Langų valymo robotai nėra naujiena. Paprastai jie prisisiurbia prie lango ir, judėdami X ir Y koordinatėmis (aukštyn ar į šoną) išvalo vieną langą. Paskui juos reikia rankomis perkelti ant kito lango, o tai gerokai mažina tokių robotų patrauklumą. Todėl šiais laikais vis daugiau dėmesio skiriama moduliniams fasadų robotams, kurie patys gali pereiti nuo vieno lango prie kito.
Brangi paslauga
Aukštų pastatų stiklinių fasadų valymas susijęs su rimtais iššūkiais, šis darbas yra sudėtingas ir brangus. Net ir naudojant specializuotą įrangą, kaip pakeliamos gondolos ir kabančios platformos, ar kviečiant aukštalipius su alpinistų įranga, nelaimingų atsitikimų rizika išlieka.
Stiklinių fasadų valymo darbai labai priklauso nuo oro. Stiprus vėjas, lietus, sniegas ar net rūkas gali sutrukdyti atlikti darbą. Daugelyje šalių saugos standartai draudžia dirbti, kai vėjo greitis didesnis nei 40 km/h.
Šiuolaikiniai aukšti pastatai dažnai būna sudėtingų architektūrinių formų (yra įlinkimų, išlinkimų, kampų, išsikišusių elementų), kurios apsunkina prieigą prie kai kurių fasado vietų. Dideliame aukštyje langams valyti naudojamą vandenį ir valymo priemones vėjas gali nunešti ant šalia ar žemiau esančių langų, automobilių, praeivių.
Dėl specializuotos įrangos, kvalifikuotų darbuotojų poreikio, jų draudimo, būtinų saugos priemonių ši paslauga yra labai brangi.
Todėl aukštų pastatų valdytojai dažnai balansuoja tarp valymo dažnio ir taupymo: valant retai nukenčia pastato estetinis vaizdas, teršalai gali paveikti stiklą ar kitą dangą, valant dažnai susiduriama su nemažomis išlaidomis.
Todėl aukštų pastatų fasadams valyti reikia turėti ne tik techninių įgūdžių, bet ir kruopščiai planuoti šiuos darbus, skirti nuolatinį dėmesį saugai.
Problemą galėtų išspręsti robotai, tačiau jie turi rimtų trūkumų – išvalius vieną langą, robotą reikia perkelti ant kito. Kad to nereikėtų daryti, kartais ant fasado įrengiami specialūs kreipikliai, kuriais juda fasadą valantis robotas, tačiau ieškoma dar geresnių ir patogesnių sprendimų.
Moduliniai robotai – naujas etapas
Moduliniai fasadų valymo robotai – naujas aukštybinių pastatų priežiūros srities technologijų etapas. Esmė ta, kad robotą sudaro keli moduliai. Kai du ar dagiau modulių yra prisisiurbę prie stiklo, vienas modulis gali atsitraukti, apeiti rėmą ir prisisiurbti prie kito stiklo. Vėliau tą patį gali padaryti kitas modulis, ir taip vyksta tol, kol visi roboto moduliai persikelia ant kito stiklo.
Kompaktiškus modulinius robotus gali sudaryti įvairūs funkciniai moduliai: kėlimo, XYZ judėjimo ir valymo. Kėlimo modulis judina robotą vertikaliai nuo pastato apačios iki viršaus.
Valymo modulis atsakingas už valymą, XYZ modulis gali judinti valymo arba robotą laikančius modulius visomis kryptimis, t. y. valymo modulis gali judėti vertikaliai, horizontaliai, atsitraukti nuo valomo paviršiaus ar prie jo priartėti. Būtent šis XYZ modulis užtikrina, kad roboto valymo mechanizmas pasiektų visas reikiamas vietas, atsitraukęs aplenktų kliūtis.
Moduliniai robotai puikiai tinka tada, kai fasado paviršiai yra sudėtingi, langus skiria rėmai ir pan. Pažangaus modulinio roboto valymo modulis dažnai projektuojamas kaip universalus įrenginys, galintis valyti didelio slėgio srove, šepečiais, guminiais volais.
