• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Namas Suomijoje – žiedinės ekonomikos principų taikymo pavyzdys

Lina Svaldenienė 2021 rugsėjo 30 d.
round house
Gyvenamasis namas „Sūkurys“.

Plieno konstrukcijų namas „Sūkurys“, pastatytas šiųmetėje Suomijos būsto mugėje „Asuntomessut 2021“, yra drąsus naujos kartos pastatas. Statybų metu stengtasi sumažinti poveikį klimatui taikant žiedinės ekonomikos principus. Parenkant medžiagas daugiausia įtakos turėjo pastato anglies pėdsako įvertinimas.

Objektas: gyvenamasis namas „Sūkurys“

Vieta: Hiidensalmi, Lohja, Suomija

Pastato ir kraštovaizdžio architektas: prof. Matti Kuittinen

Interjero dizaineriai: Matti Kuittinen, Johanna Oras, Leena Lundell

Konstruktorius: Sami Huttunen

Generalinis rangovas: „Aulis Lundell Oy“

Plotas: 160 kv. m

Statybos metai: 2021

Namas „Sūkurys“ stovi būsto mugei skirtoje teritorijoje prie Lohjanjervio ežero, Lohjos miesto Hiidensalmi rajone, Suomijoje. Jis žavi savo apvalia forma, modernia atmosfera ir erdvumu. „Sūkurys“ kurtas siekiant pademonstruoti pavyzdinį žiedinės ekonomikos principais paremtą namą, kuris daro mažiausią įmanomą poveikį aplinkai. Naujoviškas namas liudija, kad priimant klimatui palankius statybų sprendimus kasdienio gyvenimo komfortas nenukenčia.

Poveikį aplinkai buvo stengiamasi sumažinti jau statybos etape. „Sūkurį“ pastatė „Aulis Lundell Oy“, o pagrindinis medžiagų tiekėjas buvo „Saint-Gobain Finland“. „Gyvenamojo namo „Sūkurys“ projektas sujungia mūsų 40 metų patirtį ir naujoves lengvųjų sistemų srityje. Savo partneriu pasirinkome Suomijos „Saint-Gobain“, nes jau seniai glaudžiai bendradarbiaujame. Žinojau, kad jie pirmieji statybų sektoriui pasiūlė mažo anglies dioksido kiekio technologijų produktus“, – sakė Leena Lundell, „Aulis Lundell Oy“ generalinė direktorė.

Perdirbamumas ir žiedinė ekonomika

Buvo atliktas išsamus pastate naudojamų medžiagų ir teritorijos poveikio klimatui tyrimas. Vertinant poveikį klimatui naudotas Suomijos Aplinkos ministerijos sukurtas vertinimo metodas. Aplinkos ministerijos potvarkis dėl pastatų anglies pėdsako per gyvavimo ciklą skaičiavimo įsigalios 2025 metais. Statybų vietoje taip pat buvo išbandyti įvairūs Europos žiedinės ekonomikos vertinimo metodai.

Statybose taikyti žiedinės ekonomikos principus ir apriboti anglies dioksido išskyrimą į aplinką leido konkretūs sprendimai. „Erdvė išnaudojama efektyviai, ji lanksti pokyčiams, ir tai lemia mažą anglies dioksido kiekį bei atitinka žiedinės ekonomikos principus. Jie tiesiogiai susiję su medžiagų ir energijos poreikiu, kuris iš esmės ir sudaro anglies pėdsaką bei nusako perdirbamumą“, – sako pastato architektas, profesorius Matti Kuittinen iš Aalto universiteto.

Namo karkasas
Untitled 4
Dėl statybinių medžiagų perdirbamumo pastato anglies atspaudas atsveria jo anglies pėdsaką.
  • 22 proc. statybinių medžiagų, panaudotų pastate, pagaminti iš antrinių žaliavų.
  • 15 proc. žaliavų yra atsinaujinančios.
  • 63 proc. statybinių medžiagų pagaminta iš pirminių žaliavų.
  • 82 proc. medžiagų, pasibaigus gyvavimo ciklui, gali būti pakartotinai panaudotos arba panaudotos perdirbti ar energijai gauti.

Naudojamos perdirbtos medžiagos

Renkantis statybines medžiagas vadovautasi žiedinės ekonomikos ir perdirbamumo principais. Kiek įmanoma daugiau medžiagų yra perdirbtos arba tinkamos perdirbti gyvavimo ciklo pabaigoje. Daugiausia perdirbamų medžiagų sudaro šilumos izoliacija, metalinės dalys ir gipso bei betono gaminiai.

