,palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Didelės įtakos tam turėjo praėjusi šilta žiema. Be to, daugėjant katilinių, naudojančių biokurą, auga ir biokuro tiekėjų skaičius, o dėl didesnės konkurencijos mažėja biokuro kaina“, – sakė Varėnos miškų urėdijos urėdas T. Bazevičius.
Stiprina konkurenciją tarp biokuro pardavėjų
Kazlų Rūdos miškų urėdijos miškų urėdas Linas Bužinskas sutiktų, kad dabar yra pats palankiausias laikas apsirūpinti biokuru – kainos sumažėjusios, pasiūla palyginti didelė.
„Bet pirkėjų antplūdžio dar nėra, jų suaktyvėjimo nesijaučia. Kelis kartus skelbėme apie parduodamas miško kirtimo atliekas, mažinome kainą, bet jų nenupirko“, – apgailestavo miškų urėdas L. Bužinskas.
Kazlų Rūdos miškų urėdija savo jėgomis biokuro negamina – šiam darbui samdo rangovus. L. Bužinsko nuomone, taip yra racionaliau. Įsigijus techniką biokuro gamybai reikėtų, kad ji atsipirktų. Vadinasi, nuolat turėtų būti gaminama produkcija.
„Kai kurios urėdijos yra nusipirkusios techniką biokurui gaminti. Mes jos neturime, neketiname ir pirkti. Būna laikotarpis, kai biokuro paklausa sumažėja, jis neperkamas. Tuomet technika stovėtų be darbo ir neneštų naudos“, – kalbėjo miškų urėdas.
Praėjusiais metais Kazlų Rūdos miškų urėdija pardavė apie 6,5 tūkst. kubinių metrų miško kirtimo atliekų. Šiemet planuojama parduoti apie 6,8 tūkst. kubinių metrų kirtimo atliekų. „Baltpool“ biržoje birželį parduota 24 tne biokuro. Miško kirtimo atliekoms sandėliuoti urėdijoje yra paruoštos aikštelės. Čia sukrautą biokuro žaliavą samdyti rangovai smulkina ir paruoštas skiedras veža tiesiai pirkėjams.
Pagal įsipareigojimą miškų urėdija kiekvieną antradienį dalyvauja energetikos išteklių biržoje „Baltpool“ ir siūlo biokuro žaliavą. Miškų urėdas L. Bužinskas dalyvavimą biržoje vertina palankiai, įžvelgia nemažai privalumų.
„Valstybės požiūriu toks įpareigojimas duoda nemažai naudos. Biokurą pirkėjams galime pateikti konkurencingomis kainomis ir, jeigu kaina būna mažiausia – sudarome sandorius. Jei mūsų pasiūlymas ir nesulaukia pirkėjų, vis tiek duodame naudos, nes sudarome konkurenciją ir neleidžiame dominuoti monopoliui“, – sakė miškų urėdas L. Bužinskas.
Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos teritorijoje – daugiau kaip 37 tūkst. hektarų miškų, iš jų 29,3 tūkst. hektarų priklauso valstybei. Privatūs ir nuosavybės teisėms atkurti skirti miškai sudaro 5,6 tūkst. hektarų, dar 1,8 tūkst. hektarų – kitų naudotojų miškai. Visi miškų urėdijos administruojami miškai sertifikuoti FSC miškų tvarkymo sertifikatu.
Urėdijoje vyrauja trečios ir ketvirtos grupės miškai. Šie sudaro daugiau kaip 23 tūkst. hektarų. Vidutinis medynų amžius – 56 metai. Jaunuolynai sudaro 22 proc., pusamžiai – 51 proc., pribręstantys – 10 proc., brandūs – 17 proc. viso valstybei priklausančio miškų ploto. Urėdijos teritorijos miškingumas – 53,9 proc.
Nuo 1994-ųjų Kazlų Rūdos miškų urėdija vadinama mokomąja miškų urėdija. Mokslinio tyrimo ir mokymo miškai užima apie 705 hektarus miškų ploto, selekcinės sėklininkystės objektai – 136 hektarus.
Ateityje tikisi didesnės paklausos
Telšių miškų urėdijos miškų urėdas Bronislavas Banys teigė, kad šiuo metu pasidžiaugti didele biokuro paklausa negali.