Priklausomai nuo poreikio, valymo modulis gali būti keičiamas ir gali atlikti konkrečias funkcijas.
Trijų modulių „Mantis“
Modulinių robotų konstrukcijos vis dar tobulinamos, tad atsiranda įvairių sprendimų. Singapūro technologijų universitete sukurtą modulinį robotą „Mantis“ sudaro trys vienodai atrodančios dalys, tačiau kraštinės dalys atsakingos tik už roboto judėjimą stiklo paviršiumi, o centrinėje dalyje yra valdymo sistema ir valymo modulis.
Visi trys moduliai gali prisisiurbti prie stiklo, turi variklius ir mažus ratukus, leidžiančius robotui judėti stiklo paviršiumi.
Tokia trijų modulių konstrukcija leidžia robotui įveikti lango rėmą: kol du moduliai prisisiurbę prie stiklo, vienas atsikabina, atsitraukia nuo stiklo ir pereina į kitą lango sekciją. Vėliau tą padaro antras ir trečias moduliai, tad, norint išvalyti rėmais atskirtus langus, roboto perkelti rankomis nuo vieno lango ant kito nereikia.
Taigi visi moduliai gali judėti XYZ kryptimis. Langų rėmus identifikuoja roboto kameros ir jutikliai. „Mantis“ yra gana lankstus robotas, tinkamas mažesniems pastatams, toms fasado vietoms, kur yra daug rėmų, profilių, kuriuos moduliai turi peržengti.
Vis dėlto dideliems aukštiems pastatams jis nėra tinkamas dėl per mažo našumo.
Miunchene besidarbuojantis „Sirius“
Vokietijos Fraunhoferio instituto sukurtas robotas „Sirius“ – taip pat modulinė, labai aukštiems pastatams skirta langų valymo sistema. Robotas juda prisisiurbdamas prie fasado, tačiau jį dviem lynais laiko ant pastato stogo sumontuotas kranas.
Krano paskirtis dvejopa: užtikrinti saugumą, kad robotas nenukristų žemyn, ir perkelti robotą žemyn ar aukštyn, kai jis išvalo tam tikrą plotą.
Taip pat lynais tiekiama ir energija. Šiuo metu „Sirius“ sėkmingai valo Fraunhoferio instituto dangoraižio Miunchene langus. „Sirius“ jutiklių sistema geba atpažinti fasado elementus (langus, rėmus, groteles ir kt.) ir automatiškai juos perlipti.
Kaip ir „Mantis“ atveju, kai vienas „Sirius“ modulis atsitraukia nuo stiklo, kiti lieka prisisiurbę. Ši funkcija, vadinama „Sliding Module“, yra viena įdomiausių, nes leidžia robotui judėti horizontalia kryptimi be kreipiklių, pritvirtintų ant fasado, laikantis tik prisisiurbus prie fasado paviršiaus ir, svarbiausia, perlipti rėmus, tad robotas be žmogaus įsikišimo nuvalo vieno aukšto fasadą nuo krašto iki krašto.
Kai reikia leistis žemyn ar kilti aukštyn, šią funkciją atlieka lynai.
Ant lynų judantis „Kite“
Nyderlandų bendrovės „Kite Robotics“ sukurtas aukštų pastatų langų valymo roboto „Kite“ judėjimo principas kiek kitoks – robotą laiko keturi lynai, pritvirtinti visuose keturiuose fasado kampuose. Vienu metu koreguojant visų lynų ilgius, robotas gali judėti tiek vertikaliai, tiek horizontaliai, tiek skersai.
Kaip ir kiti robotai, šis turi valymo modulį: mechanizmą su besisukančiu šepečiu, kuris valo ne tik langus, bet ir rėmus, skydus.Valyti naudojamas filtruotas vanduo be cheminių priemaišų, kad išdžiūvus neliktų pėdsako. Žinoma, valymo modulio elementus galima keisti, taip labiau pritaikant robotą prie skirtingų dangų.
