Justina GRAINĖ
„Kasdienybė gali būti tobula“, – sako studijos „Devyni architektai“ komanda. Būtent tokią kasdienybę ji neseniai ir sukūrė. Projektas „Pilna troba“ liudija šiuolaikinį požiūrį į gyvenimą. Tai gyvenamasis namas, skirtas vienai šeimai, išsiskiriantis moderniais sprendimais, kuriais siekiama vienintelio tikslo – namus paversti vieta, kurioje telpa visi žmogaus pomėgiai ir siekiai.
Name yra 5 miegamieji, 9 vonios kambariai ir SPA zona su baseinu bei sauna. Taip pat įrengtos pramogų erdvės: kino salė, biliardo erdvė, teniso kortai. Viskas čia sukurta patogiam ir įvairiapusiškam gyvenimui.
Pasak architekto Arūno Skrolio, projektui ne veltui suteiktas „Pilnos trobos“ vardas. Viskas buvo daroma taip, kad pavyktų sukurti gyvenamąją erdvę, kurioje yra viskas, ko gali prireikti šiuolaikiniam žmogui, nenorinčiam kiekvieną kartą važiuoti ieškoti pramogų į miestą. Viską jis gali rasti savo namuose: „Šiandien namai nėra tik vieta, į kurią grįžtame po darbų. Vis dažniau žmonės pageidauja, kad jų gyvenamosios erdvės būtų daugiau nei tik namai: tai ir pramogų, ir poilsio, ir SPA zona. Šiuolaikinis žmogus nori savo namuose rasti viską, ką mėgsta, namuose jis nori pramogauti, sportuoti, atsipalaiduoti.“
Modernus gyvenimas gamtos apsuptyje
Išskirtinis projektas – bendras klientų ir architektų kūrinys. A. Skrolis sako, kad jo sėkmę lėmė tai, jog klientas kreipėsi į specialistus gerai žinodamas, ko nori. „Klientas tiksliai žinojo, kas namuose turi būti, o mums reikėjo ieškoti sprendimų, kad visa tai įgyvendintume. Tai ne pirmas šio kliento objektas, todėl kuriant šį buvo labai aiškiai žinoma, kokių sprendimų vengti, kokiems skirti daugiau dėmesio.
- Vitrininiai langai. Sklypas yra prie upės, tad siekėme visą pastatą orientuoti į ją. Tačiau kadangi tai pietryčių pusė, baiminomės, kad trūks saulės. Todėl buvo nuspręsta pasirinkti didelius langus, kurie vakare pasitarnauja natūraliam pastato vėdinimui. Taip pat virš terasos įrengtas stumdomas stogas, kuris suteikia galimybę patiems nuspręsti, kiek saulės įsileisti į namo vidų“, – sako A. Skrolis.
- Išmanūs sprendimai. Architektas atskleidžia, kad moderniame projekte įrengta daugybė išmanių sprendimų, tad „Pilna troba“ gali būti drąsiai vadinama išmaniu namu. Buvo įrengtas geoterminis šildymas, sumontuota saulės elektrinė, lubų vėsinimo sistema, išmani drėkinimo sistema, išorinės žaliuzės su saulės kontrole. Tiek viduje, tiek išorėje įrengtas automatinis apšvietimas, kuriuo sukurti šešėliai ir šviesos kampai dar labiau pabrėžia dizaino elementus.
„Šiandien namai nėra tik erdvė, į kurią grįžtame po darbų. Šiuolaikinis žmogus nori savo namuose rasti viską, ką mėgsta, namuose jis nori pramogauti, sportuoti, atsipalaiduoti.“
Architektas arūnas skrolis
Laiptai – architektūrinis elementas interjere
Vidaus interjero sprendimus kurianti architektė Jurgita Liubartaitė sako, kad namų interjeras į vientisą visumą turėjo jungti visas pastatui suteiktas funkcijas: gyvenamąją, pramogų, sporto, laisvalaikio. Namų interjero koncepcijai pasiūlyti šiuolaikiniai sprendimai, kurie papildo išraiškingą pastato architektūrą, jos neužgoždami, bet atverdami įspūdingiausias vietas. „Taip buvo sukurtas namas su moderniausiomis technologijomis, tačiau išlaikytas namų apsupties jausmas, neperaugantis į modernų biurą“, – pažymi architektė.
- Akmens ir medžio dermė. Šiam namui pasirinktas šiuolaikinis stilius, papildytas klasikiniais sprendimais, įvilktais į švarių geometrinių linijų rūbą. Buvo pritaikytos ir naujausios interjero tendencijos. „Naujausia jų, ko gero, yra tai, kad po ilgaamžių ir nesenstančių medžiagų apvalkalu paslėpta moderniausia inžinerija nebūtų juntama. Tam reikėjo tik atsigręžti į ilgalaikes interjero tradicijas, panaudojant fundamentalias medžiagas: akmenį ir medį. Taip pat pasitelkti klasikinius kanonus, tokius kaip akcentiniai laiptai ar išraiškingai aukštos durys, peršviečiamos atitvaros“, – sako J. Liubartaitė. Architektė priduria, kad vienu didžiausių iššūkių tapo tai, kaip interjere paslėpti inžinerinius sprendimus.
