Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad galiojančios meno kūrinių apšvietos normos (pavyzdžiui, 50 liuksų) yra senos, nes jose neatsižvelgiama į šviesos šaltinio spektrą. Esant tai pačiai apšvietai žalingas skirtingų šviesos šaltinių poveikis fotochemiškai jautriems objektams gali skirtis keliolika kartų.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei ir administracijai Daina Kamarauskienė gyrė VU mokslininkų norą atgaivinti labiausiai laiko ir šviesos paveiktus vieno garsiausių Lietuvos dailininkų paveikslus. „Diegti išmanųjį apšvietimą mūsų sąlygomis per brangu, kol kas negalime apie tai net svajoti. Šiuo metu suplanuotas bandomasis kelių M. K. Čiurlionio paveikslų apšvietimas, kad lankytojai galėtų su juo susipažinti, įvertinti spalvų tonais ir šviesa besikeičiančius paveikslus“, – sakė D. Kamarauskienė.
Muziejus ne tik atrinkęs reikiamus darbus, nusipirkęs įrangą, bet ir turi ekspertų, menotyrininkų, M. K. Čiurlionio meno žinovų palaikymą. Šiuo metu muziejuje naudojamas apšvietimas taip pat nekenkia meno kūriniams, tačiau, pasidžiaugė pašnekovė, technologijos vis žengia į priekį ir neaplenkia muziejų, kuriems apšvietimas ypač svarbus: „Muziejuje jau seniai nenaudojamos lempos, deginančios popierių, pasitelkiami specialūs filtrai, pritaikyti meno kūriniams, laikomasi nustatyto optimalaus šviesos kiekio reikalavimų.“
Nepatenkinti esama padėtimi
Apšvietimas, Valdovų rūmų muziejaus Komunikacijos koordinatorės Ramunės Hazir įsitikinimu, labai svarbus ir šio muziejaus ekspozicijų įrengimo, jų pateikimo, dizaino, ekspozicinio įspūdžio sukūrimo, vertybių ypatybių atskleidimo bei išryškinimo elementas. „Netinkamai ir nekokybiškai apšviestas eksponatas gali neteikti jokio įspūdžio, dar blogiau – būti pažeistas. Taip pat būtina vengti eksponatų, ypač tekstilės, grafikos darbų, intensyvaus apšvietimo dienos šviesa. Dėl šios priežasties Valdovų rūmų langai padengti apsauginėmis plėvelėmis, įstatyti vitražai ir įrengtos apsauginės užuolaidos“, – paaiškino R. Hazir.
Unikalių archeologinių radinių ir interjero meno vertybių apšvietimui, atsižvelgiant į jų medžiagą, amžių, eksponavimo aplinką ir kitus kriterijus, taikomi įvairūs reikalavimai, kurie nurodyti Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijoje. Visų rūšių grafikos, knygų, rankraščių, nuotraukų, audinių, botanikos ir zoologijos rinkinių, odos apšvietimas neturi viršyti 50–70 liuksų. Visų kitų eksponatų – 75 liuksų. Vienaip apšviečiami radiniai ir kitos vertybės, eksponuojami vitrinose, visai kitaip – interjeruose. Vitrinose esantys radiniai gali būti apšviečiami iš išorės arba viduje. Jei vitrina apšviečiama iš išorės, tuomet ji turi būti padaryta iš specialaus atspindžius mažinančio stiklo, jei iš vidaus – būtina naudoti liuminescencines lemputes ir visą laiką stebėti vitrinų mikroklimatą.
Atvirose ekspozicijose (pavyzdžiui, istoriniuose interjeruose), kuriose irgi labai svarbus mikroklimatas, dėmesys atkreipiamas į dar kelis parametrus: šviesos šaltiniai turi turėti galimybę reguliuoti jų apšviečiamos plokštumos dydį – nuo taškinio apšvietimo (pavyzdžiui, ant baldo stovinčio smulkaus indo) iki lengvai paskleidžiamos šviesos per visą eksponato paviršių (pavyzdžiui, gobeleną), šviesos srauto intensyvumą (nuo maždaug 50 liuksų iki maksimaliai maždaug 150 liuksų), apšvietimo įrenginių paslankumą (maksimalią galimybę keisti kryptį trimis dimensijomis), pakankamą šviesos šaltinių skaičių, atsižvelgiant į ekspozicinės erdvės plotą ir eksponatų skaičių.
Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijose apšviečiant radinius ir interjero vertybes, patikino R. Hazir, laikomasi visų minėtų reikalavimų, nors kartais lankytojams atrodo, kad eksponatai nepakankamai apšviesti. Paskolinti iš kitų muziejų eksponatai irgi apšviečiami taip, kaip reikalauja skolinantis muziejus – šis reikalavimas paprastai iš anksto būna numatytas.
„Tokį, koks yra dabar, muziejaus ekspozicijų apšvietimą nustatė Valdovų rūmų atkūrimo projekto projektuotojų grupė. Daugeliu atvejų jis nėra tobulas, nors pradiniai muziejaus reikalavimai buvo aiškiai suformuluoti. Valdovų rūmai be galo sudėtingas projektas, atskiros ekspozicinės erdvės turi būti apšviečiamos skirtingais šviestuvais, reikalauja skirtingų apšvietimo režimų, be to, apšvietimas buvo įrengtas anksčiau nei ekspozicijos, planuojant rūmus atidaryti dar 2009 metais, tad įranga spėjo pasenti. Lietuvoje trūksta ir muziejų ekspozicijų apšvietimo srities profesionalų“, – pasakojo Valdovų rūmų muziejaus atstovė.
Valdovų rūmų ekspozicijomis besirūpinantys specialistai neabejoja, kad VU mokslininkų pristatytas išmanusis kultūros vertybių apšvietimas – muziejams ypač tinkama technologija. Tačiau bent kol kas ji sunkiai įperkama.
Vis dėlto Valdovų rūmų eksponatų apšvietimo tobulinimo klausimas šiuo metu yra vienas svarbiausių, ir kokybiniai pokyčiai planuojami dar šiemet. Ieškant sprendimų domimasi pasauline muziejų ekspozicijų apšvietimo praktika, tariamasi su kitų šalių apšvietimo profesionalais, ruošiamasi dalyvauti Frankfurte vyksiančioje specializuotoje parodoje.
