Daugiabučių renovacijos projektus administruojanti Vilniaus savivaldybės įstaiga „Atnaujinkime miestą“ kartu su „Vakarų medienos grupės“ technologais sostinės gyventojams pristatė naujieną Lietuvoje – skydinę renovaciją.

Į J. Tallat-Kelpšos muzikos konservatorijos kiemelį buvo atvežtas kelis šimtus kilogramų sveriantis reprezentacinis skydas. Konstrukcija realybėje pristatyta norint gyventojams atsakyti į kylančius klausimus ir paneigti sklandančius mitus.

Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė vyr. miesto architektė Laura Kairienė ir „Atnaujinkime miestą“ vadovė Eglė Randytė, o diskusijoje apie naują pastatų atnaujinimo technologiją dalyvavo „Atnaujinkime miestą“ projektų įgyvendinimo vadovė Lina Kuksėnaitė-Česnulienė ir „Vakarų medienos grupės“ technologė Alina Šachova.

„Vienas iš miesto tikslų iki 2027 m. – gerinti gyvenamųjų rajonų aplinką ir gyvenimo sąlygas, pakeičiant sovietinės urbanistikos palikimą vakarietiškais standartais. Didelis šio pokyčio variklis yra savivaldybė – norime artinti mūsų gyvenamuosius rajonus prie 15-likos minučių miesto principo: investuojame į gatvių, pėsčiųjų ir dviračių tinklus; norime, kad kiemai būtų žali ir patogūs leisti laiką, o savo rajone gyventojai rastų visas jiems svarbiausias kasdienes paslaugas. Keičiant modernistinius gyvenamuosius rajonus labai svarbus ir pačių gyventojų, būstų savininkų, įsitraukimas – noras renovuoti daugiabučius. Skydinės renovacijos privalumai – operatyvus procesas ir tvarios medžiagos, kadangi renovacijai pasitelkiamos inžinerinės medienos konstrukcijos. Linkiu miestiečiams įvertinti šią puikią naują renovacijos galimybę ir kartu keisti miesto rūbą“, – kalbėjo vyr. miesto architektė Laura Kairienė.

„Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė papildė, kad šiuolaikiniame kontekste skydinė renovacija laikoma kaip viena iš alternatyvų siekiant mažinti statybų sektoriaus poveikį klimato kaitai.

„Nors nuolat susitinkame su miesto bendruomenėmis, šis renginys ypatingas tuo, kad skirtas jaukiame Vandentiekio g. kvartale įsikūrusiems žmonėms. Siekiame ne tik supažindinti su skydine renovacija, tačiau parodyti realų kokybinį pokytį po namo modernizavimo. Pastebėjome, kad galimą transformaciją gyventojai sutinka itin palankiai. Tikiuosi, kad įdėtas darbas bus palydėtas gyventojų palaikymo, o jaukus vakaras praeis su vertingais pokalbiais ir diskusijomis. Girdėti bendruomenių nuomonę ir į ją atsižvelgti – pagrindinis mūsų komandos komunikacijos pamatas. Šiuo metu su miesto architektų komanda baigiame rengti daugiabučių namų modernizavimo dizaino gaires, kurios bus kelrodis siekiant kitokios gyventojų gyvenimo ir statinio funkcinės kokybės, sprendinių ilgaamžiškumo. Modernizuotas namas turi atrodyti kaip naujas ir išlaikyti darnų ryšį su aplinka. Vilniaus mieste siekiame aukštų standartų, bendruomenių įsitraukimo kuriant ir kartu jį atnaujinant“, – sakė „Atnaujinkime miestą“ vadovė.

Skydinės renovacijos privalumas – greitesnis fasado atnaujinimas

Modernizuojant daugiabučius skydais, šie konkrečiam pastatui gaminami gamykloje ir objekte montuojami nenaudojant pastolių. Tokia pastatų modernizavimo technologija jau kurį laiką taikoma Olandijoje, Estijoje, Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse.

Nors skydinės renovacijos technologiją galima taikyti visiems ne avarinės būklės pastatams, dėl gaisrinių savybių ekspertai rekomenduoja atsižvelgti į pastato aukštingumą ir kaip pagrindinį renovacijos skydais privalumą įvardija trumpesnę fasado atnaujinimo darbų trukmę.

