„Matyt, sezoniškumas lemia, galbūt šiuo metu rinkoje susidaręs perteklius. Praėjęs žiemos sezonas buvo palyginti šiltas, tad šilumos tiekimo įmonės galbūt turėjo sukaupusios nemažai atsargų, kurių neišnaudojo. Be to, smulkios medienos, kuri anksčiau buvo naudojama kaip popiermedžiai ir eksportuojama į Skandinavijos šalis, poreikis šiandien irgi smukęs. O sumažėjus eksportui susidarė didesnis malkinės medienos kiekis“, – pasakojo miškų urėdas B. Banys.
Telšių miškų urėdija stengiasi nekaupti biokuro, jo negamina neturėdama užsakymo. Kiek kitaip yra su kirtimo atliekomis – jų urėdija parduoda daugiau, bet irgi nekaupia, nes kirtimų atliekos gali supūti. Tad žaliavos, iš kurių gaminamas biokuras, parduodamos iš anksto sudarius sutartis.
„Kertant miškus neišvengiamai susidaro ir atitinkami kiekiai malkinės medienos. Jos paklausa negalime pernelyg skųstis: perka gyventojai, norėdami iš anksto apsirūpinti malkomis, perkama ir ne tik biokurui gaminti. Malkinės medienos prašo ir baldininkai – iš jos gaminamos plokštės baldams“, – sakė B. Banys.
Jo vadovaujama urėdija dalyvauja „Baltpool“ biržoje, tačiau dideliais sandorių skaičiais kol kas pasidžiaugti negali. B. Banio nuomone, Telšių regione didelės biokuro paklausos nejuntama. Be to, biokuro pirkėjai dar neskuba, derasi, nori mažesnių kainų. Yra ir sudariusiųjų dvišales sutartis dėl biokuro pirkimo, tad tokie biržoje neperka.
„Sulaukiame pirkėjų iš kaimyninės Latvijos. Tačiau latvių biokuras nedomina, jie nori pirkti rąstus pjautinei medienai, kažkiek nuperka popiermedžių. Galbūt ateityje latviai norės pirkti ir biokuro ar biokuro žaliavos. Manau, ateityje biokuro paklausa bus didesnė ir vietos rinkoje, galbūt atsiras pirkėjų ir iš užsienio“, – teigė Telšių miškų urėdijos urėdas B. Banys.
Telšių miškų urėdija šiuo metu administruoja daugiau kaip 33 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų, suskirstytų į
9 girininkijas ir 28 eiguvas. Be to, tenka prižiūrėti dar per 10 tūkst. hektarų privatizavimui rezervuotų miškų. Todėl ūkinė Telšių miškų urėdijos veikla apima labai platų spektrą darbų, susijusių su miškų priežiūra, apsauga, atkūrimu, įveisimu ir naudojimu.
Daugiau kaip 40 proc. Telšių miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškų turi saugomų teritorijų statusą. Miškuose vyrauja eglynai ir pušynai.
Biokurą gamina pagal užsakymą
Švenčionėlių miškų urėdija šiais metais energijos išteklių biržoje „Baltpool“ dar nėra sudariusi nė vieno sandorio. Todėl, anot Švenčionėlių miškų urėdijos miškų urėdo Naurio Jotauto, kol kas sunku pasakyti, ar dabar palankus metas pirkti kurą, ar yra biokuro perteklius biržoje.
Tačiau urėdija pasiruošusi gaminti biokurą ir tiekti jį vartotojams vos gavusi užsakymų. Švenčionėlių miškų urėdija dalyvavo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuojamame projekte. Kai tik pagal šį projektą bus gautas finansavimas, bus įsigytas traktorius su smulkintuvu malkinei medienai ir miško kirtimo atliekoms smulkinti, skiedrovežis automobilis su priekaba ir keletas konteinerių. Šiuo metu miško kirtimo atliekoms ištraukti į miško sandėlius naudojama turima medvežė.
Valstybinis miškotvarkos institutas yra apskaičiavęs, kad galimas metinis Švenčionėlių miškų urėdijos energinės medienos su žieve išteklius – 28,6 tūkst.
