Vis aktyvėjant diskusijoms ir kertantis nuomonėms dėl mūsų žemės gelmėse slypinčių dujų panaudojimo galimybių bei pavojų, Geologijos įmonių asociacija sukvietė žinomiausius Lietuvos geologus į seminarą aptarti bendrą naudingųjų iškasenų gavybos būklę, gavybos plėtros galimybes ir kelius. Kartu tai proga papasakoti visuomenei, ko gausios mūsų žemės gelmės, kuo galėtų prisidėti geologai prie šalies ūkio plėtros ir žmonių gyvenimo gerovės kėlimo.
Seminare buvo perskaityta keletas įdomių pranešimų apie įvairias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės šilumą, pasidalyta patirtimi apie novatoriškus naudingųjų iškasenų tyrimo metodus ir užterštos žemės valymo būdus. Žurnalo skaitytojams pristatome Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus dr. Jono Satkūno pranešimą apie išteklius, be kurių neįsivaizduojamas Lietuvos statybos verslas.
Jonas SATKŪNAS, Lietuvos geologijos tarnyba
Ištekliai – labiau ekonominė kategorija
Naudingąsias iškasenas žmonija kasdieniame gyvenime naudoja nuolat: namų statybai, infrastruktūros plėtrai, šildymui, transportui ir pramonei, maisto produkcijai gausinti ir kt. Išteklių poreikis koreliuojasi su šalies pragyvenimo lygiu – išsivysčiusios šalys jų sunaudoja daugiausia. Sunku įsivaizduoti išsivysčiusios šalies informacinės visuomenės egzistavimą be mineralinių išteklių naudojimo – vien kompiuteriui pagaminti panaudojama daugiau kaip 30 metalo rūšių, o atsisakyti asfaltuotų kelių, automobilių, skraidymo lėktuvu ir kitų dalykų šiuolaikiniame pažangiausių technologijų amžiuje yra neįmanoma. Patikimos ir neiškreiptos galimybės gauti žaliavų užtikrinimas tampa vis svarbesniu Europos Sąjungos konkurencingumo veiksniu.
Apsirūpinimas mineraliniais ištekliais, jų gavybos bei perdirbimo pramonės poveikis aplinkai, negrįžtamas mineralinių išteklių naudojimas yra didėjantis šių dienų visuomenės rūpestis. Tiesa, susirūpinimas išteklių išsekimu ir šalies, ir pasaulio mastu gali pasirodyti šiek tiek perdėtas, mat naudingųjų iškasenų ištekliai yra ne tiek geologinė, kiek ekonominė kategorija, glaudžiai susijusi su mokslo, technikos pažanga ir aplinkosaugos reikalavimais – tai, kas nėra naudinga kasti dabar, ateityje priklausomai nuo technologijų plėtros, ekonominės šalies būklės, pagaliau net pokyčių rinkoje gali tapti naudingąja iškasena.
Šiuo metu Lietuvoje įvairiu lygiu ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių 9 rūšys – klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, durpės, nafta, kreidos mergelis ir sapropelis – eksploatuojamos (pastarųjų dviejų rūšių naudingosios iškasenos naudojamos fragmentiškai). Daugiausia tai –statybinių medžiagų pramonėje ar keliams tiesti pasitelkiamos naudingosios iškasenos.
Išsivysčiusiose šalyse – didžiausias naudingųjų iškasenų poreikis
Naudingųjų iškasenų gavybą lemia daugelis veiksnių. Augant pramonei, statybos mastams gavyba didėja. Išsivysčiusiose šalyse kiekvienam gyventojui kasmet tenka apie 20 tonų iškasamų įvairių rūšių naudingųjų iškasenų. Lietuvoje prieš du dešimtmečius šis kiekis siekė 10–12 tonų, 1996–2001 metais – iki 4 tonų vietos naudingųjų iškasenų. Tai daugiausia statybinės mineralinės medžiagos arba jų gamybai skirta žaliava.
Nuo 2001 metų dėl pramonės, kelių ir statybų verslo plėtros išgaunamų kietųjų naudingųjų iškasenų kiekis didėjo ir 2007-aisiais siekė apie 5 tonas vienam gyventojui. Ekonominės krizės metu, 2009 metais, gavybos apimtys krito beveik 40 proc., tačiau 2013-aisiais jau pastebėta ryškesnė augimo tendencija.
Pažymėtina, kad apsirūpinimas, pavyzdžiui, smėlio ir žvyro ištekliais skirtingose vietose yra nevienodas, priklauso nuo geologinių sąlygų. Tarkime, Alytaus apskrityje dabartinių išžvalgytų išteklių užteks 137 metams (skaičiuojant 2011 metų gavybos tempais), o Klaipėdos apskrityje šių išteklių tėra 13 metų. Tokiu būdu skaičiuojant gavybos prognozes pagal apsirūpinimą ištekliais būtina atsižvelgti į geologines konkretaus rajono sąlygas ir kitas gavybos aplinkybes.
Laikas išmokti tausoti naudingąsias iškasenas
Kasant naudingąsias iškasenas, gamtiniai ištekliai sunaudojami negrįžtamai, išskyrus nedidelę dalį antriniu būdu perdirbamų, pavyzdžiui, statybinio laužo, žaliavų. Daugumos naudingųjų iškasenų telkinių formavimasis truko nuo kelių tūkstančių iki keliasdešimties milijonų metų, o eksploatacija vyksta kelis dešimtmečius. Taigi naudingosios iškasenos yra neatsikurianti gamtinių išteklių rūšis. Net ir durpių, kurias sąlygiškai galima pavadinti atsikuriančiomis naudingosiomis iškasenomis, klodui susiformuoti reikia apie 8–10 tūkst. metų, o jis gali būti iškastas per kelis dešimtmečius. Be to, išgaunant kietąsias naudingąsias iškasenas negrįžtamai pakeičiama natūrali aplinka.
Todėl naudingųjų iškasenų gavyba turi būti tausojamoji, t. y. tenkinanti ne tik dabartinės visuomenės, bet ir ateinančių kartų poreikius, kuo mažiau pažeidžianti aplinką. Tam reikalingos ne tik patikimos žinios apie žemės gelmių išteklius, gavybos poveikį aplinkai, tvirta teisinė gavybos reglamentavimo sistema, bet ir tausojamosios gavybos geros praktikos principai.
