesnis iššūkis buvo archeologiniai sklypo „turtai“. „Daug laiko pareikalavo patys archeologijos darbai ir taip pat nemažą dalį projekto sprendinių teko keisti, ieškoti naujų sprendimų. Itin svarbu buvo išsaugoti vertinguosius sluoksnius ir archeologinius radinius“, – teigia UAB „Eikos statyba“ atstovai.
Pagrindinė projekto idėja buvo naikinti betono konstrukciją ir „apkasų sistemą“, atkuriant buvusio reljefo paviršių. Tam UAB „Eikos statyba“ profesionalams reikėjo kruopščiai susiplanuoti darbų eigą ir technologiją, „prisirišti“ prie esamų medžių bei aplinkinių pastatų ir statinių, kad būtų galima suformuoti reljefą ir tinkamus nuolydžius. Objekte taip pat įrengtas stacionarus, visiškai automatinis tualetas, kuriam montuoti UAB „Eikos statyba“ panaudojo 200 t ratinį kraną ir darbus numatytoje vietoje atliko itin tikslingai, tarp esamų medžių jų nepažeisdami.
Įmonei, pasižyminčiai inovatyviais sprendimais, futuristiniu požiūriu į statybos procesus bei turinčiai ilgus metus patirties statybos ir renovacijos srityse, pavyko ne tik sėkmingai įgyvendinti tiek šią, tiek kitas Reformatų sodo projekto užsakovų idėjas, bet ir suderinti apie 15 skirtingų įmonių darbus su savo sričių specialistais ir darbuotojais.
Reformatų sodo lokacija strategiškai svarbi visam miestui. Pačiame centre įsikūrusiam skverui atnaujinti buvo išskirtinai svarbi tiek visų atliekamų darbų kokybė, tiek laiko planavimas. Dėl projekto vietos įmonei „Eikos statyba“ teko itin smulkmeniškai planuoti medžiagų tiekimą, krovininių automobilių judėjimą, kadangi į teritoriją vienu metu galėjo patekti labai mažas, ribotas jų skaičius. Negana to, daugelis darbų buvo atliekami pandemijos sąlygomis, nors tai įmonės profesionalams ir nesutrukdė suvaldyti vykstančių darbų procesų.
„Nuolatinis darbų grafiko sekimas ir atnaujinimas pagal besikeičiančią situaciją padėjo suvaldyti darbų apimtį. Dėl pandemijos kilo iššūkių: teko imtis įvairių saugos ir atsargumo priemonių, buvo mažinamos darbuotojų brigados, įrengti papildomi vagonėliai, kad kuo mažiau būtų kontaktų, darbuotojai eidavo pietauti ir ilsėtis pagal skirtingus grafikus, nuolat dėvėdavo apsaugines kaukes, kiekvieną dieną buvo dezinfekuojamos visos patalpos. Apsaugos priemonių ėmėmės nuo pat pandemijos pradžios, todėl pavyko išvengti susirgimų“, – džiaugiasi UAB „Eikos statyba“ atstovai.
UAB „Eikos statyba“ – įmonių grupės EIKA dalis, kuri yra viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje. Modernius ir kokybiškus sprendimus įmonė klientams siūlo jau daugiau nei 20 metų, per juos įgyvendina sudėtingiausius projektus.
Reformatų skvero atnaujinimas įmonei buvo įdomus, tačiau kiek neįprastas ir naujas projektas, kadangi jo pagrindinis konceptas – kraštovaizdžio formavimas ir aplinkos įrengimas. Sėkmingai atlikti darbai UAB „Eikos statyba“ komandai leido pasisemti parkų įrengimo patirties, o ji išties pravers kuriant tolesnius projektus, vienas jų – japoniškas sodas Vilniuje. Patirtį derindama su naujausiomis informacinių technologijų sistemomis, įmonė „Eikos statyba“ pasiekia rezultatus, atitinkančius kiekvieno poreikius.
Neabejojama, kad Reformatų sodas taps laisvalaikio, poilsio, kultūros ir istorinio pažinimo erdve, artima kiekvienam vilniečiui ir miesto svečiui. Planuojama, kad šios vietos atnaujinimas sudarys sąlygas ir smulkiojo verslo plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui.