Robotas turi daug jutiklių, stebinčių paviršiaus struktūrą, iškilumus. Standartinis „Kite“ gali išvalyti visą fasadą, kai langų rėmų aukštis yra iki 20 cm. Jei jis didesnis, siūloma speciali versija, galinti darbuotis esant 45 cm aukščio rėmams.
Valymo greitis priklauso nuo fasado lygumo bei paviršiaus struktūros ir siekia 300–800 m² per valandą.
„Kite“ nedidelis, beveik nepastebimas robotas, jo montavimas neužima vietos. „Kite“ gali atlikti ir fasado apžiūrą – jame sumontuota kamera. Vis dėlto jei fasado geometrija sudėtinga, „Kite“ robotas gali būti ir nepritaikomas, nes jo lankstumą riboja judėjimo keturiais įtemptais lynais principas.
„CMS Berlin 2025“ parodoje pristatyti fasadų valymo dronai
2025 m. rugsėjo 23–26 d. vykusioje „CMS Berlin 2025“ parodoje buvo pristatyti pastatų fasadams valyti skirti autonominiai dronai, kuriuos sukūrė Norvegijos bendrovė „KTV Working Drone“.
Parodoje „KTV Working Drone“ dronas išvalė vieno Berlyno paviljonų fasadą. Pasak „KTV Working Drone“ atstovės Elizos Miszal Nilsen, tyliai veikiantis, didelio slėgio srovę purškiantis dronas puikiai tinka užterštiems paviršiams valyti, o į jo vandens rezervuarą taip pat galima pridėti specialių valymo ar impregnuojančių medžiagų.
Tai bekontakčio valymo technologija, kai paviršius plaunamas šiltu filtruotu vandeniu. Kompanija siūlo du pagrindinius valymo metodus:
- „SelfCleaner“, kai valyti naudojamos putos su specialiu valikliu, kuris per 3 mėnesius natūraliai pašalina nešvarumus; putos purškiamos žemu slėgiu;
- filtruoto vandens, kai dideliu slėgiu ant paviršiaus purškiamas filtruotas vanduo, iš kurio filtrai pašalino beveik visas ištirpusias druskas, chemines medžiagas, mikroorganizmus ir kitus teršalus; šis metodas labiau skirtas stiklo paviršiams valyti.
Dronas turi apsaugos sistemą, t. y. jis lynu pritvirtintas prie pastato stogo, taip pašalinama rizika nukristi ant žemės.
Patentuota jutiklių sistema leidžia išlaikyti tinkamą atstumą nuo valomo paviršiaus. Tokia technologija puikiai tiks valant aukštybinius pastatus, kur tradiciniai valymo metodai – keltuvai, lynai ar aukštalipių pagalba – yra ne tik pavojingi, bet ir itin brangūs.
Valant daugiaaukščių pastatų fasadus ir langus, privaloma laikytis griežtų saugos protokolų, todėl tokios paslaugos tampa sudėtingos ir brangios.
„KTV Working“ dronas per valandą gali išvalyti iki 1200 m² plotą, tad dirba jis gana greitai. Fasadai gaminami iš įvairių medžiagų (stiklo, betono, vario, įvairiausių metalų, kompozitinių medžiagų ir kt.), tad skirtingoms medžiagoms taikomi skirtingi valymo metodai ir reikalavimai.
Pasak gamintojo, „KTV Working“ dronas tinka visų tipų paviršiams, užtikrina aukščiausią valymo kokybę ir nepažeidžia fasadų struktūros.
Ateityje bendrovė planuoja pasiūlyti droną, kuris dideliame aukštyje galėtų atlikti dažymo darbus. Ši inovacija – rimtas pokytis pastatų priežiūros industrijoje, nes siūlo saugesnį, greitesnį ir ekologiškesnį sprendimą nei tradiciniai valymo metodai.