- Stilingi laiptai. Išskirtiniu elementu tapo pastato viduje suprojektuoti masyvūs laiptai, kurie atlieka ne tik tiesioginę funkciją, bet ir yra tarsi architektūrinis namo elementas, meno kūrinys, sujungiantis visas namo erdves. Pasak J. Liubartaitės, tai buvo namą suprojektavusio architekto duoklė vidaus ir išorės sąveikai.
- Akustiniai sprendimai. Dėmesio reikėjo ir akustiniams sprendimams. Pramogų, kino ir sporto zonose sienoms ir luboms naudotos akustinės medžiagos, siekiant kokybiškai suvaldyti garsą. Kitose patalpose erdvės persipynusios, todėl puikiai suvaldė aidėjimą pačios.
Paklausta apie kitus nestandartinius sprendimus, J. Liubartaitė sako, kad šiandien jau sunku pasakyti, kokie sprendimai gali būti laikomi nestandartiniais: „Šiomis dienomis tobulėjant ne metais, o dienomis, sunku pasakyti, kas yra nestandartas. Tai, kas vakar buvo unikalu, rytoj jau tampa primityvu. Tad laikėmės užsibrėžtos vizijos ir nebandėme kažko nustebinti.“
Šiuolaikiniai fasado dizaino elementai
Pastatas suprojektuotas taip, tarsi būtų pastatytas iš stačiakampių formų, iš kurių kai kurios imituoja didžiulius akmens luitus. Pasirinktos aiškios, tiesios linijos, o apdailai naudotos „Alucobond“ plokštės, kurios vietomis imituoja akmenį, kitur – medį. „Tai apgalvotas, išskirtinis dizaino sprendimas, nes klientas norėjo medžiagų, kurios yra ilgaamžės, bet nereikalauja daug priežiūros. Kiekvieną detalę reikėjo rinkti praktiškai rankomis, o šios medžiagos išskirtinumas yra tai, kad jai nereikia parapetų, todėl galima išlaikyti vientisą formą. Tai itin kokybiška medžiaga, kuri neišblunka daug metų, apsaugo nuo perkaitimo. Be to, ši medžiaga puikiai atkuria tekstūras. Dalis fasade naudotų plokščių net palietus sukuria tikros medienos įspūdį, o su kitomis pavyko sukurti akmeninių luitų vaizdą.
Visi sprendimai pritaikyti tam, kad namas nereikalautų nuolatinės priežiūros ir atnaujinimo. Tai ilgaamžio, patogaus gyvenimo sprendimai, kurie leis mėgautis komfortu ir negalvoti apie medžiagų, fasado atnaujinimus ir nesibaigiančius remontus. Juk namai turi pirmiausia džiuginti, o ne nuolat kelti papildomų rūpesčių. Šiandien technologijos ir tinkamai pasirinktos medžiagos leidžia tą džiugesį pasiekti“, – sako A. Skrolis.
Kas aktualu šiuolaikiškam ir funkcionaliam namui?
- Natūralios medžiagos suteikia namams jaukumo ir ilgaamžiškumo.
- Vitrininiai langai su vaizdu į gamtą sujungia erdvę viduje ir išorėje, optiškai didina patalpas.
- Akustinės plokštės apsaugo patalpas nuo aidėjimo.
- Išmanūs apšvietimo sprendimai padeda taupyti elektros energiją, lengvina šviesos scenarijų reguliavimą, padaro apšvietimo sprendimus lankstesnius besikeičiantiems poreikiams ilgalaikėje perspektyvoje.
- Laisvalaikio erdvės sportui ir poilsiui – šiuolaikinių namų tendencija, ypač kai namai yra atokiau nuo miesto infrastruktūros.
- Stumdomas terasos stogas – sprendimas, padedantis valdyti saulės šviesą, džiaugtis atviro dangaus terasa bei apsisaugoti nuo netikėto lietaus.
- Kokybiški lauko apdailos sprendimai leis pamiršti apie nuolatinį fasado atnaujinimą.
Išskirtiniam fasado dizainui naudotos naujos kartos „Alucobond“ aliuminio kompozito plokštės
Bendrą fasado vaizdą išbaigė Vokietijos įmonės „3A Composites GmhH“ aliuminio kompozito plokštės „Alucobond“. „Itin dekoratyvias ir moderniai atrodančias plokštes architektai daugelyje šalių renkasi siekdami originalių formų pastatams suteikti daugiau šiuolaikiškumo“, – sako Aurelija Malukaitė-Senkienė, „Alucobond“ atstovė Baltijos šalims.
Pasirinktos „Alucobond Plus“ degumo klasės plokštės. „Alucobond legno“ serijos „Premium wood African zebrano 830“ spalvos plokštės atkūrė natūralios medienos vaizdą. „Alucobond Vintage Fresh concrete 875“ sukūrė smulkiagrūdžio ir šiurkštaus betono imitaciją. Matinis paviršius suteikia apdailai išskirtinę ir autentišką išvaizdą. Visos „Alucobond“ plokštės yra atsparios oro sąlygoms ir UV spinduliams, jos suteikė naujos estetikos moderniai architektūrai.
Plokštės yra lengvos, tad reikia mažiau investicijų papildomiems tvirtinimams. „Fasadui tenka mažesnė apkrova, tad nebūtinas masyvus pastato karkasas, todėl plokštės tinkamos šiuolaikiniams, modernių formų statiniams“, – sako A. Malukaitė-Senkienė.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“ | 2024 PAVASARIS