Po eksploatacijos – sumani karjerų rekultivacija
Bet kokia naudingųjų iškasenų kasyba veikia aplinką, tačiau poveikio pobūdis, mastas yra įvairių gamtinių sąlygų ir žmogaus techninių bei ekonominių galimybių sąveikos funkcija. Iškasus naudingąsias iškasenas dažnai egzistuoja galimybė rekultivuoti iškastus plotus taip, kad ne tik būtų neutralizuoti kasybos padariniai, bet ir nesumažėtų (ar net padidėtų) funkcinė bei estetinė kraštovaizdžio vertė.
Naudingųjų iškasenų telkiniai ir jų prognoziniai plotai užima 4,14 proc. šalies teritorijos (be naftos telkinių), o su naftos telkiniais – 4,4 proc.
2012 metų duomenimis, naudingųjų iškasenų kasybos įmonėms skirti plotai sudaro 23,2 tūkst. hektarų (iš jų durpių kasybai – 13,9 tūkst. hektarų), arba tik 0,36 proc. Lietuvos teritorijos. Kasybos darbų metu pažeistos žemės plotas siekia 13,6 tūkst. hektarų. 78 proc. šio ploto sudaro eksploatuojami durpynai.
Pažymėtina, kad didėjant gavybos poreikiams šeimininkų neturinčių karjerų vis mažėja, kasybos įmonės perima apleistus karjerus, rengia naudojimo projektus ir įgyvendina rekultivacijos darbus, atkurdamos ir sutvarkydamos kasybos metu pažeistą kraštovaizdį. Kadangi rekultivacija atliekama tik visiškai išeksploatavus naudingųjų iškasenų telkinį, o jie paprastai yra kasami ne vieną dešimtmetį, karjerų rekultivacijos tempai nėra dideli – kasmet rekultivuojama nuo maždaug 13 iki 80 hektarų telkinių ploto. Tik užbaigus eksploatuoti visą telkinį rekultivuojami didesni plotai, pavyzdžiui, 2005-aisiais buvo rekultivuotas Sulinkių durpynas (508 hektarų ploto).
Dolomitas – ypatingas Lietuvos akmuo
Dolomitas aptinkamas daugelio geologinių sistemų nuogulose, tačiau praktinę reikšmę turi tik arčiausiai žemės paviršiaus šiaurinėje Lietuvos dalyje slūgsantys klodai. Visi ištyrinėti telkiniai ir prognoziniai plotai yra Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Biržų bei Rokiškio rajonuose. Tai viršutinio devono Pliavinių (Čėdasai), Įstro, Stipinų (Petrašiūnai ir Klovainiai), Kruojos (Savėliškis) bei Žagarės (Skaistgirio) svitų dolomitas. Šių svitų dolomitas – skirtingos tekstūros, nevienodų fizinių ir mechaninių ypatybių, kiek mažiau skiriasi cheminė sudėtis. CaO kiekis svyruoja nuo 26 iki 32 proc., MgO – 15–20 proc., netirpi liekana – 5–18 proc.
Daugiausia dolomito išteklių yra Pakruojo rajone. Jis kasamas Petrašiūnų II ir Klovainių telkiniuose. Joniškio rajone kasamas Skaistgirio dolomito telkinys, Rokiškio rajone baigiamas naudojimui parengti Čedasų telkinys.
Dolomitas naudojamas skaldos, apdailos plokščių, tinkamų vidaus apdailai, statybinio akmens gamybai, be to – kalkių, romancemenčio, mineralinės vatos gamybai ir rūgščioms dirvoms kalkinti (ir maltas dolomitas, ir dolomitinės skaldos gamybos atsijos).
Dolomitą eksploatuoja: AB „Dolomitas“, AB „Klovainių skalda“, UAB „Skaistgirio skalda“, UAB „Skalduva“. Leidimus turi, bet dar neeksploatuoja: AB „Kalcitas“, UAB „Silmija“, UAB „Čedasų dolomitas“, UAB „Alfa ir omega“.
Dideli dolomito ištekliai leidžia neribotai plėsti jo gavybą, o esant rinkai neriboti jo eksporto. Svarbu rasti naujų dolomito naudojimo galimybių, tiriant metalinio magnio ir jo junginių išgavimo iš dolomito perspektyvas kalcio salietros arba sodos gamybos proceso metu.
