Abejoti neleidžia akivaizdžiai sueižėjusios namo sienos ir išklibę langai. Kiek kitaip su šildymo sistemomis: kiek gyventojų išmano, kas po kelių dešimtmečių eksploatacijos darosi šildymo sistemose? Renovacijos naudą gyventojams aiškinantys specialistai teigia, kad paprasčiau žmones įtikinti tik dėl vienos iš būtinų inžinerinių tinklų modernizavimo priemonių – šildymo punkto atnaujinimo.
V. Serbenta neabejoja, kad daugiabučių atnaujinimo priemonės, kurias šiandien renkasi gyventojai, paremtos racionaliais skaičiavimais, jų naudą žmonės mato pasižiūrėję į šalia esančius jau sutvarkytus senus daugiabučius: „Žinoma, jie gali tik subalansuoti šildymo sistemą, gali tik atnaujinti šilumos punktą, gali atnaujinti šilumos punktą ir subalansuoti šildymo sistemą pakeisdami radiatorius arba visą šildymo sistemą, o gali kartu apšiltinti ir sienas bei stogus – bendrijos pačios nutaria, kokius sprendinius įgyvendinti. Bet manau, kad didžioji dauguma namų, gal net 99 proc., renkasi kompleksinius sprendinius: ne tik pastato šiltinimą, bet ir tam tikro masto šildymo sistemų sutvarkymą. Ir tai leidžia sutaupyti apie 50 proc. šilumos energijos.“
Vizijose – nė vienos problemos neignoruojanti modernizacija
Idealus variantas siekiant gerų šilumos energijos naudojimo rodyklių, anot VGTU mokslininko G. Šiupšinsko – mažinti visų trijų pagrindinių pastato dalių šilumos poreikį: ieškoti sprendimų, kaip išvengti ne tik nuostolių, patiriamų pro namo apvalkalą, bet ir nuostolių dėl tinkamai nesutvarkytos karšto vandentiekio sistemos bei nuostolių, patiriamų neturint dirbtinio vėdinimo.
Nuolat besikeičiančių modernizacijos sprendinių „madų“ besivaikantys specialistai sako, kad norintiesiems gauti valstybės kompensaciją privalomas 40 proc. energijos sutaupymas netrukus privers naudoti vis įvairesnius sprendinius ir po kilovatvalandę siekti reikiamo rezultato. Kalbama apie tą laiką, kai bus sutvarkyti prasčiausios būklės, daugiausia šilumos energijos švaistantys daugiabučiai, kuriems iš esmės užtenka apšiltinti konstruktyvą, kad sąskaitos už šildymą sumažėtų perpus.
Energijos taupymas – vos prieš 20 metų suformuluotas tikslas
G. Šiupšinskas atkreipė dėmesį – kai prieš keliolika metų buvo vykdomas Pasaulio banko (PB) ir Lietuvos vyriausybės projektas, pagal kurį gyventojai galėjo gauti paskolą energijos taupymo priemonėms būste įgyvendinti, dauguma rinkosi tvarkyti inžinerines sistemas kaip greičiausiai atsiperkančias investicijas, ir tik vienas kitas daugiabutis buvo apšiltintas.
Būsto energijos taupymo agentūros vadovas V. Serbenta tam turi paaiškinimą. 1996–2004 metais vykdytą Energijos taupymo būste demonstracinį projektą jis mini kaip padėjusį sudėlioti šiandienės namų renovacijos programos pagrindus: nustatyti problemas, įvardyti prioritetus ir pasiūlyti sprendimų. PB suteikė Lietuvos vyriausybei 10 mln. dolerių paskolą su sąlyga, kad dar 30 proc., kofinansuodama projektus, prisidės Lietuva. Naują problematiką besiaiškinančiai valstybei padėjo ne tik PB, bet ir kitoms institucijoms atstovaujantys, daugiau patirties įgyvendinant panašius projektus turintys įvairių šalių konsultantai iš Prancūzijos, Olandijos, Danijos.