„Vėdinamo fasado rangos darbus perkeliame į gamyklą. Ten sumontuojamas rėmas, sudedama vata, įstatomi langai bei uždedama fasado danga. Tai reiškia, kad projekto kokybė ir procesai užtikrinami nuo brėžinio, medžiagos iki jų sumontavimo ir net atraižų, šiukšlių surinkimo, utilizavimo. Gyventojams nebereikia pusmetį gyventi apsuptiems pastolių“, – teigia „VMG“ technologė Alina Šachova.

Statybos darbai taikant skydinę renovaciją sutrumpėja per pusę, tačiau, pasak „Atnaujinkime miestą“ inžinierės Linos Kuksėnaitės-Česnulienės, kelio pradžia išlieka tokia pati – reikia įsivertinti, kad investicinio ir techninio darbų projektų rengimo bei statybos leidimo gavimo procesai išliks nepakitę. „Dabar nuo idėjos iki pridavimo pastato renovacija vidutiniškai trunka apie 26 mėnesius. Pasirinkus skydinę renovaciją, galėtume kalbėti apie 20 mėnesių laikotarpį“, – sako „Atnaujinkime miestą“ inžinierė.

Kadangi gamykloje sumontuotas skydas, priklausomai nuo jo dydžio, gali sverti apie 1-2 tonas, dažnai baiminamasi, kad toks sunkus elementas gali neatlaikyti ir nugriūti. Renovacijos procesus kuruojantys profesionalai tikina, kad tokie nuogąstavimai neturėtų kliudyti priimti sprendimus, nes prieš rengiant projektą įvertinama pastato būklė ir parenkami konkrečiai tam pastatui tinkami metaliniai laikikliai. Kiekvienam pastatui skydas tvirtinamas priklausomai nuo jį veikiančio vėjo ir sniego apkrovų. Kaip tradicinės renovacijos metu, taip ir atliekant skydinę – rangovui skydo kokybę užtikrina gamykla, kurioje visi procesai yra sertifikuoti ir nuolatos tikrinami išorinių auditorių. „Atnaujinkime miestą“ atstovė prideda, kad visi neatitikimai ir galimi defektai konkrečiu atveju sprendžiami su rangovu ir administratoriumi. Rangovas atitinkamai peradresuoja pastabas skydo gamintojui, medžiagos tiekėjui arba projektuotojui. „Iš esmės niekas nesikeičia, nepaisant to, kokį būdą pasirinksite“, – pasakoja inžinierė.

Ruošiamasi bandomiesiems projektams

Planuojama, kad pirmaisiais inovatyvia technologija atnaujintais daugiabučiais sostinėje taps Tuskulėnų g. 6 bei Antakalnio g. 91 esantys daugiabučiai namai. Pirmasis statytas iš gelžbetonio plokščių, antrasis – mūrinis. Abu pastatai – 5 aukštų, taisyklingos stačiakampio formos, plokščiu stogu, šildomi centralizuota šildymo sistema. Atnaujinus pastatus gamykloje pagamintais skydais planuojama iš esamos F energinės klasės pasiekti ne mažesnę kaip A energinę pastato klasę ir sutaupyti ne mažiau kaip 73–74 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Skydai bus tvirtinami prie pastatų sienų, stogų, montuojami nauji langai, lauko durys, atnaujinami balkonai.

Taip pat numatyta apšiltinti pastatų rūsio lubas, modernizuoti esamas šildymo ir karšto vandens ruošimo, elektros sistemas, atnaujinti ventiliacijos sistemas, įrengiant šilumogrąžos funkciją, sumontuoti fotovoltines saulės jėgaines. Kartu su energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis planuojama atnaujinti pastato buitinių nuotekų, šaltojo vandentiekio sistemas, atlikti laiptinių remontą, įėjimus pritaikyti žmonėms su negalia. Bendra rangos darbų suma Tuskulėnų g. 6 esančiame name – 1,77 mln. eurų, Antakalnio g. 91 – 1,8 mln. eurų. Valstybės parama, kompensuojant energinį efektyvumą didinančias priemones sieks iki 70 proc.