Ketvirtadienį paaiškėjo, jog subliuško Vilniaus miesto savivaldybės ambicijos pradėti Nacionalinio stadiono statybas. Šįsyk sostinės valdžiai nepavyko susitarti su Vyriausybe, kurią meras Remigijus Šimašius kaltina sužlugdžius projektą, o konkrečiau – pačius valstiečius. Tuo tarpu Vyriausybės pranešime teigiama, jog ši nuosekliai laikėsi ir laikosi savo pažadų bei įsipareigojimų dėl Šeškinės Daugiafunkcinio komplekso projekto arba vadinamojo nacionalinio stadiono.
Vyriausybės išplatintame rašte sakoma, jog Vyriausybės pozicija nesikeitė, kaip ir nesikeitė jos finansinių įsipareigojimų dalis. Savivaldybė yra kaltinama nesuvaldžiusi projekto finansinių rizikų.
„Vilniaus miesto savivaldybė nesugebėjo suvaldyti paties proceso ir rizikų, todėl, panašu, nusprendė kapituliuoti. Tačiau užuot pati prisiėmusi atsakomybę Savivaldybė, o tiksliau – meras Remigijus Šimašius, mėgina visiškai nepagrįstai kaltę versti vienai ar kitai institucijai“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Lukas Savickas.
Jis atkreipia dėmesį, jog Vyriausybė kaltinama „sužlugdžiusi projektą“, o to esą įrodymas – Savivaldybės gautas Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) raštas.
„Norėčiau priminti, kad VPT nėra pavaldi Vyriausybei, tai yra nepriklausoma ir savarankiškai sprendimus priimanti institucija, pelniusi nepriekaištingą reputaciją didžiosios dalies visuomenės akyse. Vilniaus miesto mero užuominos, esą VPT „dirba Vyriausybei“ ar dar kam nors, yra neatsakingas ir netoleruotinas politikavimas – arba nevykusi rinkiminės kampanijos pradžia“, – teigia L. Savickas.
Projekto žlugdymu kaltina valstiečius
R. Šimašius ketvirtadienį savo feisbuko paskyroje apgailestavo dėl tokios situacijos ir sakė, jog gindamas vilniečių ir Lietuvos interesus, turi pasakyti viską tiesiai.
„Valstiečiai žalieji nužudė nacionalinį stadioną. Jokia paslaptis, kad valstiečių Vyriausybė nacionalinio stadiono projektą bandė žudyti ir anksčiau, ir tai darė bailiai ir gėdingai, dviveidiškai – ne savo rankomis, o prisidengdami pavaldžiomis tarnybomis. Projektas torpeduotas daug kartų – jam pernai netikėtai buvo nubrauktas ES finansavimas, dėl jo buvo be jokio pagrindo kreiptasi į premjerui draugišką Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), partneriais buvusi Švietimo, sporto ir mokslo ministerija suraitė ilgiausią raštą dvejodama projektu – visa tai didelių Vilniaus pastangų dėka atlaikėme ir nacionalinio stadiono projektas buvo gyvas.
Kaip galiausiai buvo nužudytas projektas? Buvo pasinaudota be vadovo likusia Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Ši vakar pareiškė, kad projektas nėra koncesija, todėl viskas turi būti anuliuota. Dėmesio: ta pati tarnyba anksčiau kol dar turėjo stiprų vadovą ir nesileido į tarnystę valstiečiams du kartus į tą patį klausimą atsakė priešingai – kad tai nėra viešųjų pirkimų objektas, todėl tai ne jų kompetencija. Bet likusi be vadovo ji jau kalba kitaip – vakar gavome jų raštą, kurį drąsiai galiu pavadinti teisiniu niekalu. Žinoma, teismui skųsime, bet suprasdamas proceso ilgumą, iliuzijų neturiu“, – tvirtino R. Šimašius.
Meras taip pat apgailestavo, jog stadiono projektas įstrigo būtent šiuo laikotarpiu, esą Lietuva dabar juda į ekonominę krizę. Jis taip pat atskleidė, kokių tolimesnių veiksmų imsis Vilniaus savivaldybė.