Sprendimai:
[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]
UAB „Keldima“ Reformatų skvere įrengė aukštos kokybės ir labai funkcionalias dangų konstrukcijas, pasižyminčias dideliu tvirtumu, ilgaamžiškumu ir kartu gerai praleidžiančias vandenį ir surišančias dulkes. Naudodamas natūralų gysločių sėklų luobelių rišiklį, dangų mišinius šiam objektui pagamino UAB „Stabiline“. Dangos taip pat yra pralaidžios orui, todėl jas galima įrengti prie pat medžių kamienų. Natūralus rišiklis, sujungiantis skaldos mišinių smulkiąsias dalis į granules, palaiko drėgną dangos konsistenciją, o sausomis sąlygomis lėtai išleidžia drėgmę, taip formuodamas nuolat elastingą paviršių, kuris esant drėgnam orui yra plastiškas, o sausu oru – stabilus.
Rišiklio nesimato skaldos mišinyje, įrengta danga sukuria birų grūdėtą paviršių, išsaugantį natūralų pobūdį.
Natūraliai gamtoje augančio gysločio sėklų luobelių ekologiškas rišiklis buvo pradėtas naudoti tiesiant kelius JAV nuo 1982 metų. Nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio Europoje pirmiausia buvo pritaikytas kelių tiesimo darbuose Šveicarijoje, o paskui ir visoje Europoje.
Vietinių medžiagų naudojimas leidžia sukurti įvairių spalvų skaldos mišinius, o tai suteikia planuotojams ir architektams daug kūrybinės laisvės. Rekonstruojant kelius ir takus, kuriuose įrengtos ekologiškos dangos, nelieka jokių atliekų. Tai 100 proc. pakartotinai naudojamas ekologiškas produktas.
[/su_note] [su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]
Reformatų skverui parinktos kokybiškos vokiškos koncerno „Wienerberger“ gaminamos klinkerio grindinio trinkelės „Penter“. Koncernas „Wienerberger“ – viena stambiausių keraminių medžiagų gamintojų, kurio veikla sukoncentruota į plytų gamybą ir jų tiekimą po visą pasaulį. Koncernas turi daugiau nei 190 gamyklų 30-yje šalių. Koncerno „Wienerberger“ veikla pradėta 1819 metais. Įmonė užima pirmą vietą pasaulyje pagal keraminių blokų gamybą, pirmą vietą Europoje ir antrą JAV pagal keraminių plytų gamybą ir pirmą vietą Europoje pagal keraminių čerpių gamybą.
Lietuvoje koncernas „Wienerberger“ pristato keturis savo gaminamus produktus:
• keramines stogo čerpes „Koramic“ ir Tondach“;
• klinkerines apdailines plytas „Terca“;
• grindinio trinkeles „Penter“;
• tuščiavidurius keraminius blokus ir sąramas „Porotherm“.
Gana sudėtingame Reformatų parko projekte du fontanus įrengė UAB „Optika ir technologija“ – BASEINŲ CENTRAS, nuo 1991 m. priimanti įvairiausius sudėtingus iššūkius baseinų ir fontanų įrengimo srityje. Vienas jų – fontanas „Takas“, įrengtas nuokalnėje, todėl atsižvelgiant į reljefą vandens versmė, nuo aukščiausio fontano taško persipildama per vieną baseinėlio kraštą daugiau kaip 70-ties metrų ilgio dekoratyvinio upelio vaga, nuteka žemyn į dar vieną vandens baseinėlį. Tokiu būdu fontanas nuolat čiurlena, sukurdamas jaukią, natūralią gamtos atmosferą. UAB „Optika ir technologija“ įrengė vandens gerinimo ir fontano funkcijos technologinę dalį, užtikrindama, kad vanduo nuolat filtruosis, bus dezinfekuojamas. Įdiegta fontano valdymo automatika leidžia minimizuoti žmogaus darbą prižiūrint įrangą, įsijungiant arba išsijungiant fontanui. Vakare, sutemus, fontano versmes ir tėkmę apšviečia automatiškai įsijungęs spalvas keičiantis vandens apšvietimas, kurį taip pat įdiegė UAB „Optika ir technologija“. Įmonei didelė atsakomybė teko tinkamai parenkant įrangą, projektuojant ir montuojant požeminę fontano inžineriją esamame reljefe, esančią gana dideliais atstumais nuo požeminių techninių patalpų.
Antrasis parko fontanas – „Versmė“ laukia paminklo reformatams, į kurį integruota vandens gyvybė, užbaigimo. Technologija jau paruošta veikti ir startuos tuojau pat, kai tik bus perkirpta paminklo juostelė.
[/su_note] [su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 rugpjūtis-rugsėjis
Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?
[/su_note]