„Daugiau nei trečdalis „Sūkurio“ pastato dalių yra perdirbamos arba atsinaujinančios. Tokia kryptimi turi eiti pasaulis. Pastatams turi būti taikoma vadinamoji dieta: naudojama mažiau pirminių gamtos išteklių ir maksimaliai pritaikomos perdirbtos medžiagos. Projektuodami ir pirkdami kiekvienas privalome pasirinkti: mes skatiname anglies dioksidui neutralią statybą tik žiedinėje ekonomikoje“, – sako L. Lundell.

Iš viso 22 proc. statybinių medžiagų, panaudotų pastate, jau yra perdirbti produktai, 15 proc. žaliavų yra atsinaujinančios ir 63 proc. statybinių medžiagų pagaminta iš pirminių žaliavų. Pasibaigus gyvavimo ciklui, net 82 proc. medžiagų gali būti pakartotinai panaudotos arba panaudotos perdirbti ar energijai gauti.

Svetainė
Kohde 7 Pyörre (7)
„Sūkurio“ interjere naudojamos intensyvios spalvos ir prabangios medžiagos, meno kūriniai ir kruopščiai apgalvotos detalės.

Anglies pėdsakas ir anglies atspaudas

Išmetamųjų teršalų kiekiui per visą pastato gyvavimo ciklą įtaką daro medžiagų pasirinkimas.

„Medžiagos atlieką pagrindinį vaidmenį žiedinėje pastato ekonomikoje. Jos užtikrina ilgą tarnavimo laiką, universalumą, energijos vartojimo efektyvumą ir ilgainiui perdirbimą. Ateityje architektams medžiagiškumo kompetencija bus labai svarbi“, – sako Matti Kuittinen.

45 proc. namo „Sūkurys“ gyvavimo ciklo metu išmetamų teršalų atsiranda statybinių medžiagų gamybos etape. Naudojimosi pastatu etapas sudarys tik trečdalį neigiamo poveikio aplinkai vertės, nes „Sūkurio“ energinis naudingumas tiesiog puikus.

„Sūkurio“ anglies atspaudas, t. y. teigiamas poveikis aplinkai per pastato gyvavimo ciklą, pasiekia beveik namo anglies pėdsako lygį. Skaičiuojama, kad dėl statybinių medžiagų perdirbamumo, konstrukcijose kaupiamos anglies, namo kieme esančių anglies kaupiklių bei perdirbto betono klimatas laimi 97 200 kg CO2 ekvivalento (CO2e).

Vonios kambarys
Milla von Konow nuotr.

Eksperimentinis grindų liejimas

„Sūkurys“ išmeta mažiau anglies dioksido ir dėl geopolimerų bei alternatyvių rišiklių, kurie naudoti įrengiant betonines garažo grindis. Grindys lietos iš geopolimerinio betono, kurio pagrindinis rišiklis yra aukštakrosnių šlakas. Dalis natūralaus smėlio, naudojamo kaip užpildas, buvo pakeista antriniu metalurgijoje jau naudotu smėliu.

Grindys, išlietos 2020 m. rugsėjį, – didžiausias geopolimerų liejimas Suomijoje per 30 metų. Tai tapo programos „Horizontas 2020“ finansuojamo projekto „WOOL2LOOP“, koordinuojamo „Saint-Gobain“, dalimi. Remiantis žiedinės ekonomikos vertybėmis įrengtas ir namo kiemas, ten buvo naudojamas betonas. Į plyteles gamybos metu buvo dedama iš biomasės gaunamo medžio anglis. Perdirbtų medžiagų dalis garažo grindų ir kiemo plytelėse sudaro apie 40 procentų.

Name įgyvendintus žiedinės ekonomikos sprendimus buvo galima pamatyti Lohjos būsto mugėje, kur „Sūkurys“ yra pažymėtas 7-uoju numeriu trisdešimties pastatų ekspozicijoje.

5e9689c5 e009 4ee7 878f 65c825643e7a
Svetainė
Pirties kamabarys
Vonios dubuo
Pyörre lohjan asuntomessut
Praustuvė
Namo fasadas
Harmoninga namų atmosfera supažindina su kultūros ir žiedinės ekonomikos ateitimi.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?

Prenumeruokite metams vos už 27 eurus!

Komentarai

statyba ir architektura
archicad