„Mes judame į ekonominę krizę, o nacionalinis stadionas Vilniui ir Lietuvai iki pastatymo nebūtų kainavęs nė euro. Jau dabar su dar didesne energija einame ruošti naujo plano stadionui, nes Vilnius jį vis tiek turės, kad ir kaip tai nepatiktų nacionalinei valdžiai. Ir kartu parengsime planą, kaip apsaugoti Vilnių nuo tolimesnių valstiečių chuntos atakų. Liko atlaikyti tik kelis mėnesius, ir čia prašau visų vilniečių pagalbos“, – sakė R. Šimašius.
Pagal iki šiol galiojantį 2015 metų gruodžio 9 dienos nutarimą Vyriausybė yra įsipareigojusi dalyvauti Nacionalinio stadiono projekte. Nutarime numatytas ir Vyriausybės finansinis prisidėjimas, kurio vertė – 53,392 mln. eurų.
2020-05-26, 13:05
Kas sužlugdė ir toliau žlugdo jau 30 metų Nacionalinio stadiono statybą toli ieškoti nereikia.
2006 m. liepos 26 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 755 universalios paskirties stadionas, (atitinkantis tarptautiniams standartams su dengtomis tribūnomis, arena sporto varžyboms, kultūriniams renginiams, miesto šventėms, su 105×68 m futbolo aikšte, 9 bėgimo takeliais, metimų ir kitais sektoriais lengvosios atletikos varžyboms; futbolo treniruočių aikštė 105×68 m.su dirbtina danga: bėgimo ir šuolių stadionas su natūralia danga; ilgų nuotolių bėgimo ir metimų treniruočių aikštynas. Potribūninėse patalpose numatyta 2 krepšinio treniruočių sporto salės. Viskas pagal tarptautinių futbolo ir lengvosios atletikos federacijų reikalavimus), Ukmergės g. Vilniuje pripažintas nacionalinės svarbos objektu.
Pratęsus statybą 2007 m. spalio mėn. – 2008 m. gruodžio mėn. išleista 100 000 000 Lt. Nuveikto darbo rezultatus matome… Vietoj pratęsusi ir pagaliau užbaigusi stadiono statybą, dabartinė miesto valdžia projektuoja ir planuoja statyti Daugiafunkcinį sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksą, tipologiškai ir funkciškai tarpusavyje nederančių, įvairios paskirties statinių konglomeratą, netelpantį savyje ir jam skirtoje teritorijoje, o vietoj Universalios paskirties stadiono – Nacionalinį futbolo stadioną (profesionalaus sporto arenos ir bazės negali būti statomos mokesčių mokėtojų lėšomis). 2015m. balandžio 25 LR Seimo posėdyje paklaustas Vilniaus savivaldybės atstovas „kodėl sunaudoję 100 milijonų litų Nacionalinio stadiono statybai, nutraukiate ją ir imatės naujų avantiūrų” atsakė „stadiono statybai užbaigti jau niekas pinigų neduos”.
Pagal paskutinį variantą numatoma 15 sporto objektų, lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, viso už 155,9 mln. eurų. Vienu metu komplekse galėtų užsiiminėti iki 7000 vilniečių ir svečių. Manome, kad tai nereali programa skirta ir toliau pramušinėti lėšas ir mulkinti vilniečius. Pusės milijono gyventojų miestui sporto įrenginių infrastruktūra turi būti racionaliai išdėstyta jo teritorijoje o ne susandėliuota viename sklype. Ar įvertintas esamas Vilniaus sportinių įrenginių tinklas, futbolo, lengvosios atletikos maniežai, atviri ir uždari sportiniai įrenginiai prie mokyklų, aukštųjų mokyklų, visame mieste išsidėstę kūno kultūros klubai? Daugiafunkcinis kompleksas su koncesininku ir brangiu rizikos kapitalu – ne tas kelias, kuriuo turėtų vystoma Vilniaus sporto infrastruktūra.
30 m. laikas parodė, kad nei viena Vilniaus valdžia nesugebėjo išspręsti stadiono problemos ir vienintelis kelias – kreiptis į Vyriausybę, kad ji pagaliau imtųsi spręsti ją – projektas yra, LR Vyriausybės 2006 m. liepos 26 nutarimas neatšauktas.