Vienos geriausios technologijos nėra
Vis dėlto šviesos diodai muziejų apšvietimui, A. Pocevičiaus nuomone, nėra vienintelis pasirinkimas: „Prieš kelerius metus šviesos diodai buvo ne itin kokybiški, taip pat, nors jie ir ekonomiški, yra ganėtinai brangūs. Pats diodas, palyginti kitais šviesos šaltiniais, kurie profesionaliai naudoti anksčiau, pavyzdžiui, metalo halogenidų ar liuminescencinės lempos, neturi tiek daug pranašumų, tad technologinis žingsnis, kitaip negu yra kalbama, iš tiesų nėra didelis.“
Netgi šviesos diodų ilgaamžiškumas, pastebėjo šviesos dizaineris, nėra didelis privalumas, palyginti su dabartiniais šviesos šaltiniais, o šviesos srautas daugeliu atvejų netgi mažesnis. Tad aiškių standartų trūkumas, nesibaigianti sparti technologinė plėtra ir tuo pat metu greitas moralinis senėjimas, elektronikos jautrumas elektros tinklo kokybei, vis dar didelė kaina neleidžia šviesos diodams įsigalėti galutinai ir negrįžtamai. Galiausiai, o tai iš dalies paradoksalu, šviestuvui su šviesos diodu pagaminti medžiagų reikia daugiau nei tradiciniam. „Šviesos diodai turi ateitį, bet ne tokią greitą, kaip buvo manoma prieš keletą metų“, – sakė apšvietimo specialistas.
Naujų galimybių siūlo Lietuvos mokslininkai
Vilniaus universiteto (VU) Taikomųjų mokslų instituto mokslininkai, ilgą laiką tyrinėję šviesos diodų ypatybes, pristatė naujausią kietakūnio apšvietimo technologiją – bet kokiu išmaniuoju įrenginiu, kuriame veikia bevielis ryšys (telefonu, planšetiniu kompiuteriu), valdomą spalvų atgavos mašiną. Ją mokslininkai jau panaudojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslams, VU bibliotekoje saugomų geografo ir kartografo Joachimo Lelevelio naudotų dažų pigmentams, Valdovų rūmuose esantiems gobelenams, Bažnytinio paveldo muziejaus vertybėms apšviesti.
„Bažnytinio paveldo muziejuje dalis sakralinių vertybių padengta plonu aukso sluoksniu. Laikui bėgant kai kurios jų papilkėjo. Pritaikius kietakūnio apšvietimo technologiją, įmanoma atkurti aukso vaizdą, kad relikvija atrodytų kaip nauja“, – paaiškino VU Taikomųjų mokslų instituto prof. Artūras Žukauskas. Valdovų rūmų kolekcijoje esantys išblukę gobelenai, profesoriaus teigimu, irgi galėtų būti atnaujinti pasitelkus modernią apšvietimo sistemą.
Muziejų eksponatams kietakūnio apšvietimo technologija ypač tinkama: mokslininkų sukurta eksponatų apšvietimo sistema apsaugo meno vertybes, tačiau kartu leidžia optimaliai atskleisti jų estetinį grožį. „Mes puikiai valdome šviesos spektrą, palyginti su halogeninėmis lempomis, pasiekiame kelis kartus mažesnį žalingą poveikį meno kūriniams“, – apibendrino prof. A. Žukauskas.
Specialistų akiratyje – garsaus dailininko darbai
M. K. Čiurlionis, kurio kūriniams artimiausiu metu rengiamasi pritaikyti išmanųjį apšvietimą, vienus paveikslus tapė ant drobės, kitus – ant celiuliozinio popieriaus. Šį bėgant laikui ypač paveikė šviesa. Popierius pagelto, prarado spalvų tonus, jų intensyvumą. Mokslininkų pasiūlyta išmanioji meno kūrinių apšvietimo technologija ne tik leidžia atkurti paveikslus, pasiūlyti naujų spalvų tonų, bet ir labai tausoja meno kūrinius.
„Mes mokame apskaičiuoti fotocheminę žalą, parinkti, kad ji būtų mažiausia. Galime paryškinti spalvą, parinkti šviesą, mažiausiai veikiančią dažų pigmentus ar paveikslo pagrindą. Tai nėra pigu. M. K. Čiurlionio muziejuje atlikti eksperimentai, netrukus planuojama paroda, kurioje pasirinkti dailininko paveikslai bus pateikti apšviesti natūralia šviesa ir paryškinti. Kiekvienas lankytojas galės pats pasirinkti jam priimtiną apšvietimą, spalvos temperatūrą, sodrį“, – komentavo prof. A. Žukauskas.
VU bibliotekoje saugomų J. Lelevelio dažų pigmentų apšvietimą reguliuoti irgi patikėta patiems lankytojams, mat vieni nori blyškesnių, kiti – ryškesnių spalvų, paaiškino prof. A. Žukauskas.
VU mokslininkų sukurto tausojamo meno kūrinių apšvietimo technologijos pagrindas – keturspalvis šviesos šaltinis, turintis mėlyną, žalią, gintarinį ir raudoną komponentus. „Jei turiu keturis pirminius šviesos šaltinius, galiu bet kokios spalvos, temperatūros baltą šviesą sukurti begale būdų. Balta spalva atrodo vienodai, bet apšvietus objektus kiekvienas spektras savitai perteiks spalvas: padidins ar sumažins jų sodrį arba imituos natūralią šviesą. Mes išmokome tolygiai valdyti keturspalvę sistemą. Iki tol buvo siūloma pasirinkti iš kelių skirtingų lempų“, – sakė VU profesorius.
Šviesos diodų technologija išrasta prieš 100 metų, prieš 50 metų rinkai pateikti raudoni, o vėliau – geltoni, žali, mėlyni ir balti šviestukai. Sparti šios technologijos plėtra prasidėjo prieš 20 metų, kai buvo išrasti mėlyni ir balti puslaidininkiai šviesos šaltiniai. Tausojamo meno kūrinių apšvietimo generuojamos šviesos fotocheminis poveikis yra 3 kartus mažesnis nei saulės šviesos ir 10 proc. mažesnis nei halogeninių lempučių, paprastai naudojamų muziejų eksponatams apšviesti. Balansas tarp šaltinio spektro komponentų gali būti parinktas taip, kad iki 60 proc. spalvų būtų perteikiama su didesniu sodriu, taip vizualiai kompensuojant pigmentų išblukimą dėl senėjimo.
VU mokslininkų siūlomas išmanusis meno kūrinių apšvietimas ne tik pagerina meno kūrinio spalvų perteikimo kokybę, bet ir leidžia tą patį paveikslą pamatyti taip, tarsi jis būtų apšviestas dienos šviesos, žvakių arba halogeninių lempų, slopinti išryškėjusias dėmes, paryškinti jautrius fotocheminiam poveikiui pigmentus, parinkus tinkamą apšvietimą sumažinti žalingą šviesos poveikį.
